RSS

Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2013

Trumpai tariant…

Jeigu esat roko muzikos fanatas, tai turėjot girdėti apie Šato d‘Eruvilį (Chateau d‘Herouville) – ypatingą visai pasaulio roko muzikai vietą Prancūzijoje.

roko pilisBūtent apie ją Eltonas Džonas parašė savo dainą „Honky Chateau“, būtent čia darė savo įrašus garsiausi roko grandai. Dabar ją parduoda. Parduoda už gan kuklią tokiai vietai sumą – 1.295.000 eurų. Kompozitorius ir muzikantas Mišelis Mani 1962-aisiais nupirko šią pilį, pastatytą architekto Godo 1740 metais Val-d‘Uaz miestelyje, ir įrengė joje  įrašų studiją. Iki 80-jų pabaigos joje įrašinėjo, lankėsi ir tūsinosi tokie žmonės: „Pink Floyd“, Katas Stivensas, Eltonas Džonas, Iggy Popas, Deividas Bovi, „Uriah Heep“, „Fleetwood Mac“, „Bee Gees“, „Jethro Tull“, „Sweet“, „Rainbow“ ir dar daug kitų garsių muzikantų. Eltonui Džonui taip patiko ši vieta, kad jis čia įrašė net tris albumus: „Honky Chateau“, „Don‘t Shoot Me, I‘m Only The Piano Player“ ir vieną savo geriausių albumų „Goodbye Yellow Brick Road“. Būtent Eltonas įkalbėjo Marką Bolaną įrašyti  „T.Rex“ diską „Slider“ šioje prancūzų pilyje. Bolanas rekomendavo šią pilį Deividui Bovi, kuris čia lankėsi ne kartą: 73-ais įrašinėjo albumą „Pin Ups“ ir 79-ais „Low“. Tačiau ši vieta garsi ne tik roko muzikantais: prodiuseris Tonis Viskonti tvirtina, kad pilyje apsigyveno dviejų garsių meilužių, Frederiko Šopeno ir Žorž Sand, vaiduokliai.

 

rpKad tai yra tiesa, patvirtino Deividas Bovi, kuris kartą atsisakė miegoti pačiam prašmatniausiam pilies miegamajam ir miegojo šalimais. Jis paaiškino savo nenorą tuo, kad jis nuolat jaučia, jog yra ne vienas kambaryje. Pabuvojęs pilyje ir pernakvojęs tame kambaryje Brajanas Ino pasakojo, kad kartą pabudo kratomas už peties. Pabudęs jis nieko šalia nepamatė.

RP

Beje, garsusis Ričis Blekmoras taip pat patyrė kažką panašaus ir pasiūlė surengti spiritistinį seansą, kurio metu vėlė, kaip jis teigė, atsakė jam lenkiškai. Taip ir toliau rokmenai tūsuotusi čia ir lankytų Van Gogo kapą, esantį netoliese, jeigu vieną dieną Mišelis Mani nebūtų apkaltintas mokesčių nemokėjimu ir nenusižudytų. Tiesa, ne čia, bet savo bute Paryžiuje. Po šio tragiško įvykio studiją uždarė ir turtą konfiskavo. Sako, kad kartu su muzikantais iš čia pasitraukė ir Šopenas.

2013072502091709Dabar pilį parduoda ir, neduokdie, ši vieta atiteks kokiam naujajam rusui milijonieriui-idiotui, panašiam į tą, kuris pernai gruodį pirko 17-to amžiaus pilį Prancūzijoje ir ją nugriovė, tardamas, jog restauruoti istorinį paveldą bus brangiau, nei pastatyti jo vietoje pseudo-istorinį pastatą, kaip tai jie įpratę daryti Rusijoje „caro“ Lužkovo laikais. Tad, jeigu mūsų tarpe atsirastų protingas turtuolis, jis gautų ne tik istorinę vietą, bet ir 1700kv.m. pilį su 30 kambarių, teniso kortą ir baseiną.

chateau

 

 

 

 

 

 

Niujorke pradedamas rodyti miuziklas „Let It Be“. Kaip rašo Reuters, „Bitlai grižo į Brodvėjų. Žiūrovai šoka tarp eilių ir įrodo, kad ne tik Polas Makartnis tiki į „Yesterday“,- rašoma straipsnyje. Šis vaidinimas nepanašus į „ABBA“ ‘os „Mamma Mia“ ar „Green Day“ miuziklą „An American Idiot“, rašo recenzentas. „Let It Be“ Polo, Džono, Džordžo ir Ringo dvyniai dainuoja bitlų dainas gyvai ir susidaro įspūdis, kad žiūrovai atėjo į 1964-jų koncertą. „Tai ne miuziklas ir ne šiaip koncertas. Tai kažkas per vidurį“,- sakė projekto režisierius Džonas Majeris. „Vaidinime apstu nostalgijos elementų, kurie priverčia sugrįžti į tuos paprastesnius ir laimingesnius laikus“.

Let It Be Internete pasirodė pirmi atsiliepimai apie vaidinimą: „Buvau N.Y. „St. James Teatre“. Pirmi įspūdžiai labai pozityvūs – vizualiai artistai nėra panašūs, bet elgsena ir vaikinų pokštai gerai išstudijuoti ir atpažįstami, groja neblogai ir yra draivas. Visas miuziklas padalintas į penkias dalis su persirengimais,- nuo Cavern iki „Let It Be“ laikų, kur Polas su barzdele ir basas, kaip paskutinio koncerto ant Apple Corp. stogo, metu. Publika kaifavo ir  šoko visas 2.5 valandas,- žodžiu 60-jų ir jaunystės nostalgija…Beatles forever!“.

„Buvau Broadway show. Ypač sužavėjo kostiumai ir vaikinų replikos-juokeliai. Tiesa, nesupratau, kam reikėjo pseudo Džoną aprengti „Plastic Ono Band“ laikų kostiumu“.

 

Eidamas 74-sius metus, po širdies smūgio, mirė kompozitorius ir atlikėjas JJ Cale. Nuo 1972-jų iki 2009-jų jis išleido keturiolika solinių albumų. Jo kūrinius atlikdavo „Captain Beefheart“, „Lynyrd Skynyrd“, Carlos Santana, „Kansas“, Tom Petty, „Nazareth“ ir kiti. Didžiausio pripažinimo sulaukė jo kompozicijos „Cocaine“ ir „After Midnight“, kurias atliko Erikas Klaptonas. 2006 metais jie kartu išleido albumą „The Road to Escondido“, kuris gavo Grammy apdovanojimą. Paskutinis jo darbas kartu su Eriku – albumas „Old Sock“, kuriame jis dainuoja ir groja gitara dainoje „Angel“.

JJ Cale

Polas Makartnis pareiškė, kad nežino, ar kada nors jis nustos koncertuoti. „Negaliu įsivaizduoti, kad nekoncertuočiau. Tai yra tai, ką aš dariau visad ir kas man labai patinka daryti. Žinoma, kai kurie fiziniai apribojimai turi būti, bet aš jų dar neaptikau. Aš noriu pasakyti, kad vakar dalyvavau šou ir galvojau:“ Dieve, tu žinai, kad tau ne 25. Bet kita mano pusė pradeda sakyti:“ Taip, tau tiek! Varyk!”. Taigi, aš dar  neradau savy jokių fizinių apribojimų. Jeigu rasiu, pagalvosiu apie tai. Bet iki dabar aš juos ignoruoju”,- pasakė Bitlas. Taip pat seras Polas pasakė, kad šis “Out There” turas jam labai patinka. “ Pas mus tikrai gera grupė. Mums labai patinka šou, mes jį “poliravom” tiek daug metų, juk tai yra tai, kas mums patinka groti ir patinka auditorijai”,- paaiškino jis. Be to, Makartnis pasakė, kad set-list’as sudarytas iš dainų, niekad prieš tai negrotų koncertuose. Pavyzdžiui, daina “Being for the Benefit of Mr. Kite”, kurią labai sunku atlikti. “Aš turiu dainuoti melodiją viena kryptim, o bosinės gitaros partija eina kitu keliu. Čia svarbi koncentracija. Aš ją pasirinkau, kad pagyvinčiau repertuarą. Su ja aš niekad nekoncertuodavau,- niekas iš Bitlų jos gyvai neatlikdavo”. Jis prisiminė, kaip jis su Džonu ją rašė, nors žmonės manė, kad ją parašė Lenonas. Jie visą dieną studijavo cirko afišą apie misterį Kaitą ir kūrė šią dainą. “Daina tiesiog sukūrė pati save”. Pabaigai Polas pasakė, kad dar yra dainų, kurias jis norėtų dainuoti koncertuose.

Paul live

Žiedas, priklausęs Ringo Starui, parduotas aukcione “Mecum”.  Sidabrinis žiedas su aukso papuošimais, žinomas kaip “Jėgos Žiedas”, kaip manoma, turintis magiškos jėgos, papuoštas senovės Egipto simboliais – lotoso žiedu, deivės Izidės sparnais, keturių stichijų ir keturių pasaulio šalių simboliais , pentagrama simbolizuojančia žmogų ir magiją. Žiedas puoštas oniksu ir briliantu, charakterizuojančiais minčių švarumą ir apsaugančiais nuo nelaimių,- tokį sumanymą turėjo jo kūrėjas Hejokis Merifildas. 1976 metais žiedą Ringo padovanojo tuometinė jo sužadėtinė Nensė Li Endrius. Ji prisimena, kad pačią žiedo idėją Ringo paėmė iš Džordžo Harisono, kuris nešiojo safyrinį žiedą, pagamintą kažkokio alchemiko ir šamano. Ringo jį nešiojo iki to momento, kai susipažino su savo būsima antrąja žmona, Barbara Bach. Už žiedą nežinomas pirkėjas sumokėjo 28.000 dolerių.

ringo's ring

Naują stilingiausiai besirengiančių žmonių sąrašą išspausdino žurnalas “Vanity Fair”. Šalia tokių stileivų, kaip Timberleikas ir Breidi, netikėtai atsirado… Kitas Ričardsas. Būtent už “Rolling Stones” gitaristą balsavo žurnalo skaitytojai, kurie pripažino 69-ių metų legendą vienu iš stilingiausiai besirengiančių žmonių pasaulyje. Ričardsas, kuris labiau panašus į seną piratą po savaites trukusio pagėrimo, smarkiai išsiskiria iš viso sąrašo, kuris yra publikuojamas jau 74-ą kartą.

Old pirateSenas rokeris kaip visada šaltakraujiškai sutiko šią žinią. Kai jo paklausė, kur jis perka aksesuarus, jis atsakė, kad rūbų neperka. “Jus sakot stiliaus ikona? Tai aš!”. “O jūsų mylimiausi aksesuarai?” – “ Mano sidabras”,- ramiai atsakė Kitas. Kai jis nelaipioja palmėmis ir negeria stipraus romo tiesiai iš butelio, jis vis dar groja su “Rolling Stones”, kurie neseniai išleido koncertinį albumą, skirtą jų 50-ies metų sceniniam jubiliejui.

Atviras Rodžerio Voterso laiškas apkaltinusiems jį antisemetizmu.

Kaip jau rašiau, jis buvo apkaltintas dėl to, kad per  koncertą virš žiūrovų skraidė kiaulė su Dovydo žvaigžde ant šono. Štai tokį atsakymą jis parašė savo puslapyje Facebook’e:

“Po publikacijų bangos Internete, skirtos mano šou Belgijoje, aš priverstas pakomentuoti susidariusią situaciją.

Kažkoks Alonas Onfusas Asifas, izraelietis, gyvenantis Belgijoje, atėjo į mano šou Verchtere, ir, būdamas pastabus žmogus, pamatė Dovydo žvaigždę, nupieštą ant pripučiamos kiaulės šono, kuri šou pabaigoje atiduodama žiūrovams sudraskyti. Po to Alonas pedantiškai uždokumentavo, ką matė, padarydamas atitinkamą video įrašą į savo telefoną ir pranešė į izraeliečių laikraštį “Yediot Ahronot”. Suprantama, kad šios istorijos negalėjo nepastebėti rabinas Abrahamas Kuperis, Simono Vyzentalio centro vadovas – rezultatas buvo visiškai nuspėjama rūsti tirada. Paprastai aš ignoruoju išpuolius, tačiau ne šį kartą: Kuperio kaltinimai atrodo taip absurdiškai, kad reikalauja komentarų.

Roger Waters Mane dažnai užsipuola proizrailietiški lobistai už tai, kad aš palaikau “Boikotas, investicijų išvedimas ir sankcijos” (Boycott, Divestment and Sactions) kampaniją – jūs galite susipažinti su mano kalba Generalinėje Asamblėjoje praėjusių metų lapkričio 29 dieną. Vis dėlto, aš ir toliau tvirtinsiu, kad teokratinėje valstybėje religinio simbolio kaip valstybės simbolio permąstymas praktiškai neišvengiamas. Šiuo atveju kalba eina apie Izraelį, valstybę, kuri naudoja aparteidą tiek savo teritorijoje, tiek ir už jos ribų, teritorijose, okupuotose 1967 metais.

Patinka jums ar ne, Dovydo žvaigždė, be kita ko, simbolizuoja Izraelį kaip valstybę ir jos politiką, todėl šis simbolis gali būti teisėtai naudojamas nesmurtiniuose protestuose. Taikus protestas prieš valstybinę Izraelio , tiek vidaus, tiek ir užsienio politiką – tai ne antisemitizmas. Prilyginti mane prie “Brolių-musulmonų” už tai, kad aš kritikuoju Izraelio politiką, paprasčiausiai juokinga; maža to, tai asmeninis įžeidimas. Visą savo sąmoningą gyvenimą aš buvau už bažnyčios atskyrimą nuo valstybes. “The Wall” šou adresuotas ir kitiems tokiems rabinams-kuperiams. Ateikite!

Jūsų Rodžeris

P.S. Na, ir ateičiai nedidelis komentaras. Pripučiama kiaulė, taip įžeidusi jaunojo Alono jausmus, buvo naudojama kiekviename iš 193 mano atliktu “The Wall” šou, pradedant 2010 rugsėjį, bet nusiskundimai atsirado pirmą kartą. Ši kiaulė įkūnija blogį, tiksliau valdžių ydas. Šou pabaigoje, mes atiduodame šį represijų įsikūnijimą publikai, ir ji kiekvieną kartą daro su ja tai, ką ir reikia daryti. Ji ją sudrasko”.

Piggy

Tačiau skandalas įsiplieskė ne juokais: dabar žydams užkliuvo ta šou vieta, kur atliekant dainą “Goodbye Blue Sky”, ekrane rodoma, kaip krentančios iš dangaus Dovydo žvaigždės virsta doleriais. Šį kartą į Voterso pusę stojo amerikiečių Antidifamacine lyga (Anti-Defamation League), organizacija, kuri kovoja su antisemitizmų, pareikšdama, kad “jis ilgus metus naudoja šią simboliką savo koncertuose ir mes įsitikinę, kad tai neturi jokios antisemitines potekstės”. Toliau dar gražiau – graikų neonacistinė organizacija “Auksinė Aušra” taip pat neadekvačiai reagavo į Voterso koncertus, į ką jis atsiliepė tokiu tekstu: ” Kai ekonominė situacija bloga, visada galvą kelia ultradešiniujų monstras, ieškantis kaltų. Kalti arabai, imigrantai, juodaodžiai, komunistai, meninikai – šis monstras visada ras auką. Neseniai aš žiūrėjau dokumentinį filmą, kur jauni graikai su uždengtais veidais šaukė kažką, bet aiškiai girdėjosi žodis “aušra”. Tai labai charakteringa tokiems judėjimams. Jie visada savo partijų pavadinimuose ir simbolikoje naudoja ką nors auksinio ar juodo. Tai siaubinga. Tai ne tie mano draugai-graikai, kurie rūpinosi manimi tada, kai aš jaunas  basčiausi it elgetavau po Graikiją. Ir ne tie žmonės, kurie sveikino mus, pagerbdami laisvą 60-jų dvasią. Ir dabar aš matau šį jaunimą ir gailiuosi, kad jie nesupranta, jog nacionalinės sienos jau paseno, nesupranta imigracijos bangų priežasčių. O šios priežastys nesikeičia, kaip ir fizikos dėsniai. Atsakydami “Auksinės Aušros” žaliūkai patalpino labai nekorektišką tekstą, ragindami Votersą “susirūpinti savo artritu ir kitomis senatvės ligomis, o savo turtus atiduoti imigrantų vaikams”. Švelniausi epitetai, kuriais jis buvo apdovanotas –  “purvinas apdriskęs hipis su utėlėmis plaukuose”. Šis išpuolis iššaukė Graikijos žiniasklaidos pyktį, kuri pažymėjo, kad neonacistai perlenkė lazdą, it tikri fašistai pabrėždami fizinį žmogaus netobulumą ir senatvę.

Retas acetatinis dueto “Peter & Gordon” diskas su daina “Woman”, parduodamas eBay.

acetatŠią dainą parašė Bernardas Vebas. Ši pavardė jums nieko nesako? Man taip pat. Pasiknisus giliau, paaiškėja, kad žmogus tokia pavarde yra ne kas kitas, kaip Polas Makartnis. Dar daugiau – būgnais šiame įraše groja taip pat tada dar ne seras Polas M. Kaip rašo “The Examiner”, kalba eina apie dvi iki šiol nepublikuotas dainos versijas ir leidinys pavadino jas “istoriniu radiniu”. Įrašas padarytas 1965 metais, o pati daina debiutavo čartuose 1966-jų gruodį ir užėmė 14-ą vietą. Labai įdomu paklausyti, kaip Polas muša būgnus!

 

Netrukus bitlomanai galės tikrąja tą žodžio prasme pabelsti į Polo Makartnio vaikystės duris.  Tai bus pagrindinis “masalas” aukcione Liverpulyje: kalba eina apie namo 20 Fopthlin Road gatvėje, kuriame vaikysteje gyveno Polas Makartnis, lauko duris.

Paul's door

PD

Šias duris parduoda ponia Šeila Džons, gyvenusi šiame name po Makartnių šeimos. Specialistai prognozuoja, kad šis artefaktas sieks 8.5 tūkstančių svarų kainą. Aukciono organizatorius ir “The Beatles Shop” menedžeris pasakė:” Tai neįtikėtina! Kasmet mums atrodo, kad raritetų gausa ir kokybė turi mažėti, bet mes visada apsirinkam. Žmonės kas mėnesį ateina į parduotuvę ir atneša pačius netikėčiausius ir retus daiktus“.

 

 
 

 

 
2 Komentaras

Publikavo 26 rugpjūčio, 2013 Uncategorized

 

Mikas: laukinis ir išprotejęs genijus

„The Rolling Stones“ frontmenas Mikas Džageris, kaip to ir reikėjo tikėtis, savo 70-jį jubiliejų kartu su kitais Rolingais atšventė triukšmingai. Išvakarėse buvo surengtas koncertas Londono Haid parke. Nepaisant amžiaus, Mikas yra pakankamai guvus senukas: koncertuoja, rašo muziką ir ruošiasi trečią kartą „ženytis“ su 24 metais jaunesne moterėle. Džageris visada buvo žinomas kaip įvairių skandalų meikeris, tačiau laikomas gana jausmingu žmogumi. Vienas leidinys neseniai išspausdino jo nuotrauką su prierašu „Gyvų numirėlių naktys“, bet Mikui „iki lemputės“ – jis su savo draugais jau 50 metų koncertuoja ir surenka pilnas sales visame pasaulyje. Garbingai gimtadienio datai pažymėti grupė surengė trisdešimt koncertų Anglijoje, Amerikoje, Kanadoje ir Prancūzijoje.

I'm mad

Savotiška dovana Miko tortadieniui buvo jo prodiusuoto filmo „Crossfire Hurricane“, pasakojanti Rolingų istoriją, nominavimas „Emmy“ premijai net keturiose kategorijose. Jo nuopelnai roko muzikai buvo įvertinti pačiu aukščiausiu lygiu: nepaisant skandalingos muzikanto reputacijos, karalienė Elžbieta II įšventino jį į riterius. Tokią dovaną Mikas gavo per savo 60-jį jubiliejų, nors jis ir buvo dažnas narkologų pacientas. 1998 metais Džageris prisipažino, kad jeigu jaunystėje iš trejeto „Seksas, narkotikai ir rokenrolas“ jis rinkdavosi seksą, tai dabar jį išstūmė narkotikai. Dabar gi, švęsdamas 70, jis tvirtai nusprendęs mesti rūkyti, gerti ir vartoti įvairias „substancijas“.

I gone wild

„Aš branginu savo gerą vardą ir nenoriu būti sena griuvena. Juk mes vis dar „žvaigždės“, nors ir turim „gyvų legendų“ statusą!”,- paaiškino savo poziciją Mikas Džageris.

STONES

Noriu priminti, kad savo pirmajį koncertą grupė  sugrojo 1962-jų liepos 12 dieną Lodono klube “Marquee”.  Už vakarą kiekvienas muzikantas gavo po 5 svarus,- praėjus pusei amžiaus, jų honorarai ir fanų armija skaičiuojami milijonais. Savo jubiliejaus dieną Mikas Džageris puikavosi penktoje  pačių turtingiausių Britanijos šou-biznio veikėjų sąrašo vietoje su 200 milijonų svarų kapitalų. Jo “bratka” Kitas Ričardsas irgi neskursta – jis 8-je vietoje su 185 “limonų”.

Mick Jagger

Dabar yra sunku patikėti, bet Maiklas Filipas Džageris turėjo tapti ekonomistu arba banko klerku – jis mokėsi Londono ekonomikos ir politinių mokslų koledže, tačiau rokas paėmė viršų ir jis nebaigė šių mokslų. Bet, kaip matyti iš jo finansiniu pasiekimų, tvarkytis su pinigėliais jis moka. Per savo kūrybos metus “The Rolling Stones” išleido 22 studijinius ir 8 koncertinius albumus (Amerikoje – 24 ir 9). Visame pasaulyje parduota daugiau kaip 250 milijonų kopijų ir šis rodiklis yra geriausias tarp visų roko muzikos atlikėjų.

Taigi, Miko jubiliejaus progą noriu Jums pristatyti ištrauką iš Kristoferio Anderseno knygos  “Mick: The Wild Life and Mad Genius of Jagger”.

Bekingemo rūmai,

Penktadienis, 2003, gruodžio 12 diena

Princas Čarlzas pasitaisė savo admiroliškos uniformos rankovę, kostelėjo ir greitai akimis perbėgo svečių sąrašą. Jis jame ieškojo vieno vardo.

– Aha,- pasakė jis, įbedęs pirštą sąrašo vidury.- Seras Maiklas Džageris. Vadinasi šį kartą jis bus.

– Taip, sere,- atsiliepė lordas-hofmeisteris, atsakingas už tai, kad ceremonija vyktu griežtai pagal planą.

– Net įsivaizduoti negaliu, kad jis neateitų.

Iki šio momento Mikas pernelyg demonstratyviai rodė nenorą būti įšventintu į riterius. Jis atidėdavo terminą gal dešimt kartų ir paskutinįkart, kai su juo turėjo gauti šį titulą ir Džonis „Vilko“ Vilkinsonas, garsus regbio žaidėjas, užtikrinęs Britanijai pirmą vietą Pasaulio taurėje, taip pat atsisakė. Gal šešiasdešimtmetis Mikas nenorėjo dalintis publikos dėmesį su 24-ių metų sportininku?

.- Taip, sunku patikėti,- pasakė Velso princas, pakraipęs galvą. – Mikas Džageris – riteris. Neįtikėtina.-Pasisukęs į  maršalką, pridūrė:

– Mano motina nusprendė išsaugoti nervus.

Tame, kad princas pavadavo karalienę šioje ceremonijoje, nieko keisto nebuvo. Taip kartais atsitikdavo, kai ji sirgdavo arba dėl kitų priežasčių. Bet šiuo atveju ji nustebino ne tik sūnų, bet ir rūmų ceremonijų tvarkytojus, pasirinkdama būtent šią dieną nesudėtingai savo kairiojo kelio operacijai, kurią ištisus metus rekomendavo atlikti jos gydytojas. Tik prieš porą dienų, priimdama Bekingemo rūmuose Vilkinsoną ir kitus rinktinės narius bei dalyvaudama parade, surengtame pergalės proga, ji atrodė visiškai sveika.

„Kai karalienė pamatė sąraše Miką Džagerį, ji nutarė praleisti dieną kitoje vietoje,- vėliau dalinosi savo pastebėjimais vienas dvariškis. – Niekas pasauly nepriverstu jos dalyvauti šioje ceremonijoje“.

us

Karalienė ilgai priešinosi ministro pirmininko Tonio Bleiro bandymams prastumti Miką Džagerį į meno, mokslo, diplomatų, artistų, akademikų, valstybės tarnautojų, sportininkų ir verslininkų, kuriems už ypatingus nuopelnus suteikia Britanijos Imperijos ordiną, sąrašą. Dauguma pamaloninami kuklesnėmis kavalieriaus, karininko arba komandoro ordino regalijomis; kiekvienais metais tokių būna du su puse tūkstančio ir, nors apdovanojimui reikia formalaus monarcho sutikimo, retai kuris sulaukia asmeninio karalienės dėmesio. Bet riterio titulas – visai kitas reikalas. Tai antras po pero aukščiausias apdovanojimas, kurį turi teisę suteikti karalienė, todėl į visus „riterio“ arba „damos“ vardo kandidatus ji atkreipia ypatingą dėmesį. Ir po to, kai Vyriausybė sudaro kandidatų į riterius sąrašą, karalienė labai retais atvejais išsako abejones kandidato asmenybei.

john and me

Kaip tik toks retas atvejis ir buvo Mikas Džageris. Tonis Bleiras prisipažino esąs didėlis roko fanatas ir mėgėjas „groti“ įsivaizduojama gitara, ir siūlė suteikti Džageriui riterio vardą dar 1997 metais, kai  tapo ministru pirmininku. Pirmąkart jis susitiko su savo dievaičiu per kviestinius pietus pas lordą Mendelsoną dar būdamas jaunu parlamento nariu. „Tonis įsidrąsino ir priėjo prie Miko,- prisimena Mendelsonas. – Žiūrėdamas jam į akis, jis pasakė:“ Aš visada norėjau pasakyti, kiek daug jūs man reiškiat“. Jo veide sustingo vergiškas nuolankumas. Aš net pagalvojau, kad jis paprašys jo autografo“.

Deja, Bleiro nusivylimui, jo pasiūlymas iššaukė itin neigiamą karalienės reakciją. Ištisus penkis metus Blairas atkakliai įtraukdavo Džagerio pavardę į kandidatų sąrašą ir kiekvieną kartą karalienė pareikšdavo, jog jis „nevertas“. Ir tai anaiptol nebuvo karalienės požiūris į jo profesiją – ji nieko neturėjo prieš kitas roko ir pop žvaigždes,- užtenka prisiminti Polą Makartnį ir Eltoną Džoną. Bet Džageris – tai ypatingas atvejis. Skirtingai nuo kitų kandidatų, įvertinant jo finansinę padėtį, jis retai užsiimdavo labdara ir jo patriotiškumas kėlė abejonių. Jeigu kitos britų žvaigždės likdavo Anglijoje ir mainais į tokią privilegiją mokėdavo plėšikiškus mokesčius, tai Džageris, norėdamas išvengti nereikalingų išlaidų, dar 1970-ais oficialiai apsigyveno užsienyje.

live

Svarbiausia buvo ne tai, kad karalienė jautė jam ir viskam, ką jis įkūnijo 60-siais, asmenine antipatiją, bet jo pašėlęs tos epochos gyvenimo būdas: seksas, narkotikai ir malonumų vaikymasis. Jo ankstesnis imidžas – ilgi plaukai, netvarkingi rūbai, grėsminga išvaizda ir šiurkštumas buvo sąmoningas iššūkis egzistuojančiai socialinei santvarkai, kurios priešaky stovėjo karalienė. Kas liečia asmeninį gyvenimą, Mikas paleido į pasaulį septynis vaikus nuo keturių skirtingų moterų, bet visi puikiai žinojo, kad tai tik maža didžiulio sekso ledkalnio viršūnė. Turint omeny narkotikus, tai jis ne kartą buvo areštuotas, du kartus teistas ir vieną kartą trumpam kalintas. Sykį net atrodė, kad jis stojo „tamsiojon pusėn“, kai pasisamdė apsaugai „Pragaro angelų“ gaują liūdnai pagarsėjusiam Altamonto roko festivaliui, per kurį buvo nužudytas žmogus.

stones altamont

Ištisus metus Mikas išjuokdavo karališkąją šeimą, o pačią karalienę vadindavo ne kitaip, kaip „vyriausioji Anglijos ragana“. Ne kartą jis kvietė revoliucijai, kartą be jokios ironijos ir sarkazmo pareiškė, kad „anarchija – tai vienintelis vilties blyksnis. Tokia sąvoka kaip „privati nuosavybė“ iš viso neturi egzistuoti“. Be šių baisių išsišokimų karalienę, be abejo, erzino ir asmeninio pobūdžio dalykai. Jai kėlė susirūpinimą artimas ir potencialiai sprogus Džagerio ir jos  sesers, princesės Margaritos, žinomos savo laisvomis pažiūromis, ryšys. Kaskart karalienei tekdavo įsikišti, kad užgesintų eilinį skandalą, kurio pagrindiniai dalyviai buvo Džageris ir princesė.

mick and margaret

Visų pirma, jeigu jų dalyvavimas viename seksualiniame-narkotiniame vakarėlyje būtų paviešintas, tai grėstu mažiausiai Vyriausybės atsistatydinimu, blogiau – pačios monarchijos, kaip institucijos, diskreditavimu. Karalienei buvo nemalonu ir tai, kad Mikas, nežiūrint jo maištininko įvaizdžio, puoselėjo savanaudiškas svajas. „Mikas visada norėjo tapti vienų iš jų,- prisipažino Kitas Olthemas, Džagerio draugas ir biografinių straipsnių apie jį autorius. – Jis nuo pat pradžių norėjo tapti aristokratu. Koks riteris? Mažiausiai princas!“.

 
2 Komentaras

Publikavo 11 rugpjūčio, 2013 Uncategorized

 

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (19 dalis)

Merginos, apimtos nevilties po ištisos dienos laukimo, puldavo jį su laukinių žvėrių gaujos jėga, atkaklumu ir įniršiu.

beatlemania

 Per mūsų pakankamai trumpą buvimą bute Emperior‘s Gate gatvėje nutiko daug puikių įvykių. Iš pradžių buvo filmas „A Hard Day‘s Night“ *. Iš esmės jis buvo nufilmuotas tam, kad parodytų vaikinus kaip talentingus kompozitorius ir atlikėjus. Scenarijus rėmėsi autentišku kasdieniu keturių labai populiarios roko grupės vaikinų gyvenimu. Taip pat buvo parodytos problemos ir isterija, kuri juos lydėjo kiekviename žingsnyje. Režisieriumi buvo Dikas Lesteris, o aktorių sąraše buvo kelios žinomos pavardės; tikėtasi, kad filmas sumuš visus bilietų pardavimo rekordus.

movie

Džonui filmavimas tapo tikra kančia: jis turėjo būti studijoje labai anksti ryte, o jis baisiai nemėgo anksti keltis. Į filmavimo aikštelę Džoną su kitais vaikinais vežė vairuotojas, iš ten jis grįždavo apie septintą vakaro ir iškart papuldavo į fanių apsuptį. Merginos, apimtos nevilties po ištisos dienos laukimo, puldavo jį su laukinių žvėrių gaujos jėga, atkaklumu ir įniršiu. Jos stumdėsi, kandžiojosi ir draskėsi,- ir viskas tik tam, kad prasibrautų arčiau savo dievaičio, ir jeigu ne Džono vairuotojo Bilo Korbeto stoiškumas, tai mano vyrelis kaži ar grįžtų namo gyvas.

A tearful Beatles lover pleads unsuccessfully with a policeman t

Prieš peržengdamas buto slenkstį, Džonas turėjo atsirakinti duris raktu, bet…mėgstamiausia merginų technika, užlaikant jį, buvo rakto skylutės užklijavimas kramtoma guma. Tokiais momentais Džonas likdavo be šalio, kaklaraiščio ir kai pagaliau įeidavo į butą, būdavo toks sulamdytas ir išsekęs, kad dažnai pagalvodavo, ar šis žaidimas vertas tokių kančių.

– Jėzau, Sintija, turim ištrūkti iš šių spąstų, nes jos mane užmuš. Nemaniau, kad taip bus. Jos tikros pamišėlės, bet turim tai, ko nusipelnėm.

Sweden The Beatles

Džordžą, Polą ir Ringo persekiojo tos pačios problemos su gerbėjomis, ta kasdieninė kova buvo kažkas nenormalaus ir netinkama tokiam elegantiškam miesto rajonui, kuriame jie gyveno. Kaimynai mokėjo nemažus pinigus už galimybę gyventi Knightsbridge ir nemanė taikytis su tokia padėtim, kai šalia jų namų būriuojasi neaiškaus plauko gaujos. Skundai pylėsi kaip iš kibiro. Tačiau, nežiūrint visų neigiamų emocijų, vaikinams prasidėjo fantastiški laikai.(…)

UK The Beatles

Visi stengėsi būti šalia jų, bandė užmegzti draugystę: tiesiog upe tekėjo kvietimai į įvairius vakarėlius, nuostabios merginos-modeliai tiesiog kovėsi dėl galimybės būti pastebėtos kartų su Bitlais. Įsivaizduojat, kaip tai veikė vaikinus? Jie darėsi vis daugiau pasitikintys savimi. Tai buvo tartum sapnų išsipildymas.(…)

niiaamm

Jų nelaukti išsišokimai dažnai stebino vakarėlių ir banketų šeimininkus. Jų šmaikštiems pasisakymams nebuvo lygių.

– Džonai, kokį naudoji peilį ir šakutę?

– Velniam jie man reikalingi, juk valgau pirštais.

– Polai, ką su tuo darai?(Jam per kviestinius pietus padavė dubenėlį su vandenių, apsiplauti pirštus)

– Taigi jūs tai geriat. Ir aš geriu.

Jie neimdavo į galvą visų tų gero elgesio taisyklių ir su humoru laužydavo visas nusistovėjusias elgesio normas.

playing

Brajanas mėgo turtingų ir garsių žmonių kompanijas. Vakarėliai, kuriuos rengdavo, visad būdavo pavykę ir beprotiški. Jis labai mėgo tviskančias šou biznio žvaigždes. Griežtos žaidimo taisyklės ir šou biznio gyvenimo žavėsys, privalomas šioje srityje, buvo ideali kombinacija, kurios dėka Brajanas galėjo idealiai funkcionuoti.

yeah

Filmo kūrimo metu vienintelė galimybė pailsėti ir psichologiškai atsipalaiduoti buvo mūsų bendra išvyka į kokį nors prabangų restoraną. Jis turėjo būti brangus, juk esmė buvo tame, kad tokioj vietoj svečiai yra saugomi nuo nepageidaujamų žioplių ir priekabiautojų. Buvom priversti pamiršti mūsų senus ir įprastus malonumus. Net kalbos negalėjo būti apie apsilankymą kine ar teatre, nebent suorganizuotume sau privatų seansą, tačiau tais laikais šį sumanymą buvo sunku įgyvendinti. Prasidėjo gyvenimas tarsi kokonuose, gyvenimas, kuris nors ir buvo nuostabus, bet kiekviename žingsnyje mūsų laukė apribojimai.

run baby runDažnai tiesiog buvo kišamasi į mūsų privatų gyvenimą ir prikuriama įvairių gandų ir nesąmonių. Pavyzdžiui, mūsų advokatai turėjo įrodomąją medžiagą, iš kurios spendžiant, Polas buvo pats didžiausias Kazanova visame Liverpulyje. Netrukus pradėjo plaukti ieškiniai dėl tėvystės pripažinimo.** Ar jie buvo pagristi ar ne, galima buvo tik spėti. Laimei, Polas turėjo gerą advokatą ir skandalas buvo greitai užgesintas.

baliuks

Tuo tarpu Džordžo meilės reikalai klostėsi kuo puikiausiai: prieš išvažiuodamas į Londoną, jis tuose reikaluose neturėjo didelės patirties, bet situacija turėjo pasikeisti, mat šiame filme vaidino jauna ir labai graži mergina, dirbusi modeliu – Patty Boyd.***  Tai buvo jos pirmas vaidmuo kine ir pradžia didelio vaidmens jos gyvenime. Džordžas beprotiškai įsimylėjo Patty, tačiau ji pati „rimtai vaikščiojo“ su kitu vaikinu. Tai buvo iššūkis, kurį Džordžas turėjo tiesiog priimti. Patty turėjo viską, ko galima norėti iš merginos: išvaizda, stilius, patirtis,- ir, žinoma, Džordžas ištirpo. Taigi, jis pradėjo veikti – paruošė kampanijos planą, kurios tikslas buvo „atmušti“ ją nuo vaikino ir pasiūlyti jai savo širdį. Turėti tokią merginą, su tokia išvaizda, tokia figūra ir tokia gyvenimo patirtim buvo tai, ko jam tuo metų reikėjo. Juolab, kad tai buvo labai didelis pliusas, pagerinant savo imidžą. Patty buvo mergina,  kuria kiekvienas vyras didžiuotųsi.

love

Prieš filmavimui pasiekiant intensyviausią fazę, Džonas surinko daug savo keistų  ir puikių pasakojimų bei eilėraščių, ir su Bobo Frimano paskata ir pagalba patalpino juos savo pirmoje knygoje „In His Own Write“. Visas laisvas nuo filmavimosi valandas Džonas kūrė paveikslėlius, tapsiančius iliustracijomis jo kūriniams. Jo stiliaus originalumas ir individualumas palenkė leidybinės firmos bosus ir jie nutarė išleisti šį rinkinį. Žinomas vardas, ypatingas talentas ir knygos turinys vertė galvoti, jog ji bus perkama it karštos bandelės. Iš tiesų, knyga turėjo didelį pasisekimą ir mes tuo labai džiaugėmės. Talentingas Bitlas – šis faktas įpylė alyvos į smarkiai deganti Džono šlovės laužą. Jis kaip mat buvo pripažintas kaip labai įdomus ir perspektyvus autorius. Pirmąją knygos partiją akimirksniu išpirko rajūs fanai,**** o kitos pardavimas ir sėkmė buvo tokia didelė, kad pats didžiausias Londono knygynas Foyle‘s surengė Džono garbei kviestinius pietus.(…)

prominence

Dieną prieš šį renginį Džonas, aš ir keli draugai patraukėm į miestą kur nors pavakarieniauti ir galų gale atsidūrėm Ad Lib, tuomet labai populiariam tarp pop-muzikos ir garsenybių klube. Neįtardami, kas mūsų laukia rytoj, gėrėm, šokom ir dūkom iki nukritimo, iki pat ankstaus ryto. Kai po kokių keturių valandų miego ir ilgo pasiraivymo lovoje, pagaliau atsikėlėm, galvose kalė kūjai, akys buvo raudonos ir drebėjo rankos, burnose buvo sausra, kaip dykumoje,- žodžiu „pachmielas“ buvo siaubingas. Abu jautėmės it išspjauti, bet šiaip ne taip apsirengėm, apsiprausėm ir pradėjom laukti vairuotojo.(…) Į Dorčesterio viešbutį atvykom džiaugdamiesi, kad ten mūsų lauks įprastas lančas, kurį greitai įveiksim. O, kokie buvom naivūs! Tik pastatėm kojas ant liuksusinio viešbučio laiptų ir ant mūsų galvų tiesiog nukrito audra: mus apsupo reporteriai, šaudydami žodžiais it sunkiais šaudmenimis. Blykstės nesustodamos blyksėjo ir mus tiesiog apakino. Mes visiškai nebuvom pasiruošę tokioms žudynėms. Norėjosi apsisukti ir bėgti lyg nuo pasiutusio šuns, bet neturėjom tam nei jėgų, nei drąsos. Kelias nuo fojė iki banketinės salės truko, kaip mums atrodė, pusę gyvenimo. Ir kai pamatėm priešais didžiulę, išpuoštą gėlėmis salę, pritrūkom kvapo ir širdis nustojo plakti. Salėje stovėjo šimtai nepriekaištingai apsirengusių žmonių ir visi mums plojo bei šaukė „bravo“.

help us

 

* Iš pradžių režisierius Alanas Ovenas norėjo pavadinti filmą „Beatlemania“, tačiau paskutinę minutę jis buvo pakeistas („a hard day‘s night“ buvo mylimiausia Ringo Staro frazė). Tuo pat metu pasirodė plokštelė, kurioje buvo dainos iš filmo ir kelios kitos; pirmą kartą visos disko dainos buvo sukurtos Lenono ir Makartnio bei viena – Harisono. Filmas, kurį susuko per 6 savaites (tarp Bitlų gastrolių Amerikoje ir jų išvykimo į Tolimuosius Rytus. Sintija nuolat „peršoka“ svarbius įvykius „The Beatles“ istorijoje), kainavo 200 tūkstančių svarų. Filmavimo komandai ir aktoriams visą laiką trukdė jaunos Bitlų fanės, persekiojančios juos kiekviename žingsnyje. Filmo premjera vyko Londone 65-jų liepą ir joje dalyvavo princesė Margarita ir lordas Snoudonas. Po 5 savaičių, per kurias filmas buvo rodomas 500 kino salių visoje Britanijoje, jis surinko milžinišką pinigų sumą – 1,3 milijonų svarų.

** Tokie ieškiniai buvo pastovus Bitlų gyvenimo „atributas“,  ne tik Polo. Tačiau visais atvejais pavykdavo susitarti (įdomu, kokios sumos užtekdavo susitarimui?).

*** Filme yra scena vagone-restorane, kur Bitlai prašo prisėsti prie jų dvi merginas. Aukšta, liekna blondinė ir yra Patty Boyd – 19 metų modelis, vieno žurnalo pripažinta „idealia 1964-jų mergina“.

**** 1965-jų vasarą „Times“ rašė, kad „rinkinį turi perskaityti kiekvienas, kas jaučią susirūpinimą dėl anglų kalbos nuskurdinimo“. Kritikai gana šiltai sutiko knygą, netgi pastebėjo joje Edvardo Liro, garsių limerikų autoriaus, bei paties Džeimso Džoiso įtaką.                               

 
Parašykite komentarą

Publikavo 4 rugpjūčio, 2013 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: