RSS

Mėnesio archyvas: balandžio 2019

London Calling: sugrįžimas (antrojo sezono pabaiga)

Picos buvo puikios, o tarp antros ir trečios pintos elio sudarėm veiklos planą, kuris būtų optimaliai informatyvus, o lankymo vietos nebūtu per daug nutolusios viena nuo kitos. Žinia, Londonas ne Balbieriškis ir atstumai šiek tiek skiriasi, tad teko pasikliauti nuosavom kojom ir kulniuoti į tikslą.

Jeigu vakarykščią dieną baigėm vieta, susijusia su Bitlais ir Džimiu Hendriksu, tai iš pat ryto nutarėm eiti jų pėdomis. Turint šalia redaktorė, šių roko legendų buvusią dislokacijos vietą radom pakankamai greitai. Atsiradom Marlebono rajone ir susiradom namą adresu Montagu Square 34, kuriame 1965 metais apsigyveno Ringo Staras. Jam tik įsikrausčius į šį būstą, pasipylė skundai į vietinį būtų ūkį  iš Šveicarijos ambasados, kuri buvo šalia: gerbėjai, o greičiausiai gerbėjos išpaišė visą sieną aistringais meilės prisipažinimais Bitlų būgninikui. Laimei, Ringo netrukus vedė ir su žmona Morin išsikėlė į užmiesčio namą Surėjaus grafysteje. Diplomatinis karas laimingai bagėsi.

Būtą jis išnuomavo nedideliai olandų dizaino kompanijai, daug ką paaiškinančiu pavadinimu „The Fool“. Nepaisant pavadinimo, „Kvailys“ pagavo palankų mados vėjo pūtimą ir pradėjo siūti psichodelinius kostiumus ne tik Bitlams, bet ir kitoms žvaigždėms – The Hollies, Procol Harum, Cream ir Donovanui. Netrukus Beiker strite „The Fool“ atidarė firmos Apple itin madingą butiką su itin madingomis drapanėlemis. Ir kliošinėmis kelnemis. Bet psichodeliniai dizaineriai šiame bute ilgai neužsibuvo.

Draugo būtą išsinuomavo Polas Makartnis. Pirmi baldai, įsikelus į naują vietą buvo du Revox magnetofonai. Polas tvirtai nusprendė įkurti namų įrašų studiją. Čia Makartnis kūrė ir įrašė dviejų dainų – „I‘m Looking Through You“ ir „Eleanor Rigby“ demo-versijas. Taip pat šiame pusrūsyje, avangardinio Apple filialo Zapple Records užsakymu, Polas įrašė poeto-bitniko Viljamo Berouzo balsą, vėliau ketindamas išleisti jo albumą.

 

Bet ir Polas gana greitai išsikėlė į netoliese esančia Wimpole street pas savo širdies draugę Džeinę Ešer. 1966-jų gruodį į būtą atėjo naujas šeimininkas. Juodaodis, dabar pasakytu angloafrikietis, muzikantas. Jo vardas buvo Jimi Hendrix.  Kartu su juo apsigyveno jo draugė Keti Etčingem. Tarp dažnų LSD „trip“ų Džimis šiame bute parašė dainą „The Wind Cries Mary“, bet didesniam kūrybos proveržiui neužteko laiko. Arba jėgų. Taip jie ir gyveno, kol per eilinį „trip“ą Džimį užvaldė negeros jėgos ir jis apipylė buto sieną dažais. Po tokių bajerių Hendrix‘ui teko ieškotis kitą butą.

Tuo metu užgeso Lenono šeimos židinis: jis užmezgę romaną su Joko Ono ir turėjo palikti Sintijai ir Džulianui namą ramiame Veibridžo miestelyje. 1968-jų rudenį Džonas ir Joko įsikėlė į šį, jau skandalingai pagarsėjusi butą. Ir jų gyvenimą ten sunku būtu pavadinti nerūpestingu. Kaip pasakojo žmones, kurie svečiavosi pas juos, butas buvo apleistas – visur mėtėsi nešvarūs indai, seni laikraščiai ir žurnalai. Porelės menių dažniausiai sudarė šampanas, ikrai ir gera dozė heroino. Būtent šiame bute buvo padaryta garsi nuogos porelės nuotrauka, kuri papuošė albumo „Two Virgins“ viršelį. 1968-jų spalio 18 dieną pas Džoną ir Joko, apsiginklavusi kratos orderiu, įsiveržė policija. Jiems pakako kelių minučių, kad gulinčiame ant židinio žiūronų futliare rastu daugiau kaip 200 gramų hašišo. Nenorėdamas į šį reikalą painioti neščios Joko, Džonas visą kalte prisiėme sau. Šis incidentas jam kainavo varganus 150 svarų. Įsiutęs buto šeimininkas pareikalavo, kad į nuomos sutartį būtu įtrauktas punktas pagal kurį butą galėtu nuomotis „atsakingas nuomininkas“ Ringo Staras ir jo šeima. Sekančiais metais Ringo nutraukė sutartį.

2002 metais butą nusipirko įrašų studijos Silva Screen Records bosas Reinoldsas di Silva, aukcione aplenkęs aistringą Bitlų faną, grupes Oasis lyderį Noelį Galaherį. O 2010 metais Joko Ono prie įėjimo į butą atidengė memorialinę lentą, kurioje parašyta: „Čia 1968 metais gyveno muzikantas ir dainų autorius Džonas Lenonas“. Labai gaila, kad tuometinis Londono meras Borisas Džonsonas nesurado svariukų pakabinti dar vienos lenčiukės su užrašu: „Čia gyveno geriausias pasaulyje gitaristas James Marshall Hendrix“.

Po poros dienų nutarėm aplankyti dar vieną įžymią ir tragišką vietą – Džono Lenono draugo ir sugerovo Hario Nilsono (to, kuris dainavo ašarą spaudžianti hitą „Without You“) butą. Jeigu Ringo butas garsus tuo, kad jame gyveno Lenonas, tai Nilsono butą drasiai galima vadinti „tragišku“.

Nilsonas buvo talentingas dainininkas ir kompozitorius, bet jis buvo žinomas ne tik puikiais hitais. Nemažiau žinomas jis buvo alkoholio ir narkotikų „vartojimo“ srityje, kurie jį atvėdė prie mirties slenksčio 1994 metais. Tačiau butas Londone su jo mirtimi nesusijęs: jis gyveno,  kūrė ir mirė Los-Andžele. Su šiuo miestu susijusi jo draugystės su Džonu Lenonu istorija – dienos kupinos alkoholio, muzikos ir narkotikų. 1973-siais Džonas buvo pusantrų metų ištrūkęs iš Joko pančių ir su jų šeimos asistente Mei Pang siautėjo Angelų mieste. Džono biografai pavadino šį veiksmą „Lost Weekend“. Bet dabar ne apie tai.

Dviejų kambarių butą adresu Curzon Place 9 Nilsonas išnuomodavo draugams-muzikantams. 1974 metais šiame bute apsigyveno garsi savo kūno formomis ir puikiu balsu,  grupės The Mamas & The Papas vokalistė “Mama” Cass Elliot. Ji ką tik pradėjo soline karjerą ir į Londoną atvažiavo keliems koncertams. Po paskutinio koncerto ji grįžo į Nilsono butą, pabendravo telefonu su drauge ir partnerė iš M&P Mišele Vilson ir užmigo… ir daugiau niekada nepabudo. Legenda byloja, kad Mama Kass buvo mėgėja pavalgyti ir lovoje užspringo sumuštiniu su kumpiu… Bet tiesa yra visiškai prozaiška: gydytojo išvadoje buvo parašyta, kad „širdis sustojo esant degeneraciniam širdies raumens nutukimui“. Jai buvo tik trisdešimt dveji…

Kass mirtis smarkiai paveikė Nilsoną ir jis labai nenorėjo išnuomoti butą grupės The Who būgnininkui Kitui Munui, garsejančiam savo nesutramdomu alkoholizmu ir skandalingu charakteriu. Pitas Taunsendas, grupės gitaristas ir lyderis nuramino Nilsoną: „žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia“.

Praėjus keturiems metams po Kass mirties, Kitas Munas, pravarde „Moon The Loon“ kartu su drauge, manekėne Anet Volter-Laks kartu su Polu ir Linda Makartni nukeliavo į filmo apie Badi Holi premjerą. Vėliau jie visi kartu pavakarieniavo ir Kitas su drauge grįžo namo. Munas išgerė kelias tabletes gemineirino, preparato, kuris mažina neigiamas alkoholio atsisakymo pasekmes, pasižiūrėjo teliką ir užmigo.

Pabudęs ryte, pareikalavo, kad Anetė nedelsiant paruoštų jam steiką. Ji bandė atsikalbinėti, bet atsakymas buvo trumpas: „Jei nepatinka dink!”. Tai buvo jo paskutiniai žodžiai. Suvalgęs steiką, užsikando sauja tablečių ir užmigo. Toje pačioje lovoje, kur ir Mama Kass prieš keturis metus. Ir nepabudo. Jam taip pat buvo trisdešimt dveji…

Po antros tragiškos mirties Nilsonas suskubo parduoti butą. Jį nusipirko…Pitas Taunsendas. Laimei, jam nieko neatsitiko ir nuo tų laikų keitėsi buto šeimininkai, netgi pasikeitė adresas ir dabar su tragiška roko istorija jo niekas nesieja. Tik atmintis.

P.S. Po istorinio susitikimo su Led Zeppelin gitaristu, Redaktorė taip smarkiai buvo sujaudinta šio įvykio, jog perskaičiusi daugybę informacijos apie Džimį Peidžą, nutarė žūt būt pamatyti jį dar kartą. Aš tame įžvelgiau antgamtinių jėgų sąmokslą prieš ją – juk ne veltui Džimis Peidžas domėjosi okultizmu. Visi puikiai žinome, jog jis buvo garsiojo „Juodojo Mago“ Alistero Krouli pasekėjas. Tad užsakiusi specialų reisą į Londoną, išskrido. Džimio Peidžo „kuklus namelis“ buvo ant smūgio surastas, kaip žinia technologijos gali nuvesti kaži kur. Deja, pas Patį papulti nepavyko: redaktorė pamiršo durų spynos kodą, o šveicorius matomai buvo „daugiadienėse“. Bet įsiamžinti šalia pilaitės redaktorei buvo garbės reikalas. 

Ir vėl London Callling…2019

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo 7 balandžio, 2019 bendra

 
 
%d bloggers like this: