Nesu ir niekad nebuvau Kiss fanas, bet šis Džin Simonso interviu, kurį jis davė žurnalui Rolling Stone, mane užkabino. Nutariau šiek tiek sutrumpinta versija pasidalinti su Jumis.
Jeigu norit, kad Džinas Simonsas aplankytų jus, tai viskas, ką jums reikia padaryti – nupirkti jo solinį box-setą „The Vault“ už 2.000 amerikietiškų pinigų. Jis pats jį atneš jums į rankas. Galit pasikviesti 25 draugus. Jis dvi valandas praleis jūsų namuose ir gal būt net pagros kelias dainas. Visa tai jums kainuos dar 50.000 tų pačių amerikietiškų pinigų. Tiesa, dar pridėkit bilieto kainą Amerikon.
Nei viena roko žvaigždė dar nekeliavo po šalį, lankydama fanus jų namuose, bet Džinas žino, kaip užsikalti pinigėlio, jam nesvarbu, ar tai bus komiksai apie Kiss nuotykius, ar Kiss vardo prezervatyvai…
Koks buvo geriausias patarimas, kurį tu gavai?
Išmintingiausiu žmogumi buvo mano motina. Kai jai buvo keturiolika, nacių koncentracijos stovykloje žuvo visa jos šeima. Ji sakydavo: „ Kiekviena diena žemėje yra puiki, tad siek savo tikslo. Kol taves niekas nesiruošia nugalabyt“. Taip pat ji mane išmokė, kad sėkmė – tai laikinas dalykas. Todėl ji nesupranta, kas ir kodėl man moka pinigus. Ir tiek daug. Kai aš jai parodžiau pirmą čekį, kur buvo dešimt milijonų dolerių, ji nesuprato, ar tai dešimt tūkstančių ar šimtas.
Kaip tu galvoji, ar tavo principai būtu tokie patys, jeigu būtum gimęs turtingoje amerikietiškoje šeimoje?
Aš negimiau Amerikoje, tik vėliau aš sužinojau apie pažadėtąją žeme, kuri vadinasi Amerika. Nors aš ir esu gimęs pažadėtoj Izraelio žemej, nėra tokios kitos šalies, kuri duotų tau tiek, kiek Amerika.
Be tavo motinos, kas dar yra tavo didvyris?
Albertas Einšteinas. Jis blogai mokėsi mokykloje, buvo latras, kurį visą laiką traukė moterys. Jis buvo ypatingas. Nebūtų buvę Einšteino, vokiečiai ir japonai būtų laimėję karą.
Ačiu Dievui, Hitleris buvo kvailas, kad išvijo Einšteiną ir tokius kaip jis iš Vokietijos.
Įdomu tai, kad XX amžiuje neapykantos tėvyne du kartus buvo Vokietija. Nepaisant to, visi didžiausi pasaulio protai atėjo iš ten. Ir jie visi žydai: Karlas Marksas, Froidas, Einšteinas. Jie visi atėjo iš ten.
Kuris tavo mylimiausias miestas pasaulyje?
Kur aš nenuvažiuočiau, ten bus mano mylimiausia vieta. Aš pabuvojau visame pasaulyje – Kiss groja ir gastroliuoja jau 40 metų, bet šventa tiesa yra tai, kad man yra geriausia Amerikoje – ir nesvarbu, kuriame mieste. Geriau būsiu San-Antonijuje, nei Paryžiuje.
Kodėl?
Čia yra ypatinga minties laisvė. Pagalvojus supranti, kad lėktuvus sugalvojo Amerikoj, ji išrado elektros šviesą, kuri paverčia naktį į dieną. Internetas, fastfudas, rokenrolas, džinsai – tai Amerika. Aš turiu omenyje, kad pasaulinė kultūra – tai Amerika. Aš žinau, kad kultūra Afrikoje – tai rūbai iš skardinių puodukų, bet aš nevaikštau su skuduru ant šlaunų ir nenešioju lanko su strelėmis. Aš žinau, kad rusai megsta barščius, bet aš neapkenčiu barščių.
Tu vienas iš nedaugelio roko žvaigždžių, kurie niekad nevartojo narkotikų arba alkoholio. Kaip tu sugebėjai pasipriešinti?
Gal man pasisekė. Gal mano organizmas tam atsparus. Jeigu aš pajuntu alkoholio kvapą, mane vimdo. Man nepatinka kvapas, išvaizda. Aš geriančius vadinu silpnavaliais.
Ar smalsu paragauti alkoholio? Ar tave tai kiek nors domina?
Absoliučiai ne. Jeigu kas nors be tavo žinios duos tau tabletę, nuo kurios tu išsijungsi keliom dienom ir tu nesugebesi prisiminti kelių savo gyvenimo dienų, vargu ar tau tai patiks. Tai kodėl žmonės noriai daro tokius dalykus? Aš tik klausiu, o ne smerkiu. Sako, kad jeigu daug išgersi, tavo pasididžiavimas nepabus ir tu greičiausiai apvemsi savo drauges batelius. Tu nesugebesi būti šmaikštus. Tu nebusi šaunuolis. Tu pralaimėsi.
Kaip tu jautiesi, kai per teliką rodo neonacius, žygiuojančius gatvėmis ir skanduojančius: „Žydai mūsų nepakeis“?
Tai idiotizmo viršunė. Neapykantos neturi būti niekur, bet šioje šalyje tu turi teisę išsakyti savo nuomonę ir netgi propaguoti neapykantą. Žinot, viename Ilinojaus valstijos miestelyje naciai norėjo surengti maršą, bet jiems neleido. Žmogus, kuris juos gynė, buvo sūnus žydo, išgyvenusio Holokaustą. Naciams davė advokatą-žydą, kad jis juos gintų. Tai įmanoma tik Amerikoje.
Ką tu galvoji apie prezidentą Trampą, pareiškusio, kad tarp tų žygiuojančių nacių buvo ir „gerų žmonių“?
Man regis, ten buvo neišprusę, silpnavaliai žmonės. Mažame rasistiniame miestelyje didelį spaudimą daro miestelio bendruomenė. Kaip galima laikytis liberalios nuomonės – „meilė artimajam, neteiskit ir patys nebūsit teisiami“ – kaip tai padaryti? Ir visi šie vaikinai, kurie žygiuoja su kryžiais, bet nekenčia žydų, net nesupranta, kad jų Dievas, velniai griebtu, žydas ir rabinas. Jeigu aš būčiau valdžioje, aš uždrausčiau nacistų partiją bet kokiu pavidalu, o nacius sodinčiau į kalejimą. Arba tremčiau į Aliaską. Toliau nuo visuomenės.
Kaip tu įvertintum Trampą prezidento poste?
Ar kam patinka tai ar ne, jis yra išrinktas prezidentas ir, manau, tai reikia gerbti. Sekančiame rinkimų cikle, jeigu žmonės bus juo patenkinti, jį perrinks. O jei ne – tai ne.
Manai jis gerai tvarkosi?
Kol kas taip. Reikia pagaliau patvarkyti tuos vaikinus iš Islamo Valstybės – susekti ir sunaikinti. Didelė problema yra Šiaurės Korėja (interviu buvo darytas pradžioje metų – Dinorock). Rusija ir Kinija – tušti plepalai. Rusija, Kinija ir Amerika pririšti prie Pasaulinio banko ir niekas iš jų nepradės karo, juk karas nėra pats pelningiausias darbas, kokiu jis buvo XX amžiuje.
Koks tavo fitnes režimas?
Aš jo neturiu, išskyrus tai, kad aš laikausi griežtos baltymų dietos. Na, gal būt ne visai griežtos, todėl, kad salotos tai ne baltymai, bet aš numečiau penkis svarus. Kiss yra labiausiai „prakaituojanti“ grupė šou biznyje – scenoje aš lakstau su septynių colių platformos batais ir keturiasdešimt kilogramų sveriančiais „šarvais“. Kai turiu laisvą dieną, einu į žygį – dešimt mylių Santa-Monikos kalnais.
Kokia muzika tau patinka labiausiai?
Mano mėgstamiausios melodijos – tai naujos pop-melodijos. Bet naujų talentų nėra. Naujų The Beatles jau nebus. Galim sužaisti žaidimą: nuo 1958 iki 1988-jų atsirado Elvis Preslis, Bitlai, Rolingai, Maiklas Džeksonas, U2, AC/DC, gal būt Kiss. Dabar imkim laikotarpį pradedant nuo 1988-jų ir iki dabar. Parodyk man naujus Bitlus.
Prieš porą metų tu pareiškei, kad rokas mirė. Tu dabar gali pasakyti tą patį?
Aš dar kartą klausiu – kas nauji Bitlai?
O tokie kaip Pearl Jam ir Radiohead? Manau, daug žmonių bus sujaudinti, pamatę juos gatvėje…
Jeigu kas nors iš jų eitu gatve Pasadenoje, kas atsitiktų? Aš su Deivu Grolu ėjau gatve ir niekas nežinojo, kad jis žvaigždė. Ne, jis ne žvaigždė. Princas buvo žvaigždė – tu galėjai pastebėti jį už poros mylių. Yra sėkmingi artistai. Pearl Jam labai sėkmingi. Sutik, kur kas daugiau žmonių pažins Motley Crue gatvėje, nei tuos pačius Radiohead. Bet aš nemanau, kad Motley Crue geresni.
Sistema sulūžo. Naujos grupės kaip kūdikiai. Jiems reikia meilės, kad jos kūrybiškai augtų, pradėtų nuo „Love Me Do“ ir galų gale parašytų „A Day In The Life“. Tai ta pati grupė – Bitlai. Jie turėjo laiko augti ir tobulėti. Bet jeigu jie gyventų savo motinos namo rūsyje ir turėtų užsidirbti pragyvenimui, kaip nūnai yra su daugeliu grupių, jie nepasiektų tokių aukštumų. Taip, rokas miręs. Ne tai, kad jis galėtų prisikelti, bet šis biznis miręs. O jeigu biznis miręs, tai rokas taip pat. Žinai, kas dar nemirė? Pop-muzika. Juodoji muzika, ypač repas. Jų fanatai vis dar perka šią muziką.
Ką tu galvoji apie savo 70-metį dabar, kai iki šios datos liko vos du metai?
Taip, man dabar 68 metai ir aš jaučiuosi puikiai. Aš dar turiu plaukus ant galvos ir nugaros. Taigi galvoju pozytiviai.
Kaip tu nori, kad tave prisimintų?
Atvirai kalbant, manęs tai nejaudina. Mano gyvenimas buvo puikus ir aš vis dar darau puikius dalykus. Neturiu nei lašelio nusivylimo. Aš žinau, kas bus parašyta mano antkapyje: „Ačiū ir labanaktis“.
dino
DinoRock 