RSS

Mėnesio archyvas: rugsėjo 2014

Trumpai tariant

 

The Endless River cover

The Endless River cover

Paskutinę astronominės vasaros dieną „Pink Floyd“ fanus užtvindė informacijos srautas, susijęs su nauju „PF“ albumu „The Endless River“, kuris pasirodys spalio 10.
Iš 18 albumo kompozicijų tik viena – „Louder Than Words“- turi žodžius, kuriuos parašė Deivido Gilmoro žmona Poli Semson. „The Endles River“ skirtas klavišininkui Rikui Raitui atminti. „Kai mes baigėm įrašinėti „The Division Bell“, mes turėjom daug įrašytos medžiagos, iš kurios tik devynios kompozicijos įėjo į albumą. Dabar, kai Rikas išėjo, neliko galimybės pakartoti visko su juo, todėl bus teisinga, kai ši nepanaudota medžiaga papildys mūsų repertuarą“,- sakė Deividas Gilmoras.
Projekto istorija prasidėjo nuo to, kai Gilmoras ir būgnininkas Nikas Meisonas, peržiūrinėdami archyvus, rado neįtrauktų į albumą „The Division Bell“ įrašų. „Mes perklausėm netoli 20 valandų muzikos, kurią tada įrašėm trise, ir išsirinkom kompozicijas, kurias galima buvo sudėti į plokštelę. Per šiuos metus mes įrašėm naują medžiagą, perrašėm senąją ir išnaudojom visas įmanomas technologijas, kad padovanotume klausytojams XXI amžiaus „Pink Floyd“ albumą. Riko Raito išėjimas – priežastis, dėl kurios ši muzika turi tapti mūsų repertuaru. Net tokiu, permąstytu ir perdirbtu variantu“,- pasidalino mintimis Gilmoras.
Projekto, kuris prasidėjo 2012 metais, pagrindinis prodiuseris buvo Filas Manzanera, kurį Gilmoras paprašė perklausyti daugybę jam-session įrašų ir atrinkti geriausias kompozicijas. Įrašant albumą dalyvavo:
David Gilmour – lead vocals, lead guitar
Nick Mason – drums, percussion
Richard Wright – keyboards, piano
Guy Pratt – bass guitar
Durga McBroom – backing vocals
Louise Clare Marshall – backing vocals
Sarah Brown – backing vocals

Leidinys Richest paskelbė dešimt turtingiausių boso gitaristų. Pirmosios dvi vietos atiteko muzikantams, kurie yra ne tik geri bosistai- Polas Makartnis ir Stingas yra muzikantai, turintys daugiau puikių savybių, nei grojimas bosine gitara. Seras Polas groja gitara, klavišiniais, Stingas puikiai įvaldes gitarą ir saksofoną, abu dainuoja ir kuria puikią muziką. Štai kaip atrodo visas Top-10:
1. Paul McCartney – 1.2 mlrd. $
2. Sting – 300 mln. $
3. Gene Simmons (Kiss) – 300 mln. $
4. Roger Waters (Pink Floyd) – 270 mln. $
5. Adam Clayton (U2) – 150 mln. $
6. Flea (Red Hot Chilly Peppers) – 115 mln. $
7. John Paul Jones (Led Zeppelin) – 80 mln. $
8. Geezer Butler (Black Sabbath) – 65 mln. $
9. Tony Kanal (No Doubt) – 45 mln. $
10. Krist Novoselic (Nirvana; Foo Fighters) – 40 mln. $

Į sąrašą nepatekę Cliff Williams (AC/DC) ir Robas Truchiljo (Metallica), reikia manyti, dirba už maistą…

 

Kate Bush

Kate Bush

Britanija vėl eina iš proto dėl Keit Buš: jos dievinimo banga pasiekė aukščiausią tašką prieš porą savaičių. Per septynias dienas 8 dainininkės albumai vėl atsirado Top – 40 sąraše. Tokiu rezultatu negali pasigirti nei viena atlikėja, o bendroje įskaitoje ją aplenkė tik Elvis Presley ir Bitlai. Kate Bush sumušė Madonos rekordą – jos trys albumai buvo patekę į čartus, Elvio Preslio – 12, o Bitlų – 11 albumų.

 

2014092218433511
Ringo Staras parduoda savo sodybą Rydinghurst‘e Surėjaus grafystėje. Ringo pirko šią sodybą 1990 metais už 2 milijonus svarų. Bendras valdų kiekis – 81 ha. Specialistai spėja, jog jos vertė pakils dešimt kartų daugiau už pradinę. Dizaineris Nikis Haslamas, kuris smarkiai pakeitė pastato vidaus dizainą, sakė, kad jam buvo duota visiška laisvė daryti sprendimus, dekoruojant interjerą.

„Ringo norėjo muzikinio kambario savo auksinių diskų kolekcijai ir keliems būgnų komplektams; ten yra dar vienas didelis muzikinis kambarys, daugiau panašus į koncertų arba šokių salę“,- papasakojo dizaineris. Be to, ten dar yra puiki virtuvė- Ringo ir Barbara mėgsta gaminti valgį, taip pat yra kino salė, dengtas baseinas, sporto salė ir malūnsparnių aikštelė. Ringo ir Barbara nusprendė parduoti sodybą, nes retai ten būna ir planuoja persikelti į Los Andželą.

2014090518304496
Liverpulyje pastatytas paminklas Bitlų dainos personažui Eleonorai Rigbi.

Kaip pranešė New Musical Express, paminklas padarytas iš senų banknotų, kurių vertė yra 1 mln. svarų. Kaip pasakojo skulptūros autorius Leonardas Braunas, paminklas simbolizuoja skirtumą tarp turtingų ir vargšų. Tūkstančiai 5, 10 ir 20 svarų perdirbtų banknotų skulptūrai perleido Anglijos Bankas. Kaip sakė Braunas, paminklas turi parodyti, kad pinigai nėra vienintelis būdas atrasti laimę ir kad mes visi „turim būti dėkingi už tai, ką mes turim. Kiekviename mieste yra savos Eleonoros Rigbi – vieniši žmonės, kurių visas turtas yra jų rankinėse“.

534268_470328009650229_1576788699_n
Po 46 metų dokumentinis filmas „Doors: Feast of Friends“, kurio su nekantrumu laukė Doors gerbėjai, pagaliau pasirodys šį rudenį. Filmas buvo sukurtas 1968-jų koncertinio turo metu, jį prodiusavo patys muzikantai. Filmas nebuvo pilnai baigtas ir buvo neigiamai vertinamas kino festivaliuose, kuriuose buvo demonstruojama (Morisonui dar būnant gyvam). Priežastis, dėl kurios filmas pusę amžiaus negalėjo rasti kelio pas žiūrovą, paprasta – teisiniai klausimai, susiję su Morisono palikimu.

The Doors

The Doors

„Tai tikra dokumentika“,- pasakoja Džimas Morisonas juostos treileryje. „Negaliu apie jį daug pasakoti, nes iš tiesų ne mes jį darom. Tai buvo mūsų saviraiška, tai poetinė-dokumentinė juosta“. Režisierius ir oficialus „The Doors“ fotografas Polas Ferara pradėjo filmuoti dar 1968 metais: tai buvo kelionių kadrai, užkulisiniai komentarai ir gyvi pasirodymai- viso buvo nufilmuota 23 valandos. Filmo kūrimą finansavo patys muzikantai, bet vėliau, kai Morisonas buvo areštuotas už nepadorų ir provokuojantį žiūrovus elgesį koncerto Majamyje metu, pinigėlių srautas nutrūko.

Miami'68

Miami’68

Filme pamatysim grupės koncertą „Roundhous“ salėje Londone, bei epiko „The End“ atlikimą Toronte 67-jų rugpjūtį. Remasteruotos juostos šaltiniu tapo juosta, kuri dešimtmečius sukosi butlegų rinkoje. Šis egzempliorius priklausė pačiam Morisonui ir manoma, kad jis buvo jį pasiėmęs į Paryžių 1971 metais. Kaip byloja legenda, Džimas paliko juostą popieriniam pakete draugo apartamentuose, likus kelioms dienoms iki savo mirties.


Harley – Davidson, kuriuo važinėjo Piteris Fonda filme „Easy Rider“, bus parduotas aukcione. Aukcionų namai „Profiles in History“ tikisi gauti už šį unikalų, Amerikos vėliavos spalvomis papuoštą „harlėjų“ nuo 1 iki 1,2 mln. dolerių. Čioperį parduoda verslininkas iš Kalifornijos Maiklas Aizenbergas, kuris kartu su Fonda ir filmo režisieriumi bei aktoriumi Denisu Hoperiu turėjo baikerių restoraną Los-Anžele. Tai vienas iš keturių modelių, pagamintų specialiai šiam filmui; trys kiti buvo pavogti dar prieš filmo premjerą Kanų festivalyje 1969 metais.

AC/DC

AC/DC

AC/DC išleidžia albumą „Rock Or Bust“ be savo ritm-gitaristo Malkolmo Jango. Diskas parduotuvėse turi pasirodyti gruodžio antrą dieną. Kompozicija „Play Ball“ pirmą kartą buvo pristatyta per Turner Sports kanalą praėjusį šeštadienį. Metų pradžioje liga laikinai išvedė iš rikiuotes grupės gitaristą ir visi tikėjosi, kad jis sugriš, bet dabar grupės spaudos atstovas oficialiai pareiškė, kad negali būti kalbos apie jo grįžimą, nes „ligos dinamika, deja, neleidžia to daryti“.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 30 rugsėjo, 2014 Uncategorized

 

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (30 dalis)

Laivas vardu „The Beatles“ liko be kapitono, laivas dar plaukė, bet grimzdo vis gilyn ir gilyn…

 
Pirma katastrofa ištiko Apple butiką. Namas, kuriame buvo ši parduotuvė, buvo labai gražiai papuoštas – dailininkai iš Olandijos jį išpiešė psichodeliniu stiliumi . Tačiau dėl tokio apipavidalinimo kilo protestų banga: žiniasklaida negailėjo smerkiančių epitetų, jiems antrino kaimyninių pastatų savininkai. Piešinį reikalavo pašalinti, pasak oponentų, jis kėlė pasibjaurėjimą ir pajuoką, bei mažino Baker Street estetinį lygį. Mes gynėm pastatą ir kovojom kaip liūtai, bet pralaimėjom. Butikas nesugebėjo išlaikyti savęs, tad vaikinai nutarė jį uždaryti, priimdami beprotišką sprendimą, puikiai atspindėjusį tuometę jų nuotaiką. Visos prekės paprasčiausiai buvo išdalintos.

blog-Marijke-Koger-Dunham-artwork-01

Saville Row esančio namo remontas ir patalpų pritaikymas įrašų studijos reikmėms surijo kosminius pinigus. Buvo užsakyti prabangūs baldai ir studijos įranga. Spintos-barai tiesiog lūžo nuo brangiausių gėrimų butelių. Viduje tvyrojo komfortas, bet neatsirado žmogaus, kuris visą tai tinkamai valdytu. Laivas, vardu „The Beatles“ liko be kapitono, laivas dar plaukė, bet grimzdo vis gilyn ir gilyn… Jį skandino vis didesnis tinginių, aferistų ir vagių skaičius, kuriems „Apple“ buvo tikra pinigų melžimo Meka. Bitlai visiškai nesigaudė biznio reikaluose ir todėl pralošė žaidimą vardu „didysis biznis“, iki galo taip ir nesupratę šio žaidimo taisyklių.

Apple studios Savile Row

Apple studios Savile Row

Kupini laimės baigėm įžanginį meditacijos kursą Mahariši meditacijos centre ir apsisprendėm vykti į Indiją. Buvo tas laikas, kai turėjom nors trumpam ištrūkti iš mus supusio beprotiško gyvenimo ritmo. Sėkmės ir šlovės metai gerokai pakenkė mūsų nervams ir protamss. Džonas ir aš vėl suartėjom, atsirado proga išspręsti mūsų asmenines problemas. Jeigu kelionė į Indiją nepagreitins šio proceso, mes jau niekada nesutarsim. Jeigu dėka meditacijų mes išsivalėm nuo visų tų šiukšlių ir purvo, kuriuos sugėrėm per tuos metus, gal būt dar sugebėsim – taip maniau – pradėti viską iš naujo, turėdami aiškų tikslą ir kryptį.

Mūsų kelionės galutinis taškas buvo Mahariši Meditacijos Centras Rišikeše*, aukštai kalnuose, griausmingo Gango pakrantėje. Ši vieta man pasirodė tikras rojus, žadėjo daug naujų įspūdžių ir vilčių. (…) 1968-jų vasarį su didžiuliu optimizmu patraukėm į Indiją…

10-1

Mūsų nedidelėj grupėj buvo Džordžas, Patti, jos jauniausia sesuo Dženi, Džonas ir aš. Prie mūsų prisijungė Aleksas ir Polas, o Ringo su Morin pasakė, kad atvažiuos vėliau. Iš visos Bitlų ketveriukės tik Džonas ir Džordžas iš tiesu jautė poreikį meditacijai – tik jie labiausiai norėjo suprasti visas gyvenimo paslaptis. Džordžo susidomėjimas sitaru padarė jį indų filosofijos adeptu, o Mahariši sugebėjo uždegti rusenančią jo smalsumo ugnelę. Dar prieš jo eksperimentus su LSD ir prieš „flower power“ ideologijos atsiradimą Džordžas buvo tas, kuris visada sakydavo (kartais nelabai taktiškai) visą tiesą į akis ir buvo iš visų Bitlų labiausiai užsispyręs. Bet jis buvo ir jauniausias iš jų bei mažiausiai subrendęs ir man atrodė, kad būtent jo charakteris ir valia su laiku smarkiai pasikeitė. Džordžas greitai subrendo ir iš netaktiško jaunuolio virto jautriu, mąstančiu vyru. Aštrūs ragučiai buvo nupjauti, o jis pats tapo labai disciplinuotas ir šis bruožas dominavo jo charakteryje. Šias permainas aš pastebėjau būtent Indijoje.

ps21

Apie mūsų atvykimą į Delio oro uostą nebuvo informuojama, todėl mus pasitiko nedidelis būrelis vietinės žiniasklaidos atstovų. Niekas prie mūsų įkyriai nesikabinėjo ir, kelionės išvarginti, buvom „įpakuoti“ į tris išklerusius, šimto metų senumo taksi automobilius. Viskas buvo nauja ir neįprasta, aš jaučiausi visiškai atsipalaidavusi. Kelionė truko geras tris valandas, taigi, iki valiai prisižiūrėjom į indus, lėtai važiuodami pro kaimus ir miestelius, knibždančius linksmų tiurbanuotų žmonių. Mane sužavėjo tų žmonių gyvenimo spalvingumas ir paprastumas, automobilis šioje aplinkoje atrodė ne šio pasaulio daiktas – čia laikas buvo sustojęs.(…)

Mums buvo skirti nameliai centrinėje alėjoje: kiekviename jų buvo keturi arba penki kambariai su atskirais įėjimais ir vonia, dvi lovos su baldakimais, elektrinė krosnelė, tualetas ir kėdės. Aplinka buvo spartietiška, bet mes nesiskundėm – svarbiausia buvo viešpataujanti aplinkui ramybė. Namelius supo gėlės ir medžiai rūpestingai prižiūrimi indo sodininko, kuris dirbo sraigės greičiu.

Meditation_chambers_at_the_old_Maharishi_Mahesh_Yogi_Ashram,_now_in_ruins,_Muni_Ki_Reti
Kiti mokiniai atvyko į Rišikešą iš įvairių pasaulio kampelių. Jų tarpe buvo aktoriai, mokytojai, biznieriai, vyrai ir moterys – puikūs žmonės, užvaldyti minties, jog transcendentinė meditacija padės jiems gyvenime. Metų skirtumas netrukdė jiems susidraugauti. Netrukus pripratom prie nuolatinės dienotvarkės, susidedančios iš meditacijų ir paskaitų. Diena Rišikeše prasidėdavo anksti: pabusdavom aštuntą, prausėmės lediniu vandeniu (kanalizacija buvo bloga), pusryčiaudavome didelėje valgykloje po atviru dangumi už šimto metrų nuo mūsų namo. Ten susėsdavom prie didelio stalo, uždengto klijuotėmis, ant kurių buvo padėti stiklainiai su džemu ir lėkštės su vaisiais.

ps20

Vietiniai vaikinai atnešdavo mums daugybę skrebučių, kavos ir arbatos. Dažnai kartu su mumis pusryčiaudavo beždžionės – reikėdavo saugotis, kad nevogtų skrebučių; jos sugebėdavo maistą išlupti tiesiog iš burnos. Tokie bendri pusryčiai su puikiu vaizdu į tekantį apačioje Gangą kardinaliai skyrėsi nuo kiaušinienės su šonine Surėjuje. Medinės grotos, atstojančios lubas, buvo apaugę įvairiais augalais, tačiau tai nelabai apsaugojo nuo lietaus pirmą savaitę, kai orai buvo šalti ir lietingi. Nors į mūsų indišką dietą neįėjo mėsa ir kiaušiniai, niekas iš mūsų dėl to nepergyveno. Prabanga, prie kurios mes buvom įpratę Anglijoj, tapo miglotu, nutolusiu prisiminimu. Supratom, kiek nedaug reikia, kad būtum laimingas… Vietoj svarstymų, ką dar galėtume nusipirkti, kad taptume laimingesni, pradėjom galvoti, ko mums nebūtinai reikia. Paprastas gyvenimas mums visiems labai patiko. Taip prasidėjo mūsų dvasinis suklestėjimas, pradėjom ugdyti savo asmenybes – be stresų ir išorinio spaudimo.

ps4

Mahariši pasirodė kaip puikus mokytojas. Jo paskaitos ir pokalbiai buvo juokingi, bet kartu apšviesdavo mūsų protus – po jų ateidavo netrikdoma ramybė ir palaima. Džonas ir Džordžas buvo savo stichijoje. Jie tapo stropiais jogo mokiniais ir jo mokslų adeptais – juos perpildydavo pasitenkinimas ir atsipalaidavimas, pagaliau jie surado vidinę ramybe, kurios jie ilgus metus neturėjo.

BeatlesInIndia

* Į Rišikešą kartu su Bitlais ir jų žmonomis taip pat buvo atvykęs Mick Love iš „Beach-Boys“, Donovanas su menedžeriu Deivu ir garsi aktorė Mia Farrow. Pasirodo, centras teikė viską komfortiškam gyvenimui – pats Mahariši akylai stebėjo tvarką iš aukštai, apskrisdamas apylinkes su nuosavu malūnsparniu. Džonas ir Džordžas užsiaugino barzdas, o Džordžas net bandė priprasti (tačiau nesėkmingai) nešioti tiurbaną. Po dešimties dienų (visas kursas turėjo trukti tris mėnesius), centrą paliko Starkey šeima – Ringo pareiškė, kad jo delikatus skrandis neatlaiko aštrių pietietiškų prieskonių, nors patiekalai iš esmės buvo vegetariški. Tačiau tiesa buvo kitokia: jam nusibodo nuolatinis giedojimas, maldos ir keistos bendros litanijos. Bitlai ir jų draugai netraktavo labai rimtai jogo reikalavimų ir primesto jiems režimo – pvz. lenktyniavo tarpusavy, kas ilgiausiai be pertraukos medituos.

Laimėjo Polas, pasiekęs rekordą – keturios valandos meditacijų. Laisvą laiką išnaudodavo rašydami dainas savo naujajam albumui. Kartais vaikinus aplankydavo Neilas Aspinalis, informuodamas juos, kas vyksta šlubuojančioj Apple kompanijoj ir kurią vietą čartuose užima jų naujausias singlas „Lady Madona“. Tuo tarpu vaikinai pastebėjo, kad šventas jogas yra kietas biznierius ir dar labai domisi (visai ne dvasiškai) ponia Mia Farrow… Pirmieji nepakantumą parodė Polas ir Džein, po jų Džordžas ir Džonas. Kai Džonas pasakė jogui apie išvykimą ir paprašė jo paaiškinti, dėl ko jie išvažiuoja – juk jis aiškiaregis- jogas nužvelgė jį šaltu, kupinu neapykantos žvilgsniu. Vėliau Džonas sakė, kad bijojo, jog Bitlus pasieks „dvasinis“ Mahariši kerštas. Grįžęs į Londoną, Polas pareiškė, kad kelionė į Indiją buvo didelė Bitlų klaida. Netrukus „Baltame“ grupės albume atsirado daina „Sexy Sadie“, kurios juokingu ir negatyviu personažu yra pats Mahariši… Sintija iki pat kursų Rišikeše pabaigos tikėjosi, kad jogas teigiamai paveiks jų griūvančią santuoką… Grįžtant į Londoną, Džonas lėktuve prisipažino, kad nebuvo ir nėra ištikimas vyras. Po kuriuo laiko pasklido kalbos apie artimą Džono ir Yoko Ono ryšį…

Marianne Faithfull, John, Mike Love, Maharishi, George, Mia Farrow, Donovan, Paul, Patty and Cynthia

Marianne Faithfull, John, Mike Love, Maharishi, George, Mia Farrow, Donovan, Paul, Patty and Cynthia

 

 
Komentarų: 1

Publikavo 19 rugsėjo, 2014 Uncategorized

 

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (29dalis)

Mahariši grąžino į mūsų gyvenimą ramybę ir harmoniją. Nors ir nebuvau jo garsiojoje lekcijoje, man apie ją papasakojo Džonas – tuomet jis buvo atviras visokiems naujiems ir teigiamiems poveikiams, o Mahariši tam labai tiko. Idėja pasiekti intelektualumo viršūnę be narkotikų užvaldė jo ir mano vaizduotę; man atrodė, kad tai puiku ir saugu. Sekanti jogo lekcija turėjo vykti Bangoro universitete. Džoną ir Džordžą užvaldė entuziazmas, bet Polas ir Ringo į tai reagavo ramiau. Tačiau visi keturi Bitlai paprašė Mahariši leidimo pasilikti Bangore savaitgaliniam meditacijos kursui. Jogas net švietė džiaugsmu: keturios pasaulinės šlovės žvaigždės buvo puiki reklama jo veiklai.

Fab Four

Fab Four

Rugpjūčio 26 dieną nuo aštuntojo Londono stoties Euston perono pajudėjo traukinys, kuriame buvo mūsų jogas, Bitlai, jų draugai ir šeimos, nekalbant apie visur pralendančius žurnalistus. Ar atspėsit, kas liko perone? Taip, atspėjot. Į stotį lėkėm strimgalviais mūsų automobiliu, kelionei buvau pasiruošusi iš anksto, bet būtent aš nebuvau įleista į traukinį. Kai mane nustūmė didžiulis plačiapetis policininkas, pradėjau iš nevilties rėkti. (…) Su ašaromis akyse žiūrėjau į tolstančius paskutinius vagonus. Jeigu nebūčiau palūžusi, tikriausiai smagiai pasijuokčiau iš šios absurdiškos situacijos. Džonas pastebėjo, kad trūksta vienos dalies jo bagažo ir iškišo galvą pro langą. Paskui jį languose pasirodė kitų galvos – visi žiūrėjo, kas atsitiko. Nepamiršiu to vaizdelio. Džonas negalėjo patikėti savo akim: „Pasakyk jam, kad praleistų tave pas mus! Pasakyk, kad tu su mumis!”. Mano vyro šūksniai darėsi vis tylesni, o veidas virto neryškia dėme – traukinys išvažiavo iš stoties. Kadangi esu jausminga moteris, pratrūkau verkti. Jaučiausi siaubingai. Brajano sekretorius apkabino mane ir pradėjo raminti, kad taip nesisieločiau, jis, Neilas, nuveš mane į Bangorą savo mašina ir mes būsim ten greičiau už visus.

bangor12

Niekas nesuprato, kad verkiau ne tik dėl to, kad likau – verkiau gilaus liūdesio apimta, suprasdama, jog šis atsitikimas simbolizuoja mano ateitį… Vienatvė, kurią pajutau tą akimirką, taps mano nuolatine drauge. Nors kelionė į Bangorą automobiliu buvo labai maloni, manęs neapleido artėjančios pabaigos nuojauta. Kai atvažiavom į Bangorą, buvau apipilta bučiniais ir pajuokomis: „Jeigu nori sužinoti kuri valanda, visada klausk policininko, bet nepamiršk, kad turi įsėsti į traukinį“.

tumblr_n5fifuMr031s8n31oo1_500

Pirmą naktį praleidom pakuodami bagažą… ir laukime, kurį lydėjo jaudulys: per pirmą meditacijos seansą su mumis bus pats Meistras. Į mūsų intelektinį eksperimentą įsijungė Mikas Džageris su savo drauge Marian Feitful. Nekantriai laukėm tos akimirkos, kada prasidės meditacijos. Eksperimentą pradėjom labai rimtai, su dvasiniu pakilimu. Pradžioje buvom pristatyti kolegoms ir mokytojams. Atmosfera buvo rami ir sklidina palaimos, visuotinės draugystės ir dvasinės vienybės.

1967_maharisi__john_george_conference_b

Per pusryčius, kurie pradžioje dvelkė ramybe ir taika, mes buvom brutaliai sugražinti į žemę ir šis nusileidimas buvo su baisiu trenksmu – į meditacijos centrą buvo įleisti žurnalistai ir vyraujanti rami atmosfera sprogo tarsi muilo burbulas.
– Vaikinai, bijau, kad turiu jums blogą žinią,- pasakė vienas reporteris, matėsi, kad jis šokiruotas.
– Kas čia per „bloga žinia“? Kas atsitiko? Tuojau pat pasakykit, kas tai per žinia? Kas vyksta?- tuos klausimus uždavinėjo Džonas, kurio veido išraiška vis labiau keitėsi.
– Ką gi, klausykit, brangieji. Man labai gaila, kad aš jums apie tai kalbu, bet Brajanas mirė.
Pakilo balsų audra: „Ne, tai neįmanoma, juk neseniai matėmės, jautėsi kuo puikiausiai! Jis niekuo nesirgo, Dieve to negali būti, tik ne Brajanas!
Po kelių sekundžių kažkas paklausė, kaip tai atsitiko:
– Ar tai nelaimingas atsitikimas? Juk niekuo nesirgo, tiesa? Tai kaip po velniu galėjo numirti? Juk buvo jaunas vyras.
Atsakymai į tuos karštligiškus klausimus nieko nepatenkino. Buvo prielaidų, kad Brajanas nusižudė, kad mirė perdozavęs narkotikų… Tą savaitgalį Brajanas praleido savo rezidencijoje netoli Londono – ten jį ir rado kitą dieną. *(…)

brianepstein_1974668b

Jeigu pasakyčiau, kad ši naujiena mus užklupo netikėtai, tai būtų per švelniai pasakyta. Tą rytą mūsų kompanija apimta nevilties verkė dramblio ašaromis. (…) Apėmė jausmas, kad mūsų pasaulis apsivertė. Nesugebėjom susitaikyti su tuo, kad tokiu tragišku būdu praradom savo mylimiausią draugą. (…)

 

2014-04-10-Eppyloguestudio

Nežinojom, ką toliau daryti, tuo metu iš namo pusės, kurioje gyveno Mahariši, atėjo pasiuntynis-jogas, kuris pakvietė mus pas šeimininką. Kai pagaliau atgavom pusiausvyrą, nuėjom pas Meistrą. Jis sėdėjo „lotoso“ pozoj vidury salės; aplinkui buvo daug įvairių spalvų ir formų gėlių. Vidurdienio saulė žvelgė pro langą, apšviesdama kambarį nuostabiausių spalvų liepsna. Vaizdas užėmė kvapą – ką tik sėdėjom prieblandoj, apimti sunkių minčių. Mahariši išmintingai ir supratingai paguodė mus ir jo žodžiai pakylėjo mūsų dvasią iš liūdesio gelmių. Jis pasakė, kad ašaros ir skausmas negrąžins mums Brajano, atvirkščiai – trukdys jo sielai pasiekti Anapilį. Mūsų vibracijos, kaip jis aiškino, prikaustys jo sielą prie žemiškų reikalų, todėl jam bus sunku keliauti į kitą pasaulį. Pats Brajanas, aiškino toliau indas, nenorėtų, kad mes liūdėtume – turim džiaugtis, tuomet jo siela suras ramybę ir džiaugsmą. Žodis po žodžio jogas savo kalba įtikinėjo mus. Netgi vienu momentu palenkė mus ir privertė nusijuokti. Kažkas svetimas būtų nustebęs, tokią tragišką valandą pamatęs mus besijuokiančius ir pagalvotų, kad esam beširdžiai sutvėrimai. Bet jogo žodžiai užpildė mūsų sielas tikėjimu ir vidine ramybe. Bangorą palikom kitos dienos ankstų rytą.

master_The_beatles_historic_meeting_with_the_maharishi_mahesh_yogi
* Brajano Epsteino mirtis iki mūsų dienų liko neišaiškintas ir tragiškas įvykis. Kai Bitlai išvažiavo į Bangorą, jis liko vienišas – kaip vėliau parodė tyrimas, pas jį į pasimatymą neatėjo vienas iš jo jaunų meilužių (turėjo kartu praleisti savaitgalį). Epsteinas papietavo kartu su savo draugais iš NEMS firmos – Piteriu Braunu ir Džefri Elisu, po to bandė susitarti dėl „vyriškos draugijos“, skambindamas į kelias firmas, kurios tokias paslaugas teikė. Tačiau nesėkmingai – visi „darbuotojai“ jau buvo užimti, nors viena firma vėliau surado tris vaikinus, galinčius palaikyti kompaniją klientui. Jiems užsakė taksi ir išsiuntė į Saseksą, 60 mylių už Londono, kur buvo Brajano rezidencija, pats Brajanas tuo metu jau buvo grįžęs atgal į miestą, į savo apartamentus Chapel Street. Ispanas liokajus vėliau patvirtino Piteriui ir Džefriui, kad jo darbdavys „neseniai grįžo ir nuėjo į viršų miegoti“. Tarnas dar bandė susirišti su Epsteinu vidaus telefonu, tačiau nesėkmingai. Sekantį (šeštadienio) rytą Brajanas nepasirodė Sasekse, tik paskambino ten ir pasakė, kad miegojo visą dieną ir atvažiuos pas draugus traukiniu. Piteris Braunas iki vakaro laukė iš jo žinutės, bet taip ir nesulaukė. Sekmadienį ryte liokajus pradėjo nerimauti, tad iškvietė boso sekretorę, Džoaną Niufild, kuri jau prieš tai buvo užkirtusi kelią dviems šefo bandymams nusižudyti. Į Chapel Street buvo iškviestas gydytojas – tai nebuvo asmeninis Brajano gydytojas, bet nepažįstamas daktaras. Apie antrą valandą dienos buvo išlaužtos durys į miegamąjį, kur buvo rastas negyvas Epsteinas, gulintis lovoje – aplink mėtėsi krūvos laiškų ir įvairių popierių. Apie 3 valandą dienos įvyko keistas incidentas: nors apie Epsteino mirtį žinojo tik keturi žmonės ir nei vienas jų nepranešė laikraščiams šios žinios, paskambino „Daily Express“ korespondentas, prašydamas patvirtinti informaciją, kad Epsteinas „mirtinai serga“. Netrukus prie apartamentų pradėjo rinktis įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai. Buvo pranešta Bitlams, kurie buvo Bangore, o iš Sasekso atvažiavo Piteris ir Džefris. Vakare BBC televizija parodė reportažą iš Bangoro – Bitlai, paklausti apie jų impresarijo mirtį, pasakė, kad „ji neturi reikšmės, nes priklauso fiziniam, o ne dvasiniam pasauliui“ (be abejo, tai buvo jogo įtaka), tačiau kameros užfiksavo jų išbalusius veidus ir pasimetusius žvilgsnius…

brian_epstein_death_276
Tyrimas parodė, kad mirties priežastimi galėjo būti sąmoningas arba neatsargus migdomųjų perdozavimas (jo miegamajame rado daugybe migdomųjų ir raminančių vaistų). Oficialiai buvo paskelbta antra versija.
Buvęs anoniminis Epsteino meilužis vėliau tvirtino, kad Brajanas buvo nužudytas profesionalių žudikų, esą, dėl to, kad prieš tris metus Amerikoje pasirašytas kontraktas atnešė finansinių nuostolių dėl Epsteino sprendimų, tad didelių nuostolių patyrė fabrikantai, gaminantys įvairias suvenyrines prekes, susijusias su Bitlų vardu. Biznesmenas Nicky Byrne, kuris buvo firmos Seltaeb, pardavinėjusios šias prekes JAV, bankroto administratoriumi, bankroto bylos proceso metu turėjo du keistus telefono skambučius. Skambinantysis pasakė, kad „Epsteiną greitu laiku ištiks nelaimingas atsitikimas“… Prabėgus kelioms savaitėms po Epsteino mirties, kilpoje buvo rastas jo patarėjas juridiniams klausimams Deividas Jakobas, tyręs tos pačios firmos Seltaeb finansines machinacijas. Policijos verdiktas buvo „savižudybė“, nors Jakobo draugai teigė, kad prieš mirtį jis atrodė dėl kažko „labai susikrimtęs“. Epsteino laidotuvės (jis buvo palaidotas Liverpulio žydų kapinėse) buvo išskirtinai šeimyninės. Vėliau, per pamaldas Londono sinagogoje, netoli Abbey Road Studios, dalyvavo Bitlai ir velionio draugai. Epsteino turtas, įvertinus skolas, siekė ne tokią jau įspūdingą sumą – 750 tūkstančių svarų.

 

George Brian John

George Brian John

 
Parašykite komentarą

Publikavo 7 rugsėjo, 2014 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: