Trumpai tariant…

Jeigu esat roko muzikos fanatas, tai turėjot girdėti apie Šato d‘Eruvilį (Chateau d‘Herouville) – ypatingą visai pasaulio roko muzikai vietą Prancūzijoje.

Būtent apie ją Eltonas Džonas parašė savo dainą „Honky Chateau“, būtent čia darė savo įrašus garsiausi roko grandai. Dabar ją parduoda. Parduoda už gan kuklią tokiai vietai sumą – 1.295.000 eurų. Kompozitorius ir muzikantas Mišelis Mani 1962-aisiais nupirko šią pilį, pastatytą architekto Godo 1740 metais Val-d‘Uaz miestelyje, ir įrengė joje  įrašų studiją. Iki 80-jų pabaigos joje įrašinėjo, lankėsi ir tūsinosi tokie žmonės: „Pink Floyd“, Katas Stivensas, Eltonas Džonas, Iggy Popas, Deividas Bovi, „Uriah Heep“, „Fleetwood Mac“, „Bee Gees“, „Jethro Tull“, „Sweet“, „Rainbow“ ir dar daug kitų garsių muzikantų. Eltonui Džonui taip patiko ši vieta, kad jis čia įrašė net tris albumus: „Honky Chateau“, „Don‘t Shoot Me, I‘m Only The Piano Player“ ir vieną savo geriausių albumų „Goodbye Yellow Brick Road“. Būtent Eltonas įkalbėjo Marką Bolaną įrašyti  „T.Rex“ diską „Slider“ šioje prancūzų pilyje. Bolanas rekomendavo šią pilį Deividui Bovi, kuris čia lankėsi ne kartą: 73-ais įrašinėjo albumą „Pin Ups“ ir 79-ais „Low“. Tačiau ši vieta garsi ne tik roko muzikantais: prodiuseris Tonis Viskonti tvirtina, kad pilyje apsigyveno dviejų garsių meilužių, Frederiko Šopeno ir Žorž Sand, vaiduokliai.

 

Kad tai yra tiesa, patvirtino Deividas Bovi, kuris kartą atsisakė miegoti pačiam prašmatniausiam pilies miegamajam ir miegojo šalimais. Jis paaiškino savo nenorą tuo, kad jis nuolat jaučia, jog yra ne vienas kambaryje. Pabuvojęs pilyje ir pernakvojęs tame kambaryje Brajanas Ino pasakojo, kad kartą pabudo kratomas už peties. Pabudęs jis nieko šalia nepamatė.

Beje, garsusis Ričis Blekmoras taip pat patyrė kažką panašaus ir pasiūlė surengti spiritistinį seansą, kurio metu vėlė, kaip jis teigė, atsakė jam lenkiškai. Taip ir toliau rokmenai tūsuotusi čia ir lankytų Van Gogo kapą, esantį netoliese, jeigu vieną dieną Mišelis Mani nebūtų apkaltintas mokesčių nemokėjimu ir nenusižudytų. Tiesa, ne čia, bet savo bute Paryžiuje. Po šio tragiško įvykio studiją uždarė ir turtą konfiskavo. Sako, kad kartu su muzikantais iš čia pasitraukė ir Šopenas.

Dabar pilį parduoda ir, neduokdie, ši vieta atiteks kokiam naujajam rusui milijonieriui-idiotui, panašiam į tą, kuris pernai gruodį pirko 17-to amžiaus pilį Prancūzijoje ir ją nugriovė, tardamas, jog restauruoti istorinį paveldą bus brangiau, nei pastatyti jo vietoje pseudo-istorinį pastatą, kaip tai jie įpratę daryti Rusijoje „caro“ Lužkovo laikais. Tad, jeigu mūsų tarpe atsirastų protingas turtuolis, jis gautų ne tik istorinę vietą, bet ir 1700kv.m. pilį su 30 kambarių, teniso kortą ir baseiną.

 

 

 

 

 

 

Niujorke pradedamas rodyti miuziklas „Let It Be“. Kaip rašo Reuters, „Bitlai grižo į Brodvėjų. Žiūrovai šoka tarp eilių ir įrodo, kad ne tik Polas Makartnis tiki į „Yesterday“,- rašoma straipsnyje. Šis vaidinimas nepanašus į „ABBA“ ‘os „Mamma Mia“ ar „Green Day“ miuziklą „An American Idiot“, rašo recenzentas. „Let It Be“ Polo, Džono, Džordžo ir Ringo dvyniai dainuoja bitlų dainas gyvai ir susidaro įspūdis, kad žiūrovai atėjo į 1964-jų koncertą. „Tai ne miuziklas ir ne šiaip koncertas. Tai kažkas per vidurį“,- sakė projekto režisierius Džonas Majeris. „Vaidinime apstu nostalgijos elementų, kurie priverčia sugrįžti į tuos paprastesnius ir laimingesnius laikus“.

Internete pasirodė pirmi atsiliepimai apie vaidinimą: „Buvau N.Y. „St. James Teatre“. Pirmi įspūdžiai labai pozityvūs – vizualiai artistai nėra panašūs, bet elgsena ir vaikinų pokštai gerai išstudijuoti ir atpažįstami, groja neblogai ir yra draivas. Visas miuziklas padalintas į penkias dalis su persirengimais,- nuo Cavern iki „Let It Be“ laikų, kur Polas su barzdele ir basas, kaip paskutinio koncerto ant Apple Corp. stogo, metu. Publika kaifavo ir  šoko visas 2.5 valandas,- žodžiu 60-jų ir jaunystės nostalgija…Beatles forever!“.

„Buvau Broadway show. Ypač sužavėjo kostiumai ir vaikinų replikos-juokeliai. Tiesa, nesupratau, kam reikėjo pseudo Džoną aprengti „Plastic Ono Band“ laikų kostiumu“.

 

Eidamas 74-sius metus, po širdies smūgio, mirė kompozitorius ir atlikėjas JJ Cale. Nuo 1972-jų iki 2009-jų jis išleido keturiolika solinių albumų. Jo kūrinius atlikdavo „Captain Beefheart“, „Lynyrd Skynyrd“, Carlos Santana, „Kansas“, Tom Petty, „Nazareth“ ir kiti. Didžiausio pripažinimo sulaukė jo kompozicijos „Cocaine“ ir „After Midnight“, kurias atliko Erikas Klaptonas. 2006 metais jie kartu išleido albumą „The Road to Escondido“, kuris gavo Grammy apdovanojimą. Paskutinis jo darbas kartu su Eriku – albumas „Old Sock“, kuriame jis dainuoja ir groja gitara dainoje „Angel“.

Polas Makartnis pareiškė, kad nežino, ar kada nors jis nustos koncertuoti. „Negaliu įsivaizduoti, kad nekoncertuočiau. Tai yra tai, ką aš dariau visad ir kas man labai patinka daryti. Žinoma, kai kurie fiziniai apribojimai turi būti, bet aš jų dar neaptikau. Aš noriu pasakyti, kad vakar dalyvavau šou ir galvojau:“ Dieve, tu žinai, kad tau ne 25. Bet kita mano pusė pradeda sakyti:“ Taip, tau tiek! Varyk!”. Taigi, aš dar  neradau savy jokių fizinių apribojimų. Jeigu rasiu, pagalvosiu apie tai. Bet iki dabar aš juos ignoruoju”,- pasakė Bitlas. Taip pat seras Polas pasakė, kad šis “Out There” turas jam labai patinka. “ Pas mus tikrai gera grupė. Mums labai patinka šou, mes jį “poliravom” tiek daug metų, juk tai yra tai, kas mums patinka groti ir patinka auditorijai”,- paaiškino jis. Be to, Makartnis pasakė, kad set-list’as sudarytas iš dainų, niekad prieš tai negrotų koncertuose. Pavyzdžiui, daina “Being for the Benefit of Mr. Kite”, kurią labai sunku atlikti. “Aš turiu dainuoti melodiją viena kryptim, o bosinės gitaros partija eina kitu keliu. Čia svarbi koncentracija. Aš ją pasirinkau, kad pagyvinčiau repertuarą. Su ja aš niekad nekoncertuodavau,- niekas iš Bitlų jos gyvai neatlikdavo”. Jis prisiminė, kaip jis su Džonu ją rašė, nors žmonės manė, kad ją parašė Lenonas. Jie visą dieną studijavo cirko afišą apie misterį Kaitą ir kūrė šią dainą. “Daina tiesiog sukūrė pati save”. Pabaigai Polas pasakė, kad dar yra dainų, kurias jis norėtų dainuoti koncertuose.

Žiedas, priklausęs Ringo Starui, parduotas aukcione “Mecum”.  Sidabrinis žiedas su aukso papuošimais, žinomas kaip “Jėgos Žiedas”, kaip manoma, turintis magiškos jėgos, papuoštas senovės Egipto simboliais – lotoso žiedu, deivės Izidės sparnais, keturių stichijų ir keturių pasaulio šalių simboliais , pentagrama simbolizuojančia žmogų ir magiją. Žiedas puoštas oniksu ir briliantu, charakterizuojančiais minčių švarumą ir apsaugančiais nuo nelaimių,- tokį sumanymą turėjo jo kūrėjas Hejokis Merifildas. 1976 metais žiedą Ringo padovanojo tuometinė jo sužadėtinė Nensė Li Endrius. Ji prisimena, kad pačią žiedo idėją Ringo paėmė iš Džordžo Harisono, kuris nešiojo safyrinį žiedą, pagamintą kažkokio alchemiko ir šamano. Ringo jį nešiojo iki to momento, kai susipažino su savo būsima antrąja žmona, Barbara Bach. Už žiedą nežinomas pirkėjas sumokėjo 28.000 dolerių.

Naują stilingiausiai besirengiančių žmonių sąrašą išspausdino žurnalas “Vanity Fair”. Šalia tokių stileivų, kaip Timberleikas ir Breidi, netikėtai atsirado… Kitas Ričardsas. Būtent už “Rolling Stones” gitaristą balsavo žurnalo skaitytojai, kurie pripažino 69-ių metų legendą vienu iš stilingiausiai besirengiančių žmonių pasaulyje. Ričardsas, kuris labiau panašus į seną piratą po savaites trukusio pagėrimo, smarkiai išsiskiria iš viso sąrašo, kuris yra publikuojamas jau 74-ą kartą.

Senas rokeris kaip visada šaltakraujiškai sutiko šią žinią. Kai jo paklausė, kur jis perka aksesuarus, jis atsakė, kad rūbų neperka. “Jus sakot stiliaus ikona? Tai aš!”. “O jūsų mylimiausi aksesuarai?” – “ Mano sidabras”,- ramiai atsakė Kitas. Kai jis nelaipioja palmėmis ir negeria stipraus romo tiesiai iš butelio, jis vis dar groja su “Rolling Stones”, kurie neseniai išleido koncertinį albumą, skirtą jų 50-ies metų sceniniam jubiliejui.

Atviras Rodžerio Voterso laiškas apkaltinusiems jį antisemetizmu.

Kaip jau rašiau, jis buvo apkaltintas dėl to, kad per  koncertą virš žiūrovų skraidė kiaulė su Dovydo žvaigžde ant šono. Štai tokį atsakymą jis parašė savo puslapyje Facebook’e:

“Po publikacijų bangos Internete, skirtos mano šou Belgijoje, aš priverstas pakomentuoti susidariusią situaciją.

Kažkoks Alonas Onfusas Asifas, izraelietis, gyvenantis Belgijoje, atėjo į mano šou Verchtere, ir, būdamas pastabus žmogus, pamatė Dovydo žvaigždę, nupieštą ant pripučiamos kiaulės šono, kuri šou pabaigoje atiduodama žiūrovams sudraskyti. Po to Alonas pedantiškai uždokumentavo, ką matė, padarydamas atitinkamą video įrašą į savo telefoną ir pranešė į izraeliečių laikraštį “Yediot Ahronot”. Suprantama, kad šios istorijos negalėjo nepastebėti rabinas Abrahamas Kuperis, Simono Vyzentalio centro vadovas – rezultatas buvo visiškai nuspėjama rūsti tirada. Paprastai aš ignoruoju išpuolius, tačiau ne šį kartą: Kuperio kaltinimai atrodo taip absurdiškai, kad reikalauja komentarų.

Mane dažnai užsipuola proizrailietiški lobistai už tai, kad aš palaikau “Boikotas, investicijų išvedimas ir sankcijos” (Boycott, Divestment and Sactions) kampaniją – jūs galite susipažinti su mano kalba Generalinėje Asamblėjoje praėjusių metų lapkričio 29 dieną. Vis dėlto, aš ir toliau tvirtinsiu, kad teokratinėje valstybėje religinio simbolio kaip valstybės simbolio permąstymas praktiškai neišvengiamas. Šiuo atveju kalba eina apie Izraelį, valstybę, kuri naudoja aparteidą tiek savo teritorijoje, tiek ir už jos ribų, teritorijose, okupuotose 1967 metais.

Patinka jums ar ne, Dovydo žvaigždė, be kita ko, simbolizuoja Izraelį kaip valstybę ir jos politiką, todėl šis simbolis gali būti teisėtai naudojamas nesmurtiniuose protestuose. Taikus protestas prieš valstybinę Izraelio , tiek vidaus, tiek ir užsienio politiką – tai ne antisemitizmas. Prilyginti mane prie “Brolių-musulmonų” už tai, kad aš kritikuoju Izraelio politiką, paprasčiausiai juokinga; maža to, tai asmeninis įžeidimas. Visą savo sąmoningą gyvenimą aš buvau už bažnyčios atskyrimą nuo valstybes. “The Wall” šou adresuotas ir kitiems tokiems rabinams-kuperiams. Ateikite!

Jūsų Rodžeris

P.S. Na, ir ateičiai nedidelis komentaras. Pripučiama kiaulė, taip įžeidusi jaunojo Alono jausmus, buvo naudojama kiekviename iš 193 mano atliktu “The Wall” šou, pradedant 2010 rugsėjį, bet nusiskundimai atsirado pirmą kartą. Ši kiaulė įkūnija blogį, tiksliau valdžių ydas. Šou pabaigoje, mes atiduodame šį represijų įsikūnijimą publikai, ir ji kiekvieną kartą daro su ja tai, ką ir reikia daryti. Ji ją sudrasko”.

Tačiau skandalas įsiplieskė ne juokais: dabar žydams užkliuvo ta šou vieta, kur atliekant dainą “Goodbye Blue Sky”, ekrane rodoma, kaip krentančios iš dangaus Dovydo žvaigždės virsta doleriais. Šį kartą į Voterso pusę stojo amerikiečių Antidifamacine lyga (Anti-Defamation League), organizacija, kuri kovoja su antisemitizmų, pareikšdama, kad “jis ilgus metus naudoja šią simboliką savo koncertuose ir mes įsitikinę, kad tai neturi jokios antisemitines potekstės”. Toliau dar gražiau – graikų neonacistinė organizacija “Auksinė Aušra” taip pat neadekvačiai reagavo į Voterso koncertus, į ką jis atsiliepė tokiu tekstu: ” Kai ekonominė situacija bloga, visada galvą kelia ultradešiniujų monstras, ieškantis kaltų. Kalti arabai, imigrantai, juodaodžiai, komunistai, meninikai – šis monstras visada ras auką. Neseniai aš žiūrėjau dokumentinį filmą, kur jauni graikai su uždengtais veidais šaukė kažką, bet aiškiai girdėjosi žodis “aušra”. Tai labai charakteringa tokiems judėjimams. Jie visada savo partijų pavadinimuose ir simbolikoje naudoja ką nors auksinio ar juodo. Tai siaubinga. Tai ne tie mano draugai-graikai, kurie rūpinosi manimi tada, kai aš jaunas  basčiausi it elgetavau po Graikiją. Ir ne tie žmonės, kurie sveikino mus, pagerbdami laisvą 60-jų dvasią. Ir dabar aš matau šį jaunimą ir gailiuosi, kad jie nesupranta, jog nacionalinės sienos jau paseno, nesupranta imigracijos bangų priežasčių. O šios priežastys nesikeičia, kaip ir fizikos dėsniai. Atsakydami “Auksinės Aušros” žaliūkai patalpino labai nekorektišką tekstą, ragindami Votersą “susirūpinti savo artritu ir kitomis senatvės ligomis, o savo turtus atiduoti imigrantų vaikams”. Švelniausi epitetai, kuriais jis buvo apdovanotas –  “purvinas apdriskęs hipis su utėlėmis plaukuose”. Šis išpuolis iššaukė Graikijos žiniasklaidos pyktį, kuri pažymėjo, kad neonacistai perlenkė lazdą, it tikri fašistai pabrėždami fizinį žmogaus netobulumą ir senatvę.

Retas acetatinis dueto “Peter & Gordon” diskas su daina “Woman”, parduodamas eBay.

Šią dainą parašė Bernardas Vebas. Ši pavardė jums nieko nesako? Man taip pat. Pasiknisus giliau, paaiškėja, kad žmogus tokia pavarde yra ne kas kitas, kaip Polas Makartnis. Dar daugiau – būgnais šiame įraše groja taip pat tada dar ne seras Polas M. Kaip rašo “The Examiner”, kalba eina apie dvi iki šiol nepublikuotas dainos versijas ir leidinys pavadino jas “istoriniu radiniu”. Įrašas padarytas 1965 metais, o pati daina debiutavo čartuose 1966-jų gruodį ir užėmė 14-ą vietą. Labai įdomu paklausyti, kaip Polas muša būgnus!

 

Netrukus bitlomanai galės tikrąja tą žodžio prasme pabelsti į Polo Makartnio vaikystės duris.  Tai bus pagrindinis “masalas” aukcione Liverpulyje: kalba eina apie namo 20 Fopthlin Road gatvėje, kuriame vaikysteje gyveno Polas Makartnis, lauko duris.

Šias duris parduoda ponia Šeila Džons, gyvenusi šiame name po Makartnių šeimos. Specialistai prognozuoja, kad šis artefaktas sieks 8.5 tūkstančių svarų kainą. Aukciono organizatorius ir “The Beatles Shop” menedžeris pasakė:” Tai neįtikėtina! Kasmet mums atrodo, kad raritetų gausa ir kokybė turi mažėti, bet mes visada apsirinkam. Žmonės kas mėnesį ateina į parduotuvę ir atneša pačius netikėčiausius ir retus daiktus“.