RSS

Mėnesio archyvas: balandžio 2015

Trumpai tariant

Šis „TT“ numeris yra kaip niekad liūdnas: daug garsių muzikantų iškeliauja į dangų… Viens po kito išeina „auksinio roko amžiaus“ didvyriai. Garbė jiems…
Oficialus grupės „Three Dog Night“ saitas paskelbė apie klavišininko Džimo Grinspuno mirtį. 2014 metais jam buvo diagnozuotas smegenų auglys. Amerikiečių grupė „Three Dog Night“ susikūrė 1968 metais. Ji grojo melodingą pop-roką su fanki, soul ir r&b muzikos elementais. 1969-1975 metais “TDN” turėjo didžiulę komercinę sekmę: 12 jos albumų gavo “auksinio” statusą, 21 singlas įėjo į pirmą Top-40 dešimtuką, o septyni iš jų gavo “auksą”. Per penkerius metus grupė pardavė 40 milijonų albumų visame pasaulyje.

 

eimwjsyvfhqvggc0lvca

„Iron Maiden“ vokalistui Briusui Dikinsonui gydytojai diagnozavo vėžį. Prieš pat Kalėdas jis praėjo įprastą medicininį patikrinimą, kurio rezultatai sukėlė medikams įtarimų. Testai ir biopsija nustatė nedidelį liežuvio auglį. Septynias savaites truko chemoterapija. Laimei, auglys buvo aptiktas ankstyvoj stadijoj, todėl medikai tikisi, kad liga bus nugalėta gegužės pabaigoje. Dar kelis mėnesius truks reabilitacija ir visiškas pasveikimas. Noriu priminti, kad Dikinsonas į „Iron Maiden“ atėjo 1981 metais, kai ją paliko Polas Diano. 1993 metais Briusas paliko grupę ir pradėjo solinę karjerą, tačiau po šešerių metų jis vėl grižo į „Geležinę Mergelę“. Paskutinis grupės albumas „The Final Frontier“ buvo išleistas 2010-ais.

 

metallica_2
„Metallica“ dirba studijoje, įrašinėdami naują albumą. „Dulkinamės su albumu. Turim daug naujų dainų ir mes jas „poliruojam“. Relizas greitai“,- interviu žurnalui „Rolling Stone“ sakė Larsas Ulrichas. Jau įrašyta 12 dainų, dar yra apie dvidešimt, kurios šlifuojamos. „Turėkit kantrybės. „Metallica“ laikai dar nepraėjo! Mes baigiam naujos medžiagos įrašymą. Jeigu aš sakau „baigiam“, tai reiškia dar mėnuo, du. Dabar vos ne kasdien mes rašom daug naujos muzikos. Gyvenimas nestovi vietoj, mes turim šeimas, įvyksta kažkokie asmeninio pobūdžio įvykiai, o tai irgi reikalauja papildomo laiko“,- baigė interviu Larsas.


Sulaukęs 77-rių, mirė progresyvinio roko komandų „Soft Machine“ ir „Gong“ lyderis Devidas Alenas. Gydytojai jam „leido“ pagyventi dar pusę metų, tačiau vėžys atėmė iš jo tokia galimybę. Devidas Alenas, puikus gitaristas, vokalistas ir kompozitorius gimė 1938 metais Melburne ir labiausiai buvo žinomas progresyvaus roko fanams kaip grupių „Soft Machine“ ir „Gong“ įkūrėjas.

 

Andy Fraser

Andy Fraser

Dar vienas garsus roko muzikantas mirė savo namuose Kalifornijoje kovo 16 dieną – tai grupės „Free“ bosistas ir kompozitorius Endis Freizeris. Jam buvo 62-ji. Nors klasikinio roko gerbėjai gerai atsimena britų bliuzo ir hardo pionierius, noriu trumpai priminti, koks tai buvo žmogus. Endis buvo ne šiaip „Free“ bosistas – kartu su vokalistu Polu Rodžersu jis parašė visą grupės muziką, tame tarpe ir garsujį hitą „All Right Now“.

Iki 12 metų Endis Freizeris mokėsi klasikinio fortepijono klasėje, kol vieną dieną rokas pakeitė jo gyvenimą. Jis tapo Aleksio Kornerio, pagrindinio bliuzo propaguotojo Anglijoje, vienu iš dvasinių sūnų. Korneris turėjo ypatingą uoslę vunderkindams. Dar būdamas paaugliu, Endis spėjo pagroti pagrindinėje bliuzo muzikantų kalvėje „John Mayall & The Bluesbreakers“, o penkiolikos metų, proteguojant Korneriui, „įstojo“ į naują, jauną grupę „Free“ (vyriausiam jos nariui buvo „beveik“ 18 metų). Po to, kai grupė, per penkerius metus sugrojusi daugiau kaip 700 koncertų ir pardavusi 20 milijonų diskų, 1973-ais iširo, Freizeris organizavo grupes „Sharks“ ir „Andy Fraser Band“. 70-jų pabaigoje jis persikėlė į Kaliforniją ir kūrė dainas daugeliui žymių artistų, tame tarpe Džo Kokeriui, Rodui Stiuartui, Polui Jangui ir Robertui Palmeriui, kuriam, beje, parašė vieną garsiausių hitų – „Every Kinda People“

Mikas Džageris negalvoja apie išėjimą i pensiją ir tikisi įrašyti dar vieną albumą kartu su „Rolling Stones“. Kaip sakė 71 metų muzikantas, per paskutinius du metus jis parašė daugybę naujų dainų: „Turiu daug gerų „juodraštinių“ įrašų, kuriuos norėčiau sutalpinti į albumą“. Jeigu grupė nepalaikys jo iniciatyvos, jis pasiruošęs išleisti solinį albumą: „Tarp mano įrašų yra dainos, kurios idealiai tiktų Rolling Stones, yra ir tokių, kurios vargu ar atitinka „rolingų“ dvasią“. Paskutinis grupės albumas „A Bigger Bang“ pasirodė 2005 metais.

( O jūs galvojate, kad jie šiaip sau dainavo apie Šėtoną savo garsioje „Sympathy For The Devil“? Jie jam sumokėjo už fizinį nemirtingumą. Kūrybinį jie patys sau garantavo…)


IT specialistai „atgaivino“ namą, puošiantį kultinio albumo „Physical Graffity“ viršelį. Grupės nariai kartu su firmos “Interlude“ specais sukūrė interaktyvų video „Brandy & Coke“. Ši kompozicija yra alternatyvus dainos „Trampled Under Foot“ miksas. Dėka šio puikaus „gyvo“ videoklipo, LZ gerbėjai turi galimybę pažvelgti į pastato vidų per norimą langą. Pasirinkęs vieną iš 16 langų, žiūrovas lyg „įeina“ į kambarį ir stebi atgijusias scenas, kurios susietos su albumo viršelio iliustracijomis. Galima pamatyti realius kadrus iš koncerto Earl‘s Court‘e, originalią animaciją ir dar daug ką įdomaus. Panaudota technologija leidžia žiūrovams sekti personažus ir net sąveikauti su jais, judant klaviatūros pagalba iš kambario į kambarį, nepertraukiant dainos. „Brandy & Coke” yra dalis legendinio albumo, kuris neseniai buvo išleistas „deluxe“ formatu ir skirtas originalaus albumo išleidimo 40-mečiui. Priminsiu, kad dvigubas albumas „Physical Graffity“ 16 kartų gavo „platininio“ albumo statusą Amerikoje ir teisėtai pripažintas vienu iš geriausių visų laikų ir visų tautų dvigubų albumų (leisiu sau tuo suabejoti). „Pažaisti“ su interaktyviu video galit pagal nuorodą:
http://www.ledzeppelin.com/video

 

the_everlasting_songs_an_all_star_tribute_to_pink_floyd
Išleistas labai įdomus „tribute“ albumas „The Everlasting Songs: An All Star Tribute To Pink Floyd“. Panašūs kolektyviniai darbai dažnai būna abejotinos vertės ir sukelia daug prieštaringų vertinimų, tačiau šiuo atveju susirinko tikrai įspūdinga „olimpinė“ roko žvaigždžių komanda. Ar kas galėjo įsivaizduoti, kad vienoje studijoje susirinks „Styx“, „Toto“, „King Crimson“, „Yes“, „Deep Purple“, „Gentle Giant“, „The Doors“, „Journey“, „Emerson, Lake & Palmer“, „Dream Theater“, Edgaras Vinteris ir kiti. Ir ne antros grupių personos, o tikrai gerai žinomi progresyvios muzikos gerbėjams muzikantai. Tikra šventė melomanams! Leisiu sau dar kartą įkišti savo trigrašį ir pasakyti, jog albumas tikrai klasiškas!

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 17, 2015 Uncategorized

 
Paveikslėlis

Su Šv. Velykom!

rock-jesus

 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 4, 2015 Uncategorized

 

RS Archyvas. 10 dalykų, kurie siutina Tomą Petį

Teksto autorius Deividas Vaildas, 2002

1000509261001_1097355811001_biobites-tompetty
Žmogui, kuris visam pasauliui pasakė „I Won‘t Back Down“, „Don‘t Do Me Like That“ ir „Don‘t Come Around Here No More“ nereikia, kad jam patarinėtų, kaip būti atkakliam ir įsitikinusiu savo žodžių teisumu. Ryžtingas, kartais įžūlus Tomas Petis ištisus metus konfliktavo su muzikos bizniu. Kai 1982 metais jis įrašinėjo albumą „Hard Promises“, įrašų kompanija ketino pakelti plokštelių kainą iki 9,98 dolerių. Tomas atsisakė atiduoti įrašytą medžiagą ir grasino protestuodamas prieš šį ketinimą pavadinti albumą „9,98$“.

Tokia ryžtinga dvasia buvo juntama albume „The Last DJ“, kuris persmelktas kartėlio dėl tiesos ir moralės stokos šiuolaikiniame muzikos biznyje. Pagrindinis albumo trekas padarė daug triukšmo, o kai kurie veikėjai pavadino jį „antausiu mūsų bizniui“ ir uždraudė dainą groti per radiją. Bet Peti ne šiaip kanda jį maitinančią ranką: situacija šiuolaikinėje muzikoje mažiausiai erzina muzikantą. „The Last DJ“ – tai greičiau istorija apie moralę apskritai, ne tik šou biznyje“,- sako Tomas. – Tai istorija apie tai, kaip pradingsta laisvė ir nepriklausomybė“.

1. Radijas nevertas, kad jį klausytų
„Dabar manęs nejaudina tas velnio radijas. Aš jį išjungiau. Bet aš triumfavau, kai mano dainą uždraudė sukti per radiją. Suprantat, niekas negali taip pamaloninti, kaip tas faktas, jog mano dainą uždraudė, todėl, kad ji „anti-radijinė“. Dabar, 2002 metais, uždrausti dainą, kurioje nėra nei vieno purvino žodžio, smurto propagandos? Unikalus reiškinys! Lyg žmonės kažko bijotų. Iš tiesų dar nebuvo dainos, kuri atvirai gintų radiją. Aš pamenu tuos laikus, kai radijas tikrai kažką reiškė. Mes džiaugėmes išgirdę radijo vedančiuosius ir jų svečius, net jeigu jų tarpe buvo tokių, kurių mes nekentėm. Tai buvo asmenybės. Šie žmonės turėjo skonį ir mes jais pasitikėjom. Ir aš matau, kaip jie išnyksta. Aš galvojau, kad šia metafora būtų gerai pradėti albumą“.

2. Visi galvoja apie pinigus
„Mes daugiau negirdim: “Įsivaizduoji, mes padarėm puikų kūrybinį darbą ir dar pinigų užsidirbom!“ Dabar gi visi nori užkalti kuo daugiau pinigų. Tai pavojinga, nesveika pozicija. Ir ji pasitvirtina ten, kur tik radijo programingas, auditorijos skonių tyrimas ir kiti kvaili dalykai, kurie padarė pop muziką tuo, į ką ji dabar pavirto. Viskas – moralė, tiesa prarado savo vertę, ir viskas dėl nesutvardomo pinigų troškimo. Nemanau, kad save gerbiančiam žmogui turtai lemia savivertę. Aš gailiuosi, kad kartą nenufotografavau reklaminio TNN skydo Niujorke, kuriame buvo parašyti tik trys žodžiai patriotiškame raudonai – baltame – mėlyname fone: “ Daugiau, jauniau, turtingiau“. Dabar aš suprantu, kiek žavi ši koncepcija, smarkiai ir ilgam įsitvirtinusi žmonių sąmonėje. Žinot, aš niekada nevažinėju limuzinais, juose jausčiausi tarsi idiotas. 60-aisiais buvo kitaip. Tu atrodei kvailai, stengdamasis atrodyti turtuoliu“.

3. Versti žmones pakloti 20$ už CD – siaubinga
„Juokinga stebėti, kaip muzikinės industrijos atstovai piktinasi galimybe parsisiųsti nemokamai muziką iš Interneto. Bet juk jūs žinot, kodėl žmonės vagia muziką? Todėl, kad jie negali sau leisti elgtis garbingai. Aš jokiu būdu nepateisinu galimybės parsisiųsti muziką nemokamai. Aš nemanau, kad tai teisinga, aš tai puikiai suprantu. Jeigu grąžintumėm seną 8,98 $ kainą už CD, tai išsispręstų daug muzikinio biznio problemų. Mes tai jau matėm: štai „White Strypes“ puikiai parduoda savo albumus už 9,99 dolerius. Daugelis bando siūlyti savo kūrybą protingomis kainomis. Tai grąžintų muzikiniam bizniui buvusią sveiką formą“.

4. Tik nesveikas šykštuolis gali pardavinėti bilietus į koncertą už 150 dolerių.
„ Mano pati didžiausia kaina – 65 doleriai ir aš manau, kad mano pelnas visiškai normalus. Aš uždirbu milijonus gastrolių metu, todėl nematau prasmės kelti kainas dar aukščiau, nors daugelis promouterių nerimauja ir reikalauja pardavinėti bilietus po 150 dolerių. Na jau ne, aš vis dar noriu koncertuoti ir nenoriu, kad žmonės dėl aukštų kainų jaustų kartėlį po mano koncerto. Neperseniausiai viename iš koncertų aš buvau priblokštas, kai sužinojau, kad parkingas kainavo 30 dolerių. Negalima daryti biznio tokiu būdu. „Jie sumokėjo už bilietą, alų ir už krūvą visokio šlamšto, priverskim juos dar susimokėti už parkingą“. (Pas mus taip elgiasi „Siemens“ arenos „dielcai“ imdami mokestį už tai, kad pasikabini striukę). „Ne, reikia rūpintis tais, su kuo turi reikalą“.

5. Įrašų kompanijoms nusispjauti į artistus.
„Veikla, kuria mes užsiimam šiandien neegzistuotų, jeigu mums neleistų daryti klaidų ir gyventi mums įprastu tempu. Šiandien jeigu neturi hito, tai kitą kartą tu būsi niekam nereikalingas. Sako: „O kam laukti, kada šie vaikinai sukurs naują hitą, jeigu mes galim pasikviesti ką nors kitą su kitu hitu?“ Taip elgiasi asilai, kurie rūpinasi tik savo balanso ataskaitomis, o ne muzika. Žmonės, grojantys muziką radijui, arba parduodantys ją mums iš tiesų jos net nesiklauso“.

6. Petį pykina nuo nešvankių tekstų
„Aš nusivylęs tekstais, kuriuos girdžiu. Galbūt jie ne man skirti. Apskritai, aš esu protingas ir dauguma hip-hop tekstų nedaro man jokio poveikio. Esu per daug protingas, jog manyčiau, esą juvelyriniai niekalai bei hipertrofuotas pasitikėjimas savimi ir savo išskirtinumu gali mane padaryti išskirtiniu. Jeigu jums trūksta smegenų, tai klausykitės tą šlamštą į sveikatą. Man reikia kažko daugiau. Būdamas jauna rokenrolo žvaigžde aš beprotiškai žavėjausi ir buvau šokiruotas tos jėgos, mano tekstų jėgos, kurią kūriau. Bijojau vieno – kad jie būtų neteisingai suprasti. Aš netikiu cenzūra, bet įsitikinęs, kad dainininkas atsako už tai, ką sako. Ir aš manau, kad daugeliui jaunų muzikantų savo kailiu teks patirti, kad neapgalvoti ir frivoliški žodžiai gali padaryti nepataisomą žalą.“

7. Tik nesveika kultūra paverčia jaunutes mergaites seksualiniais objektais
„Tai pasibjaurėtina. Tai nutinka ne tik pop-muzikoje, bet ir madoje, televizijoje, reklamoje, beveik kiekvienoj mūsų kultūros sferoje. Jaunų moterų negerbia, vaikų negerbia. Kodėl mes kuriam vaikų tvirkintojų naciją? Ar leistina rengti devynių metų mergaitę taip, kad ji atrodytų seksualiai? Jeigu aš ir neteisus – taip daryti negalima. Pasirodo, reklamininkai galvoja taip: „Mes užsidirbom labai daug pinigų aprengę devynmetę mergaitę kaip gatvės prostitutę! Imkim ir pakartokim!“

8. Kodėl mes vertinam žmones tik už jų turtus
„Grįšiu prie kainos už bilietus. Pas mus (grupėje – Dino past.) nebūna jokio „auksinio rato“, jokių VIP. Aš nesuprantu, kaip rokenrolas gali turėti ką nors bendro su žmonių noru griebti geresnes vietas ir sumokėti už jas neįmanomas sumas. Labai dažnai stambios kompanijos išpirkdavo šitas vietas iš nieko neįtariančių piliečių. Tai buvo tokia pramoga, siurprizas klientams. Dauguma tų, kurie užimdavo šias vietas, nė velnio nesuprato muzikoje – jie laukė, kada ateis padavėjas. Viską, ką matai nuo scenos – tai grupė žmonių, besikalbančių tarpusavyje ir visiškai nesidominčių, kas vyksta scenoje. O koks nors vargšas, prisiekęs grupės fanas yra priverstas tūnoti pačiam gale“.

9. Taip, televizija dar blogiau
„Aš manau, kad televizija tampa tikrai pavojingu dalyku, kuris visiškai neturi amoralumo ribų. Jeigu tu nori su galva panerti į viską, kas susiję su pinigais – įsijunk televizorių. Po velniais, tai realiai pavojinga. TV spjauna į tave ir tavo gyvenimą. Ji kenkia tavo sveikatai ir tai ne išsigalvojimas. Manau, žinių peržiūra taip pat turi mums blogą poveikį. Fizinei ir dvasinei būklei. Muzikinis biznis palyginti su televizija – nekaltų mokinukų draugija. Televizijos šulai galvoja tik apie savo pelną. Jie dar sugalvos laidą apie savo vaikų nužudymą, o paskui suteiks eterį žudikui. Jis gal net turės savo šou“.

10. Kai kurie artistai taip pat nepasotinami, kaip visa mūsų industrija
„Aš kai ką pasakysiu, bet jūs jokiu būdu neiškirpkit. Mes neturim kaltinti tik muzikinę industriją. Pažiūrėkim tiesai į akis: industrija visad buvo ištvirkusi, visada. Patys muzikantai dažnai sukuria daug problemų. Muzikantai neturi mokėti bizniauti. Jie ne visada supranta, kas ir kaip vyksta aplink juos, ar jų vardu. Kai kurie paprasčiausiai nori kurti muziką, bet jų tarpe egzistuoja ir norinčių bet kokiais būdais „užsikalti“ pinigėlio. Norim mes to ar ne, bet kalti visi. Manau, kai tampi artistu, reikia stengtis būti atsakingu ir aiškiai suvokti, kas ir kaip naudojasi tavo vardu“.
P.S. „Ir, tarp kitko, aš visai neinu iš proto dėl savo plaukų“.

Vertė Dino

 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 3, 2015 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: