RSS

Ken Hensley: Kraujas ant asfalto

01 Gru

2 dalis – Mano istorija su Heep

Taip susiklostė, kad mano metai su Uriah Heep, nuo 1969-jų iki 1980-jų, sutapo su labai audringu ir intriguojančiu roko arba pop muzikos istorijos periodu. Tai buvo laikotarpis po Meilės Vasaros, dar nestartavus rafinuotai mada ir pop-kultūrai, kai vakarų pasaulio entuziazmas šiek tiek nusilpo, kai smogė naftos krizė (kainavusi mūsų menedžeriui jo kito biznio – avialinijų vadybininko šiltos vietelės, bei kitais nemalonumais, tokiais, kaip didžiuliai finansiniai grupės nuostoliai). Hard rokui ypatingais tapo 1970-ieji metai, išgarsėję Led Zeppelin himnais „Whole Lotta Love“ ir „Stairway To Heaven“.  Šie keturi vaikinai iš Birmingemo, tie  „brummy“-ai (birmingimiečių pravardė – Dino past.) išmėgino savo jėgas bandydami tapti bliuzrokine komanda ir išrado tai, kas vėliau bus pozicionuojama kaip heavy metal.

Be jų dar buvo Black Sabbath, Deep Purple, kurie įsiamžino roko istorijoje su albumu „Deep Purple In Rock“, Jethro Tull, Yes ir daugelis kitų. Tada Uriah Heep išleido savo debiutinę plokštelę.

Žvelgiant atgal, atrodo, būtų sunku rasti audringesnius metus, negu 1970 metai. Vis dėlto, viena galiu pasakyti apie tas senas dienas – aš negaliu kalbėti kieno nors iš mūsų grupės vardu, kalbu tik už save – mane nelabai jaudino tai, ką darė aplinkiniai. Buvo super koncertuoti kartu su Deep Purple, Black Sabbath, Moody Blues, be to… aš nelyginau, ką darėm mes ir ką darė jie. Palyginimas suponuoja tam tikrą konkurenciją, o konkurencija, manau, nebuvo tuo, kas man kėlė rūpestį – ne tada, kai sėdėjau su gitara ar klavišais, ir ne tada, kai kūriau.

Grįžtant į 70-jų pradžią, atmintyje iškyla dideli festivaliai Vokietijoje, kur nebūdavo  jokios apsaugos. Na, vienintelė apsauga buvo pakankamai stiprių vyrukų, baikerių kompanija. Bet jie tikrai nebuvo profais apsaugos srityje. Aš dažnai prisimenu, rodos, kad festivalyje Vokietijoje (galvoju, tai buvo Manheimas) aš girdėjau, kaip 100 000 klausytojų choras dainuoja priedainį „Lady In Black“, ir tik vienintelis nemalonus atsitikimas, kuris nutiko – kažkas metė apelsiną ir pataikė Li (Lee Kerslake) į tarpkojį. Nežiūrint šio nutikimo, viskas dar buvo pakankamai neprofesionalu ir naivu. Festivaliai buvo didžiuliais vakarėliais, į kuriuos rinkdavosi žmonės, norintys pasilinksminti.

Aš iš tiesų nelabai daug dėmesio skyriau tam, ką daro kiti. Aš noriu pasakyti, kad man patiko Deep Purple, todėl, kad aš dievinau kaip grojo Ričis, bet aš nekenčiau palyginimų su jais, juk išskyrus identišką sudėtį (vokalas, gitara, vargonai, bosas, mušamieji), jokio realaus panašumo nebuvo. Ir aš buvau susikoncentravęs į tai, ką darėm mes, ir mačiau, kad mes turim puikią galimybę padaryti kažką vertingo, tapti dalimi kažko milžiniško, taigi, visą savo energiją skyriau grojimui ir kūrybai.

Prieš tai, kai video nužudė radijo žvaigždę

60-jų pabaigoje, kai žmonės suprato, kad mūsų muzika atvėrė visai naują kryptį roko muzikoje , staiga viskas pasikeitė. Tai, kas prasidėjo daugmaž naiviai – su Elviu Presliu ir Madžiu Votersu, ankstyvosiomis Bitlų pop dainelėmis ir Stones ritm-end-bliuzo interpretacijomis – pavirto kažkuo labai rimtu. Amatu. Menu. Bizniu. Vadinkit kaip norit. Taisyklės pasikeitė ir 70-jų pabaigos link prasidėjo muzikos biznio industrija. Muzika buvo daroma laikantis nustatytų formatų. Auditorija dar buvo, bet energija ir laisvė, egzistavusi prieš dešimt metų, išgaravo. Kaip tai atsitiko? Kaip žmonės nusirito iki to ir pavertė bit-muziką bizniu? Kažkas pajuto energetiką. Kažkas įžvelgė publikos reakciją koncertuose. Žmonės šito nepastebėjo, juk plokštelės buvo pardavinėjamos, bent jau Britanijoje tai tikrai, dar dominavo pop muzikos atlikėjai, tokie kaip Klifas Ričardas ir Dasti Springfild, bei panašūs į juos, plius daugybė atlikėjų, apie kuriuos mes šiandien pamiršom.

Ir jie tada darė kai kuriuos postūmius į priekį. Būdami pop muzikantais, jie buvo čartuose, jie skambėjo radijuje, kartais pasirodydavo TV. Ir visi šie vaikinai nešiojo kaklaraiščius! Tais laikais įvairiausios laidos galėjo transliuoti tik gerą, padorią, labai moralią muziką. Net „Top Of The Pops“, nuo kurios viskas prasidėjo, muzikantus atrinkdavo labai atsargiai.

Galit paklausti bet ką iš tos eros ir jie duos jums vieną atsakymą: ilgą laiką pasirodymas „Top Of The Pops“ roko muzikantams buvo tabu. Jums iškarto pakabindavo etiketę „parsiduodantis“, kas savaime buvo atskiros diskusijos tema: kas yra parsiduodantis? Parsiduodantis – reiškia komercinė sėkmė. Argi tai ne tai, ko mes galų gale norim? Tu gali likti tokiu neprekaištingu, bet tu neišgyvensi muzikos biznyje, jeigu tu nieko neparduosi.  Įrašų kompanijos net neklausys tavo muzikos, jeigu ji neskirta rinkai, jeigu joje nėra komercinio elemento.

Visi mes pardavėjai. Bet pradžioje roko muzikantų tarpe buvo taip:“O-o-o, „Top Of The Pops“, ne, mes su tokiais neprasidedam.“ Aš atsimenu tą atmosferą, bet kai tik viena komanda pasidavė pagundai, pasidavė visi, niekas nespėjo nė mirktelt, kai mes pirmą kartą pajutom sėkmę anglų čartuose, atsidurdami kaip sendvičiuje šeštoje vietoje tarp Led Zeppelin ir žemiau stovinčiais Laurel & Hardy. Štai kaip viskas buvo keista. Grįžtant prie biznio industrijos aspekto apskritai: kai tik promouteriai, agentai ir garso įrašų kompanijos pradėjo suprasti, kad kažkas vyksta, jie pasijungė į žaidimą ir visas finansinis muzikos sferos komponentas pasikeitė. Žmonės pradėjo uždirbti kažkokius pinigus, o kai kuriais atvejais, ypač tai liečia garso įrašų kompanijas, labai didelius pinigus. Jie buvo linkę spekuliuoti, rizikuoti. Ir kas darė statymus, tas laimėdavo.     

 
Komentarų: 1

Publikavo 1 gruodžio, 2019 Uncategorized

 

1 atsakymas į “Ken Hensley: Kraujas ant asfalto

  1. dzilbus

    4 gruodžio, 2019 at 8:12 am

    Labai gera info apie mūsų išgyventą laikmetį. Respect, Igori

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: