RSS

Mėnesio archyvas: birželio 2013

Trumpai tariant…

Polo Makartnio sūnus Džeimsas papasakojo, kad po jo motinos Lindos mirties 1998 metais, jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. „Man buvo 20 metų, kai mirė mama ir tada man pavažiavo stogas. Prasidėjo pats tamsiausias gyvenimo periodas“,- prisipažino sero Polo sūnus. Tuo metu jis klausėsi „Nirvanos“ ir Merilin Mensono. „Aš buvau pasimetęs, gėriau ir vartojau narkotikus“.

James-McCartney-Pauls-Son-Signed-8x10

Kitas sunkus gyvenimo laikotarpis prasidėjo, kai jo tėvas vedė Hizer Mills. Bitlo sūnus pareiškė, kad su nauja tėvo žmona nesutarė. „Dabar aš neturiu problemų su Hizer todėl, kad ji yra Beatris mama, bet tada man buvo itin sunku. Aš labai dažnai klausiausi Kurto Kobeino ir mane užvaldė jo mintys, todėl ji man labai nepatiko. Man buvo labai sunku, turėjau daug problemų. Aš ilgai nesimatydavau su tėvu ir mes labai nutolom vienas nuo kito. Tik kartą per kelis mėnesius mes susiskambindavome, bet labai ilgai nesimatėm. Tai buvo labai liūdnas momentas mums abiem“.

Paul and James Macca

Bet 2007 metais, kai Polą užklupo problemos su sveikata, Džeimsas suprato, koks svarbus jam yra jo tėvas. „Dabar mes su tėčiu geriausi draugai“,- sako Makartnis-jaunesnysis. „Jo nauja žmona Nensi nuostabi, ji miela ir tėtis laimingas. Mamą sunku pakeisti, bet Nensi yra puiki. Ji labai nuoširdi, ji daro tėtį labai laimingu. Mes visi ją dievinam“.

paul_mccartney_532_1424055a

Naujas „Black Sabbath“ albumas „13“ užėmė pirmą vietą britų čartuose: tai yra savotiškas rekordas, nes paskutinį kartą jų albumas buvo pakilęs į pirmą vietą dar 1970 metais. Apie tai pranešė saitas „Official Charts Company“. 1970-jų spalį jų albumas „Paranoid“ lyderiavo britų populiariausių albumų sąrašuose. „Aš šokiruotas! Šio albumo sėkmė mane išmušė iš vėžių. Nei vienas mūsų diskas per tokį trumpą laiką nebuvo pakilęs taip aukštai per tokį trumpą laiką“,- komentavo šį įvykį grupės lyderis Ozis Osbornas. Jis pasakė, kad „Black Sabbath“, kaip ir kiti „old school“ muzikantai, tokie, kaip Rodas Stiuartas ar Eltonas Džonas, turi kažką savyje, ne taip, kaip šiuolaikinis „sufabrikuotas šlamštas“. „Mes žinom savo amatą“,- sakė Ozis.

ozzy-osbourne-isi-doneaza-trupul-in-numele-stiintei-4272

Diskas „13“ tapo pirmuoju studijiniu darbu po albumo „Forbidden“, įrašyto 1995 metais. Naują albumą įrašė klasikinė grupės sudėtis – Ozzy Osbourne, Geezer Butler ir Tony Iommi,- deja, būgnininkas Bilas Vordas dėl nesutarimų su kolegomis nedalyvavo šiame projekte. Vietoje jo mušamaisiais grojo grupės „Rage Against The Machine“ būgnininkas Brad‘as Wilk‘as.

black-sabbath-2012-2

Duodamas interviu informacijos leidiniui „Reuters“, Ozis papasakojo apie naują albumą ir savo audringą praeitį.

“Svarbiausia šių dienų realybėj yra tai, jog mes vis dar gyvi, sugebam kurti muziką ir groti. Aš nenoriu kalbėti už visus „Black Sabbath“ narius, bet aš asmeniškai dėjau visas įmanomas pastangas tam, kad neišgyvenčiau iki šio interviu ir kuo greičiau save pribaigčiau alkoholiu ir narkotikais. Aš labai ilgiuosi 90-jų. Ir vien dėl to, kad nieko iš tų laikų neatsimenu. Mes visi gyvenime turėjom kritinių momentų, kai atsidurdavom kitoj realybės pusėj. Laimei, mes sugebėjom įveikti ydas ir dabar gyvenam blaivybėje ir ramybėje. Dabar, kai aš pabundu ryte, aš neinu į barą įsipilti stiklo brendžio ir neprisidegu cigaretės, kad greičiau įtraukčiau dūmą. Būti gyvam ir blaiviam – neapsakomas malonumas!”.

blackmores-nightPrieš kelias dienas,  grupės „Blackmore‘s Night“ vokalistės Kendis Nait „tviteryje“ pasirodė toks įrašas: „Mes atvykome į Maskvą, o Ričio gitara – ne. Jeigu Jūs dirbat aviakompanijoje, prašau, raskit ją ir pasielkit teisingai – gražinkit ją“. Šiuo metu vyksta pasaulinis grupės turas, keli koncertai įvyks Maskvoje ir Kijeve, beje, pastarajame ir dingo Ričio Blekmoro gitara. Pasibaigus koncertui, muzikantai atvyksta į oro uostą, priduoda daiktus (tarp jų ir gitaristo instrumentas) ir išskrenda į Maskvą, kur gitaros neberanda! Iki koncerto lieka para, o gitara, kuri yra ne tik didele materialinė, bet ir neįkainuojama vertybė – dingusi! Avialinijų tarnybos pastatomos ant galvų, visi įnirtingai ieško Blekmoro gitaros. Vietiniai rokmuzikantai bando padėtį taisyti, siūlydami savo instrumentus, bet Ričis laukia savo gitaros.Tačiau ši problema neįtikėtinai greitai išsisprendė: pasirodo, ukrainiečiai dėklą su gitara per klaidą išsiuntė į…Tel-Avivą. Kaip bebūtu, gitara atsirado ir ją sveikutėlę grąžino savininkui.blackmores_night2

Beje, ši gitara skirta groti kairiarankiams ir yra Polo Makartnio dovana Blekmorui. Ją savo ruožtu pas Polą 1968-ais metais po kažkokio linksmo vakarėlio pamiršo Džimis Hendriksas. Kaip žinia, Džimis po dvejų metų išėjo groti kitur, gitaros kaip ir nebuvo kam grąžinti, tad 1974 metais Polas ją padovanojo jaunajam „Deep Purple“ gitaristui Ričiui Blekmorui. Makartnis ją įteikė, kai abiejų muzikantų keliai susikirto roko festivalyje Niujorke. Jeigu kam įdomu, šią gitarą galima pamatyti ant paskutinio grupės „Rainbow“ albumo viršelio.

blackmore's night

Birželio 18 dieną vinilinė plokštelė šventė 65-rių metų jubiliejų. 1948 metais firma „Columbia“ Niujorko viešbutyje „Waldorf  Astorija“  surengė vinilinių diskų prezentaciją. Buvo pristatytos dviejų formatų plokštelės: 10 colių diametro (25 cm) ir 12 colių (30 cm). Prezentacijos metu ant scenos buvo sukrauta trijų metrų kolona iš įprastų gramofoninių plokštelių, o priešais tokio pat skambėjimo laiko trukmės vinilinių plokštelių…40 centimetrų aukščio bokštelis. Iš pradžių buvo pragrota įprasta 78 apsisukimų plokštelė, o po jos sekė žymiai ilgesnio skambėjimo naujas produktas.

vinilai

Savo populiarumo viršūnę vinilas pasiekė praeito amžiaus septintam dešimtmety, vėliau jį nukonkuravo CD, tačiau dėti kryžių ant vinilo tikrai nereikia. Žemiausi vinilų pardavimų rodikliai buvo 2005 metais ir nuo tada kasmet auga. Ką ir bekalbėti, jeigu jau visiems melomanams žinoma firma „Мелодия“ atnaujino vinilinių plokštelių gamybą…

Pirmą kartą roko muzikos istorijoje „Black Sabbath“ užėmė aukščiausią amerikiečių hit-parado „Billboard 200“ eilutę. Rinkos analitikai teigia, jog disko sėkmę lėmė tas faktas, kad birželio 15 Amerikoje buvo švenčiama Tėvo diena. Jų manymu, albumas buvo puiki dovana vyresnės – 50-60-jų kartos – žmonėms. Ekspertai pranašauja albumui „13“ naują rekordą: ateinančią savaitę albumo pardavimai Amerikoje gali siekti 180.000 egzempliorių ir tai smarkiai lenkia pirmos savaitės pardavimų rezultatą – 21.000 egzempliorių. Jeigu prognozės pasitvirtins, albumo pardavimai įgis negirdėtą pagreitį – tokio rezultato „Black Sabbath“ albumui „Forbidden“, išleistam 1995 metais, reikėtų laukti…15 metų.

goldengods2013Tie patys „Black Sabbath“ triumfavo muzikinio žurnalo „Metal Hammer“ šių metų nominacijose. Rokeriai tapo vienintele grupe, kuriai buvo įteikti net du apdovanojimai per vieną vakarą.  „Metal Hammer Golden Gods Awards“ apdovanojimų ceremonija vyko birželio 17 dieną Londone. Ozikui su „chebra“ teko du kartus lipti į sceną – nominacijoje „Geriausia Britanijos grupė“ ir kaip geriausio albumo autoriams.

lemmy_motorhead

Jų kolega iš „Motorhead“ Lemmy gavo apdovanojimą nominacijoje „The Golden God“, o vokalistė Doro laimėjo nominacijoje „Legend“. Metalo „ikonomis“ buvo pripažinti „Alice in Chains“; nominacijoje „Riff Lord“ apdovanojimą atsiėmė grupės „Thin Lizzy“ gitaristas Skotas Gorhemas.

doro

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo birželio 24, 2013 Uncategorized

 

Trumpai tariant…

 

Bobui Dylanui bus įteiktas aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas – Garbės Legiono Ordinas (L‘Ordre national de la Lėgion d‘honneur). Šią žinią paskelbė Žanas-Lui Žerželenas – Dydisis ordino kancleris.

Bob DylanDydisis kancleris pareiškė, kad Dylano kandidatūrą iškėlė Prancūzijos kultūros ministrė Oreli Filippetti ir ordino taryba ją palaikė. Respublikos Prezidentas Fransua Olandas ir kultūros ministrė gavo ordino tarybos, į kurią įeina 17 narių, teigiamą atsakymą. Tarybos pareiškime Dylanas įvardijamas kaip išskirtinis artistas, puikus poetas ir muzikantas. Tarybos sprendimas buvo priimtas nepaisant Žerželeno noro blokuoti šią kultūros ministrės nominaciją. Kalbama, jog generolas buvo prieš Dylano kandidatūrą dėl to, kad artistas vartodavo marihuaną ir dėl jo pacifistinių dainų tekstų, parašytų Vietnamo karo metu.

Garbės Legiono Ordiną 1802 metais įsteigė Napoleonas Bonapartas. Ordinas yra aukščiausias ypatingų nuopelnų Prancūzijai įvertinimas. Apdovanojimas turi tris laipsnius: kavalierius, karininkas ir komandoras, taip pat dvi pakopas – Aukštesnysis karininkas ir Dydysis kryžius.

Bobas Dylanas, gegužį atšventęs savo 72-jį jubiliejų, anksčiau jau buvo gavęs kitą Prancūzijos apdovanojimą – 1990-ais jis tapo Meno ir literatūros ordino komandoru. Pernai jis gavo aukščiausią JAV apdovanojimą – Prezidentinį Laisvės medalį.

H MillsBuvusi sero Polo žmona Hizer Millz, jau sugebėjo iššvaistyti pusę pinigų, kuriuos gavo po skyrybų su Polu Makartniu. Tam jai prireikė vos 7 mėnesių. Ji prisipažino, kad didesnė 24 milijonų svarų dalis buvo panaudota labdarai, tačiau pikti liežuviai, tarp kurių yra britų laikraštis „The Sun“, tvirtina, jog pinigai  buvo sumokėti už elitinį nekilnojamą turtą, atostogas ir  darbuotojų atlyginimams. Pvz., Millz sumokėjo 1 milijoną už būsto remontą, pirko butą Niujorke už 2,5 mln. ir dar apie 6 mln. svarų investavo į kitą nekilnojamą turtą. „Ji mano, kad išleido 10 milijonų iškarto po skyrybų, bet ji dar neturi kur gyventi (name Rytiniame Sasekse vis dar vyksta remonto darbai). Ji nepasikeitė. Jai atrodo, kad visas pasaulis prieš ją“,- sakė laikraščiui anoniminis šaltinis.

PM

Tuo tarpu Polas Makartnis yra labai dažnas personažas pasaulio žiniasklaidoje: labai sėkmingai tęsiasi jo pasaulinis koncertinis turas „Out There“. Neseniai jis aplankė savo mylimiausios žmonos amžiną atilsį Lindos retrospektyvinę fotografijų parodą Vienos muziejuje Kunst Haus Wien.

Linda

Parodoje pristatyta 190 fotografijų  iš „svinguojančių šešiasdešimtųjų“, karaliavusių Londone, Niujorke ir hipių rojuje Kalifornijoje. Jos nuotraukų herojai yra Džimis Hendriksas, Džanis Džoplin, Džimas Morisonas, The Who, Neilas Jangas ir daugelis kitų to laikmečio herojų. Be šių nuostabių nuotraukų, į retrospektyvą įėjo šeimyninės Makartnių nuotraukos.

exibition

exibition2

Kaip praneša The Pulse Of Radio, „Led Zeppelin“ bosistas John Paul Jones savo kūrybines jėgas sutelkė ties nauja opera, o ne į reunioną su savo buvusiais grupės draugais. Led Zeppelin fanatams smarkiai sudirbo seilių liaukos, kai australų programoje „60 Minutes“ Plantas pasakė, kad šis faktas negali būti kliūtis, sulaikanti grupę nuo susijungimo, ir jo planai 2014 metams yra skaidrūs. Taip kad…

jpj solo

Džonsas pasakė, kad jo būsimoji opera yra grindžiama Augusto Strindbergo pjeses „Vaiduoklių sonata“ motyvais ir prisipažino, kad tai „nepanašu į nieką,- tai emocijos ir aistra“. Džonsas, kuris dabar dirba su pirmuoju operos aktu, pranešė, kad jis turi laiko tik „keliems koncertams, kurie nereikalauja ypatingo pasiruošimo“. Kalbant apie reunion‘ą 2014 metais, tai „šiuo momentu, ateinantys metai bus skirti tik operai.“

Jason Roche iš „LA Weekly“ kalbino buvusį „Led Zeppelin“ frontmeną Robertą Plantą.

Visai neseniai Led Zeppelin pasiekimai buvo dar kartą įvertinti – jums buvo įteiktos nacionalinės Kenedžio vardo premijos. Ką tu jautei, kai gavai pakvietimą?

„O, tai buvo iš tiesų labai jaudinantis momentas. Aš žinau, kad savo laiku mes sugadinom daug ausų būgnelių, padarėm didelę žalą daugeliui šviesių protų, parašėm daug gerų dainų, bet išgirsti tiek liaupsių…Kai aš pamačiau kaip „Heart“ atlieka „Stairway to Heaven“, aš net negalėjau patikėt, kad šitas 64-metis senukas, kuris sėdi dabar štai čia, turėjo kažką bendro su šio kūrinio atsiradimu. Apdovanojimų ceremonija buvo labai šilta ir maloni. Žinai, aš buvau pristatytas visoms karališkosioms pasaulio personoms, aš mačiau daug princų ir prezidentų. Bet, įsivaizduoji, šie vaikinai sugebėjo surengti tikrą tūsą! Pavyzdžiui, mūsų princas Čarlzas niekad nesugebėtu surengti tokio vakarėlio!”

robertplant

Kas tave po šitiek metų dar motyvuoja kurti ir atlikti muziką?

„ Naujos grupės skambėjimas. Užburiantys muzikos garsai, kuriuos ji pagimdo. Per paskutinius metus aš parašiau pakankamai daug naujų dainų ir man labai patinka, kokioj formoj dabar yra mano balsas. Be abejo, dabar jis iš tolo nepanašus į tuos kastrato staugimus, su kuriais aš išgarsėjau visam pasauly. Dabar aš dainuoju išlaikytam, rimtam stiliuj, kuris man labiau tinka ir patinka. Be to, mano kolegos, nepaisant solidaus amžiaus, mane puikiai įkvepia- jie bando kurti kažką naujo su jaunais muzikantais. Žiūrėkit, Džonas Polas Džonsas- jis yra nuostabus ir talentingas muzikantas ir štai dabar kuria operą bei groja bosu grupėje Them Crooked Vultures ir mandolina su Seasick Steve‘iu. Aš imu iš jo pavyzdį.“

2013061218140215

Ringo Staras davė didelį interviu laikraščiui Mirror ir papasakojo apie savo naują fotografijų knygą bei dalijosi prisiminimais apie Bitlus. Atsakydamas į klausimą, ar Bitlai susijungtų, jeigu būtų gyvi Džonas ir Džordžas, jis atsakė: „Nežinau. Tai beprotiškas klausimas. Bet…man norėtųsi tikėti, kad taip, susijungtų. Polas dar ir dabar koncertuoja su savo grupe, aš su savo, ir Džonas tikriausiai taip pat koncertuotų su savo. Džordžas nemėgo gastrolių, tad dėl jo nesu garantuotas. Bet kas žino…Visi galėtų susiburti drauge“, – pasakė Ringo. Apie naują knygą „Photograph“ jis papasakojo, kad radęs archyve nematytas nuotraukas, pagalvojo, jog surado Aladino olą. „Neįkainojamas prisiminimų lobynas“,- paaiškino jis. „Buvimas su Bitlais buvo trumpas ir neįtikėtinas mano gyvenimo periodas. Man buvo 22-ji, o po 8 metų viskas baigėsi. Žiūrėdamas į šias fotografijas, aš matau keturis vaikinus iš Liverpulio, kurie, supami visos tos beprotybės, bandė gyventi normalų gyvenimą – valgė, gėrė, žaidė „Monopolį“. Vienintelis išsigelbėjimas buvo mano trys broliai, todėl, kai aš „nuvažiuodavau nuo „ratukų“, jie mane sugrąžindavo atgal. Mes turėjom mašinas, gyvenom puikiuose namuose su voniomis, o Liverpulyje mes prausdavomės kriauklėje“.

2013-jų spalį pasirodys Ringo knyga vaikams pagal „The Beatles“ dainą „The Octopus‘s Garden“. Ją iliustruos prisekęs Bitlų fanas dailininkas Benas Kortas. Knygoje bus CD, kuriame Ringo skaitys šią pasaką, taip pat nauja, dar nepublikuota dainos versija. Šios dainos idėja Ringo kilo keliaujant Piterio Selerso (komisaras Kliuzo) jachta 1968-siais. Kartą pietums Ringo užsisakė tradicinį anglų patiekalą „fish and chips“, tačiau vietoj jo jam pasiūlė kalmarą. Jachtos kapitonas papasakojo Ringui, kad aštuonkojai iššukuoja visą dugną, ieškodami blizgančių daiktų, kuriais puošia sodus priešais savo olas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Mėnesio pradžioje Ringo Staras atvyko į parodos „Ringo: Peace & Love” Los Andžele atidarymą. Ekspozicija pasakoja apie Bitlų bei solinės muzikanto karjeros periodus. Parodos svečiai pamatys būgnų komplektą Ludwig, kuriuo grojo Ringo, “Sgt. Pepper’s…” albumo laikų kostiumą ir dar daug įvairių raritetų. Didžiausią dėmesį sukėlė dvi interaktyvios būdelės, kur vienoje jis padeda dainuoti dainą “Yellow Submarine”, o kitoje praveda tris pamokas, kaip groti mušamaisiais. Kaip sakė Ringo, tokius pačius patarimus jis duodavo savo sūnui Zakui.

O štai gera žinia įvairios “The Beatles” atributikos megėjams: jeigu norit atnaujinti savo mylimiausių marškinėlių garderobą, galėsit tai greitai padaryti. Universal Music Group nusipirko visas teises į marškinėlių su Bitlų simbolika gamybą ir platinimą. Liepą pirmos naujų marškinėlių su “The Beatles” logo siuntos pasieks parduotuves Anglijoje ir Amerikoje.

T SHIRT

 
Parašykite komentarą

Publikavo birželio 16, 2013 Uncategorized

 

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (17 dalis)

    

Maniau, kad viskas pasibaigs labai greitai, tačiau negalėjau įsivaizduoti, kas manęs laukia iš tiesų. Mane paguldė į gimdymo skyriaus palatą, kurioje buvo labai daug moterų, trečdalis jų jau pagimdžiusios. Tos laimingos moterys buvo labai patenkintos savimi ir tuo, kad viskas jau praeityje. Likusios, kurių buvo dauguma, atrodė kaip mirtininkės, laukiančios egzekucijos. Bandė šypsotis, bet skausmai neleisdavo joms šito daryti. Laimei, budintis gydytojas netrukus nusprendė, jog atėjo mūsų eilė, nes mano jėgos pamažu seko ir mes atsidūrėm gimdymo salėj.(…)

John + cyn

Džulianas Lenonas atėjo į šį pasaulį pirmadienį be penkiolikos šešios ryte. Vaikas buvo nuostabus! Gimdymas buvo komplikuotas, nes vaiko virkštelė buvo apsivyniojusi jam aplink kaklą. Jo oda buvo neįtikėtinai geltonos spalvos, bet šiaip Džulianas buvo sveikas kaip ridikas. Tik po dviejų dienų aš paėmiau jį ant rankų ir tik po savaitės išvydau savo vyrą.

John-Cynthia-and-little-Julian-julian-lennon-13899657-435-305

Kiekvieną vakarą jis skambindavo Mimi ir teiraudavosi apie mano ir būsimo sūnaus sveikatą. Kai sužinojo, kad tapo tėvu sveiko ir nuostabaus sūnaus, baisiai apsidžiaugė, bet pasakė negalįs greit atvažiuot. Taigi, belaukdama jo, aš už pasakišką 25 šilingų kainą į dieną gavau atskirą palatą, kur buvo labai smagu ir nebuvo viso to ligoninės šurmulio.  (…) Džonas įlėkė pas mus kaip ant sparnų. Tai buvo nuostabus momentas! – Ak, Sin, myliu tave mažyte, kur mūsų sūnelis? Šaunuole, ponia Powell! Pasakok, ar labai sunku buvo? Į ką jis panašus?… Negalėjau įterpti nei žodelio, jis buvo toks susijaudinęs ir laimingas. Pagaliau įsidrąsinęs paėmė mažutį rėkiantį kamuolėlį ant rankų. – Jis velniškai gražus, ar ne Sin, absoliučiai fantastiškas! Hej, mažiuli, ar būsi kada nors toks pat garsus rokmenas kaip tavo tėtis?

John-Cynthia-and-Julian-cynthia-lennon-14059054-402-500

Tuo pat metu koridoriuj susirinko minia ligonių ir seselių,- visi šypsojosi ir norėjo iš arčiau pažiūrėti į Liverpulio įžymybę. Darėsi triukšminga ir aš pasijutau nejaukiai, tarsi dideliame akvariume su auksinėm žuvelėm. Šis įvykis buvo pirmas signalas to, kaip nuo šio momento radikaliai pasikeis mano gyvenimas. Džonas taip pat jautėsi tarsi spąstuose ir norėjo kuo greičiau dingti. Prieš išeidamas dar spėjo man pasakyti, kad Brajanas pasiūlė kartu su juo praleisti atostogas Ispanijoje ir ar aš nieko prieš.*    Turiu pripažinti, jog tuo momentu į mane it žaibas trenkė ir pradžioj net nesupratau, apie ką eina kalba. Pagaliau, kai suvokiau, apie ką kalba, užslopinau savo tikrus jausmus ir sutikau. Puikiai žinojau, kad Džonui reikia pailsėti, mat ką tik grižo iš koncertinio turo ir dar turėjo dirbti įrašų studijoj. Ir apskritai, jis dar niekad neturėjo tikrų atostogų. Vaikinai labai sunkiai dirbo ir po „Please Please Me“ atsidūrė lyg po milžinišku presu, tad aš užgniaužiau savo liūdesį ir pavydą, ir palaiminau Džono kelionę. Paliko mus laimingas kaip vaikas, gavęs mylimą žaislą.(…)

with Julian

Kai Džonas pailsėjęs grižo iš Ispanijos, abu nuėjom į metrikacijos skyrių įregistruoti sūnaus gimimą. Davėm jam tris vardus – Džonas pagal tėvą, Čarlzas pagal mano tėvą ir Džulianas – vardas, kuris labiausiai panašus į Džono motinos. Netrukus po šio reikšmingo įvykio Džonas vėl išrūko kartu su vaikinais į turne  su įžymybe – Roju Orbisonu.**  Bitlai kopė į šlovės viršūnę: jų plokšteles išpirkdavo it karštas bandeles; kiekviename žingsnyje sutikdavai žmones, niūniuojančius ir švilpaujančius jų dainas, keliančius juos į padebesius, liaupsinančius naują muziką, kuri šturmu ėmė Angliją. O aš? Aš buvau tik maža, vieniša moterėlė, iš visų jėgų bandanti susitvarkyti su ištisai verkiančiu vaiku ir tai varė mane iš proto.(…)  Aprengdavau jį šiltai, paguldydavai į vėžimėlį ir išveždavau į kiemą, į patį atokiausią kampelį, kad jis ten išsirėktų ir pavargęs užmigtų. Tuomet aš galėdavau nors trumpam sudėti bluostą.  Galop praradau visas jėgas ir man net pradėjo dvejintis akyse, o kojos nuo įtampos drebėjo. Ką gi, Džonas ištraukė laimingą bilietą ir jam neteko pajusti tėvystės džiaugsmo tomis pirmomis dienomis.(…)  Kai Džonas grįždavo namo, visuomet išeidavo iš kambario, kai aš keisdavau mažiukui vystyklus. Aiškino, kad jeigu pasiliktų, tai apalptų, o aš buvau tikra, kad jeigu jis kiekvieną naktį girdėtų vaiko verksmą, jis mane tikrai paliktų.

live

Atrodė, kad mano paslaptis nebuvo atskleista: žiniasklaida apie mane nieko neiššniukštinėjo, tačiau merginos kaimynystėje nebuvo kvailos. Eidavau linksma apsipirkti, prieš save stumdama vežimėlį su savo gyvenimo pasididžiavimu ir džiaugsmu, kai prieidavo jaunutės panelės, paplodavo man per petį ir klausdavo, ar esu Džono Lenono žmona, į ką visuomet atsakydavau: – Džonas Lenonas? Koks Džonas Lenonas? Niekad apie tokį negirdėjau. Gal apsirikot meilutės. Mano pavardė Makenzi, man labai gaila. Ir staigiai dingdavau.

          Londonas sveikina mus

Kai Džulianui sukako šeši mėnesiai, iš Kanados grižo mano mama. Džonas ruošėsi ilgam išvykti,- aš jam pasakiau tiesiai, kad aš sėdžiu Liverpulyje, o jis dirba Londone, ir tai yra nenormalu. Pasakiau, kad bazę reikia įkurti Londone ir jis pažadėjo paieškoti buto. Tad mes su mama grįžom į savo Hoylake‘ą. (…)  Kartą Džonas grįžęs iš gastrolių pareiškė, kad turėsim, nors ir pavėluotai, medaus mėnesį,- buvau septintam danguj! Ir mūsų povestuvinės kelionės tikslu turėjo tapti Paryžius, kuriame planavome praleisti kelias dienas. Džono taip ilgai nebuvo namie – siaubingai jo pasiilgau…

after gig

Paryžiuje apsistojome „George Cinque“ viešbutyje. Šios vietos prabanga ir nuostabumas mus tiesiog apakino: tuo metu tai buvo pats prabangiausias ir brangiausias Paryžiaus viešbutis. Niekad prieš tai nemačiau tokio spindesio ir didybės.

Mums atrodė, kad visi aplinkui su panieka stebi mus ir aptarinėja: „Pažiūrėk brangioji, kokia keista pora“. Arba: „Tik pažiūrėk, jiems iš batų šiaudai kyšo“. Tai mus trikdė, bet per daug į galvą neėmėm, sąskaitas apmokėdavom.(…)  Svarbiausia buvo tai, jog buvom kartu. Mūsų kambarys buvo puikus: vaizdas pro langą tiesiog gniaužė kvapą, vonia buvo milžiniška ir iki lubų apklijuota baltomis plytelėmis. Pirmą kartą gyvenime pamačiau „bidet“. Kartą Džonas buvo atsiuntęs iš Hamburgo nuotrauką, kurioje jie su Polu plauna kojas tokiam įrenginyje. Buvau laiminga – kokiam puikiam pasauly mes atsidūrėm! Visai neseniai stovėjau eilėje prie Liverpulio socialinės rūpybos skyriaus,  dabar esu „George Cinque“ Paryžiuje, o rytoj visas pasaulis prie kojų! Mes buvom panašūs į du vaikus. Su malonumu apžiūrinėjom miestą: Eifelio bokštą, Monmartrą, Triumfo arką. Džonas viską filmavo savo kamera, tuo pat metu krėsdamas visokias nesąmones. Aš pirkau sau baltą beretę ir flakonėlį kvepalų. Tai buvo nuostabus laikas ir mes pagaliau supratom, kad gyvenam.

Lennon Starr McCartney Harrison

* Albertas Goldmanas, kontraversiškos ir sensacingos Džono Lenono biografijos autorius teigia, kad atostogų Ispanijoje metu įvyko homoseksualus kontaktas tarp Epstaino ir Lenono.

** Turne, apie kurį rašo Sintija, įvyko 1963-jų pavasarį, iškart po „The Beatles“ fan klubo įkūrimo Anglijoje. Šio klubo tėvas-gimdytojas buvo žurnalistas, Brajano Epstaino pažįstamas, Tony Barrow. Netrukus klubas peraugo į galingą organizaciją, kuriai vadovavo fiktyvi vadovė – Anne Collingham. Šiame koncertiniame turne kartu su Roju Orbisonu ir grupe „Gerry & The Pacemakers” (reprezentuojančios “liverpool sound”), Bitlai visose afišose buvo įrašomi pirmi. Tačiau, kaip rašė grupės biografai, net ir įvertinus tą faktą, kad Bitlai tuose koncertuose buvo hedlaineriai, jie vistiek jautė įtampą ir kartu didelę pagarbą Rojui Orbisonui. Vaikinai manė, kad jis yra geresnis ir populiaresnis atlikėjas, nei jie… visgi jie sukeldavo didžiausią furorą salėsė ir už jų ribų. Būtent tuo laiku prasidėjo rimtos problemos su Bitlų fanatėmis: jos visur persekiodavo vaikinus ir jų šeimų narius. Nežiūrint visų šių bėdų, radikaliai į gerąją pusę pasikeitė vaikinų finansinė padėtis.

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo birželio 8, 2013 Uncategorized

 

If you want to be a hippie… (pabaiga)

Hippie conteinerist    Šiuolaikinis hipis yra pasyvus visuomenės priešas ir sukilimuose bei manifestacijose nedalyvauja. Dienas leidžia savo būdoje: klausosi oldschool‘inių vinilų ir rūko žolę – tai jo manymu yra žiaurus protestas prieš Sistemą. Dauguma hipių anarchistai, tačiau pasitaiko ir komuniagų, bet paprastai nei vienas jų neįsivaizduoja, su kuo tasai  komunizmas valgomas. Komunizmas jų supratimu yra komunos įkūrimas.

flower power

Prie neo-hipių paprastai šliejasi jaunos mergičkos, kurios klauso Doors; ant savo bepapio kūnelio (nes papingos tūsinasi su morozais) pasikabinę beskonius skarmalėlius su daugybe karoliukų ir visokių auskariukų, bei šiaip bižuterijos. Ansamblį papildo ilgas sijonas ir akiniai-akvariumai. Subkultūros nesupranta: paprastai apie hipius skaitė Wikipedijoj, dienom kabo feisbukuose ir forumuose, kur trolina oldfagus. Visur, kur apsilanko, rašo „Peace“ ir „Make love not war“. Jos smarkiai nori free love, svarbu iš anksto pasakyti, kad tai ne šiaip seksas, o kova (naudojamas koks nors protingas žodis) prieš Mordorą arba Babiloną ir rezultatas jus nustebins.  Į kritiką ir trolinimą reaguoja neadekvačiai neigiamai: užtenka pasakyti, kad Bitlai jau praeityje, o dabar visi klausosi Noize MC, ir mergičkos greitai su tavim išsiaiškins anaiptol ne hipiškai.

hippie1

Kai kurie tipažai neskiria žodžių „peace“ (taika) ir „pease“ (žirneliai), todėl nori ne taikos visam pasaulyje, o žalių žirnelių. Šiandien sutikti gėlių vaiką yra sunku – paprastai didesnė populiacija pasirodo po daugkartinio Janis Joplin disko perklausymo,  Ebio Hofmano darbų susukimo į skrutkes ir surūkymo, bei eilines filmo „Easy Rider“ peržiūros.

Make-Love--Not-War-the-60s-666690_251_366    “Bliuzo naktų“ Varniuose eros pradžioje šis festivalis buvo minimas kaip old school‘inių hipių susibėgimo vieta, kur galima buvo surūkyti taikos pypkę su substancijom, pagerti ugninio vandens ir palakstyti nuogam (ko daugeliui jų amžiuje to daryti nevertėtų). Also, prie ežero grojo geros grupės, bet daugumai buvo svarbiausia tresh‘as, kaifas ir mergos.

Reta, nykstanti tikro hipio rūšis,- tai individas virš 50-ies, dar neužsilenkęs nuo substancijų, paprastai liesas, su ilgais plaukais dėdulė. Savo išore primena jogą, nusileidusi iš Himalajų po dešimties metų meditacijos. Klausosi epinės psichodelijos. Paprastai yra vienišas – ne kiekviena moteris sugebėtų būti šalia jo tiek metų. Dauguma šios rūšies atstovų tapo įvairių krišnaitų sektų aukomis, nusiskuto galvas ir dabar šoka su būgneliais.

Dar vienas porūšis – ezoterinis hipis: laimingas, pasiekęs proto nušvitimą per substancijų vartojimą. Mėgstama veikla – narkotinė kelionė raitomis ant stebuklingų grybų į nuostabius astralinius pasaulius, kaip liepė Didysis Karlosas. Taipogi galima kelionė į Velinorą, iš anksto sukūrus kventą, kitaip vietiniai elfai gali uždubasint.  Mirtinai. Kuriant kventą, individas paprastai surūkydavo visas Tolkieno knygas ir diskusijose stebindavo visus savo informatyvumu apie Velimarą.

kristupas_geliuvaikaiJPG      Kaip rašė vienas laikraštpalaikis: “Šiuolaikiniai hipiai neturi teisės vadintis hipiais, nes tikri hipiai mirė dar 70-siais nuo perdozavimo“.

hippie bus

Meno žmonės ir humanitarai (kurių hipių tarpe buvo dauguma), paprastai yra lengvai pažeidžiami ir jiems būtinas drausminis faktorius. Ir jeigu jo nėra, jie imasi autodestrukcijos. Istorija žino daug faktų, kuomet persisotinusi, aptekusi gerove ir tingi  visuomenė naikino save efektingiau už išorės priešą. Valstybės institucijos stengiasi bet kokia kaina drausti bet kokią laisvės išraišką ir patalpinti laisvamanius į sibirus, psichuškes ir kapus. Tvarka turi būti. Hipių protestas – tai protestas ne tiek prieš visuomenės ydas, kiek prieš įvairius draudimus ir barjerus, dažnai nerangius, apsaugančius „gerą“ jaunimą nuo žalingos hipių įtakos. Hipių protestas – tai protestas prieš prievolę kasdien tempti kaulus į nemylimą darbą ir 8 valandas kažką ten daryti. Iš šių dviejų diametraliai skirtingų siekių atsiranda interesų konfliktas.tumblr_m4ugx21nhL1qmeh82o1_400

Žodžiu, kaip sakė vienas gudrutis:“Hippie dead, but not burried“. Štai taip.

 
Parašykite komentarą

Publikavo birželio 3, 2013 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: