RSS

Mėnesio archyvas: lapkričio 2019

Blood On The Highway: When Too Many Dreams Come True The Ken Hensley Story

(Publisher: Grosser & Stein GmbH; 1st edition)

(Knygos fragmentai)

1 dalisIštakos

Neseniai apturėjau malonumą perskaityti puikaus muzikanto, kompozitoriaus ir gero žmogaus Keno Henslio parašytą knygą apie mūsų kartos rokerių mylimą grupę Uriah Heep. Perskaitęs nutariau su knygos fragmentais supažindinti ir jus. Atrinkau tas vietas, kur pasakojama apie pačią grupę, tą laikmetį  bei žmones, kurie buvo šalia. Visos knygos vertimas užimtų daug laiko, todėl kai kuriuos nereikšmingus momentus praleidau.  Linkiu malonaus skaitymo. 

Man dažnai užduoda daug klausimų apie Uriah Heep, bet šiuos du visada užduoda:

1. Ar yra nors kokia Jūsų sugrįžimo į Heep galimybė ?

2. Ar Jūs palaikot kontaktą su grupe?

Gal būt atsakymai į šiuos klausimus atskleis jums netikėtų dalykų ir šiek tiek nušvies jūsų supratimą apie šią grupę.

Pirma, bet kuri komanda, šiandien naudojanti pavadinimą Uriah Heep, nėra originali, kas yra savaime suprantama (ir apgailėtina): Garis (Gary Thain) ir Deividas (David Byron) mirę ir, kas mažiau liūdna, aš nesu jos sudėtyje. Jeigu šita „nauja“ grupė ir toliau groja dalykus, kurie išgarsino originalią Uriah Heep komandą (o jie be abejonės turi juos groti), tai jie – koverių grupė. Aš nekarta pareiškęs tai viešai ir taip pat viešai buvau kaltinamas dėl šio pareiškimo, nepaisant to, jog tai yra tiesa.

Dabar dažnai naudojama formuluotė „ši sudėtis kartu dirba ilgiau, nei kuri kita“, bet tai nėra tai, kuo būtų galima didžiuotis, ir ne tai, kuo būtų galima pasigirti, nes nesugebama sukurti ką nors, bent panašaus į tikros, originalios grupės lygį. Aš buvau toje originalioje sudėtyje ir kankinausi dėl daugybės personalijų pasikeitimų, pradedant Deividu ir Gariu, tai kokio velnio man gailėtis ir grįžti? Jiems komfortiška būti ten, kur jie yra, ir pas mane viskas gerai… aš turiu savo kelią. Antra, man nėra reikalo bendrauti su kolektyvu, jeigu tai neliečia juridinių arba finansinių aspektų, kur mes turim bendrų interesų. Vieninteliai dalykai, ką aš turiu bendro su bet kuriuo komandos nariu – tai Uriah Heep, dainos, muzika ir tas uraganas, kokiu buvo mūsų gyvenimas savo laiku. Už šių dalykų ribų mes neturėjom nieko bendro ir mes tikrai nebuvom draugais! Gal būt, iš šalies žiūrint viskas atrodė taip, lyg mes turėjom įtvirtinti artimus, asmeninius santykius, tačiau iš tiesų viskas buvo absoliučiai ne taip… bent jau iš mano pusės. Aš netvirtinu, kad tai blogai, paprasčiausiai mes ėjom skirtingais keliais, kai augom ir lankėm mokyklą, todėl mūsų požiūris į daugelį dalykų galėjo skirtis. Nuo ankstyvo amžiaus man teko trauktis nuo likusio pasaulio ir daugeliu atvejų aš buvau atsiskyrėlis, bet aš visada žiūrėjau į tai normaliai. Tuo metu, kai buvau grupėje, Uriah Heep buvo pagrindinis mano gyvenimo komponentas ir aš niekada jų nepamiršiu, nenustosiu jausti jų įtakos, bet, kaip sakiau anksčiau, tai buvo tik maža dalelė mano gyvenimo ir buvo kitos sudedamos dalys bendro paveikslo, manau daug svarbesnės.

 
Komentarų: 1

Publikavo 17 lapkričio, 2019 Archeologija

 
 
%d bloggers like this: