RSS

Mėnesio archyvas: gegužės 2016

Trumpai tariant

Vienam iš mano mylimiausių vokalistų Erikui Berdonui sukako 75!

hexham-hydro-image-1-500193561

 1941-jų gegužės 11 dieną savo pakimusiu balseliu būsimas The Animals vokalistas Erikas Berdonas pranešė, kad į šį pasaulį atėjo unikalus, auksinės roko epochos balsas. Berdonas: “Tuo metu, kai jaunimas Anglijoje pasirinko bliuzą, Amerikos valdžia 60-siais smarkiai priešinosi “juodos” muzikos – bliuzo ir rokenrolo – išplitimui baltujų tarpe. Policija neleisdavo baltųjų į juodiesiems skirtas parduotuves, kad jie negalėtų nusipirkti plokštelių su juodaodžių muzika. Anglų muzikantai buvo gabesni ir išradingesni: geriausiai tai įrodo The Beatles. Dainos, kurias sukūrė, sugrojo ir sudainavo Bitlai- tai visų laikų klasika…Jie daug ką pakeitė, davė milžinišką impulsą muzikos vystimuisi. Atvažiavę į Jungtines Valstijas, jie sudrebino visą amerikietišką šou biznio pasaulį… Aš įsitikines, kad daug talentingų, jaunų žmonių šiais laikais daro muzikoj prasmingus dalykus. Negaliu pasakyti, kad tai kažkas naujo. Man atrodo, kad nieko naujo muzikoje nėra ir negali būti. Bet gerą muziką daug kas kuria. Papasčiausiai aš jos neklausau ir viskas. Man pakanka kitos geros muzikos. Mano namai pilni knygų ir diskų, ir tai mano brangiausias turtas, bent jau yra garantija, kad man negresia nuobodulio ir vienatvės naktys. Aš jau senai neskaitau spaudos ir nežiūriu žinių per televizorių. Kai kurie sako, kad aš dainuoju “juoduoju” balsu. Nesamonė, aš dainuoju savo balsu. Kai darai tai, kas tau patinka, padėk skersą ant pinigų ir dirbk savo darbą. Vistiek pinigai turi įprotį greitai išnykti. O talentą, jeigu tai tikras talentas, būtinai kas nors pastebės, juk tiesa?”

Debiutiniam „Small Faces“ albumui – 50 metų.  Pirmą kartą „Smulkūs Veideliai“ sudrebino rokenrolinę bendruomenę 1965 metais, surengę koncertą Kensingtono jaunimo centre. Būtent tada viena jauna dama, vardu Anabel, pasiūlė vaikinams pavadinti grupę „Small Faces“. Grupės lyderiui Stivui Meriotui pavadinimas patiko. O grupės istorija prasidėjo taip: 65-jų sausio 23 dieną į vieną Londono muzikinių prekių parduotuvių (įtariu, kad tai buvo parduotuve Denmark Street‘e), kurioje pardavėju dirbo Stivas, užėjo būgnininkas Kenis Džonsas ir bosistas Ronis Leinas, kuris norėjo pirkti bosinę gitarą. Kaip įprasta, pokalbis sukosi apie instrumentus, o vėliau vaikinai surengė trumpą jam-session, kuria labai nepatenkinti liko kiti pirkėjai. Tą patį vakarą gimė nauja grupė… Vienas talentingiausių 60-jų roko kolektyvų greitai įgijo puikią reputaciją klubinėje scenoje.

Small-Faces-LP

Po pusės metų grupė išleido debiutinį albumą, kuriam daugumą dainų parašė Meriotas ir Leinas, beje, albumą prodiusavo patys muzikantai. Tačiau labiausiai iš visų dainų išsiskyre Vili Diksono “You Need Loving”, kurią vėliau pasivogė “Cepelinai” ir padarė iš jos savo garsią “Whole Lotta Love”.

Polo Makartnio albumui „Ram“ sukako 45 metai. Kaip prisipažino seras Polas, po „The Beatles“ iširimo jis įpuolė į baisią depresiją, pradėjo smarkiai gerti ir norėjo „parišti“ su muzika. „Bet kuris žmogus atsidurtų depresijoj po išsiskyrimo su draugais, kuriuos pažinojai visą gyvenimą. Aš pradėjau gerti. Pradėdavau nuo alaus ir baigdavau viskiu. Iš pradžių buvo smagu, bet vėliau linksmybės baigėsi. Aš norėjau grįžti į blaivų gyvenimą, ir tada surinkau grupę „Wings“. Aš galėjau surinkti super-grupę, paskambinti Erikui Kleptonui, Džimiui Peidžui, Džonui Bonemui, bet aš to nepadariau“. Albumas gavo negatyvius muzikos kritikų vertinimus, tačiau vėliau jų nuomonė pasikeitė. Mes, paprasti Lietuvos melomanai, tik išgirdę albumą, nusprendėm, kad jis yr geras! Vien „Monkberry Moon Delight“ ko verta! Ir apskritai, nėr ko klausyti kritikų, klausytis reikia Makartnį.

Pink Floyd Records išleidžia visą grupės katalogą viniliniame formate. Birželio pradžioje pasirodys pirmi keturi Pink Floyd albumai: ypatingas dėmesys skirtas originaliam albumų įpakavimui ir informatyvumui. Plokštelės bus įrašytos ant 180 gramų vinilinio „blyno“, kas leis optimaliai atskleisti garso kokybę. Vinilus išleis ir platins Warner Music ir Sony Music. Norintys pasidovanoti sau puikius diskus jau gali tai padaryti Interneto pagalba. Tuo tarpu Royal Mail irgi nepagailėjo svarukų ir išleido pašto ženklų seriją skirta Pink Floyd.

pfr_first_four_montage

Amerikiečių atsakas Bitlams – „The Monkees“- po dvidešimties metų tylos išleidžia albumą „Good Times!“. Kažkaip liežuvis sunkiai juda pasakyti grupė – liko tik du buvusios garsios komandos nariai: Mikis Dolencas ir Piteris Torkas. Deivis Džonsas jau groja aukštybesė, o Maiklas Nesmitas groja tai, kas jam visą laiką labiausiai patiko – kantri muziką. Albumo išleidimas susietas su grupės 50-uoju jubiliejumi. Prodiusavimo procesui buvo pakviestas „Grammy“ ir „Emmy“ laureatas, dainų autorius Adamas Šlezingieris o dainas, kaip ir ankstesniuose albumuose, rašė kviestiniai autoriai. Kad gimtadienis būtų autentiškas, albumą papildė dainos, parašytos praeito amžiaus 60-aisiais.

Erikas Kleptonas išleido albumą „I Still Do“. Erikas įrašė nostalgišką albumą, kuriame perdainuoja kitų autorių kūrinius: delta-bliuzo klasiką, pop muzikos standartus, porą Džei Džei Keilo bugi ir porą savo bliuzų. Beje, prieš porą metų Keilui (po jo mirties) Kleptonas dedikavęs visą albumą. Muzikiniuose leidiniuose kilo intrigų ir spekuliacijų banga – airių bardo Polo Bredi dainos „I Will Be There“ kaverį kartu su Kleptonu sugrojo mistiškas Angelo Misterioso. Melomanai su stažu prisimena, kad prieš 47 metus Cream albume „Goodbye“ grojo kažkoks “L‘ Angelo Misterioso“. Kaip vėliau paaiškėjo, po šiuo paslaptingu pseudonimu slepėsi Džordžas Harisonas. Dabar žurnalistai suka galva, kas tas Paslaptingas Angelas? Buvo kalbama, kad tai Džordžo Harisono sūnus, Dhani, bet Kleptonas, norėdamas išsaugoti intrigą, pareiškė, kad paslapties neatskleis.

JAV užregistruotas rekordinis vinilinių plokštelių pardavimų lygis nuo 1988 metų. Pernai vinilų buvo parduota už 416 milijonų dolcų, kas yra 32% daugiau negu 2014 metais, ir tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1988 metų. Savo ruožtu kompaktų pardavimas krito 17%, rašo The Financial Times. Įdomu, kaip bus šiais metais? Aš savo kolekciją papildžiau dviem vinilais, sumokėdamas sunkiai uždirbtus 45 eurikus, tad mano kuklus indėlis turėtų dar labiau pakelti vinilų pardavimus.

310550_4161321785424_1434279426_n

Gero savaitgalio!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

 

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo 28 gegužės, 2016 Uncategorized

 

Trumpai tariant

 

Žiniasklaida pranešė, kad mūsų visų mylimas Ozis Osbornas, „Black Sabbath“ vokalistas, buvęs alkoholikas ir … alkoholikas, po skandalo su žmona Šeron dingo. Vienas telekanalas pranešė, kad Šeron išvijo savo 67-ių metų amžiaus sutuoktinį iš namų, apkaltinusi jį turint meilužę – 45 metų kirpėją ir metalistę Mišelę Pav. Vaikai skambino Oziui, bet visi bandymai susisiekti su juo buvo nesėkmingi. Vėliau pasirodė pranešimai, kad Osbornų šeimynėlės galvą matė vedžiojant šunį ir pagaliau paaiškėjo, kad jis apsigyveno pas vieną iš šeimos narių. Osborno atstovas spaudai pareiškė, kad kalbos, jog išsiskyrimo priežastimi tapo Ozio meilė alkoholiui ir narkotikams, yra netiesa. Yra žinoma, kad Ozis jau daugiau kaip trys metai yra visiškai „švarus“. Tuo tarpu Šeron viename interviu prisipažino, kad vyras nevisada buvo jai ištikimas ir buvęs užkluptas lovoje su auklėmis, kurias Šeron samdė vaikams. Pagaliau atsirado pats Ozis ir davė interviu portalui E!News. Į žurnalisto klausimą, ar žalingi Ozio įpročiai ir buvo ta pagrindinė konflikto priežastis, atsakė: „Aš daugiau kaip trys metai esu blaivus. Per tą laiką aš neprisiliečiau nei prie narkotikų, nei prie alkoholio“. Tie, kurie pirko bilietus į Black Sabbath koncertą, gali atsidusti. Kitą vertus… neaišku, ką dar gali iškrėsti Tamsos Valdovas…

341ACABE00000578-3589249-image-m-39_1463155194979

P.S. Ketvirtadienį Ozis ir Šeron apsilankė festivalyje „Ozzfest meets Knotfest“. Kaip matyti iš nuotraukos, abu puikiai nusiteikę. Tai ką, visas tas triukšmas buvo reklaminis triukas?   Pagyvensim, pamatysim.

Rolling Stones sugrojo nemokama koncertą Kuboje, kuris tapo didžiausiu muzikiniu įvykiu nuo 1959 metų revoliucijos. Daugelį metų Kubos valdžia persekiojo jaunimą už domėjimąsi roko muzika, kuri „daro žalingą poveikį jaunimui ir propaguoja supuvusio kapitalizmo meną“ (tai kažkur ir kažkada jau girdėta, ar ne?). Jauni kubiečiai slapta klausėsi roko muzikos ir keitėsi įrašais bei plokštelėmis. „Laikas keičia viską“,- pasakė Mikas Džageris spaudos konferencijoje. Į pirmą per 55 metus roko koncertą Kuboje susirinko daugiau kaip 200 tūkstančiai žmonių. Šis koncertas buvo pavadintas didžiausiu muzikos įvykiu nuo 1961-jų metų, kai Fidelis Kastro uždraudė roko muziką, pavadindamas ją dekadentiška ir pavojinga revoliucijai. Kažkaip visi šitie buvę draudimai ir komunistinis marazmas nesiriša su Kubos pavadinimu – „Laisvės sala“…

Members of The Rolling Stones, from left, Charlie Watts, Mick Jagger, Keith Richards and Ron Wood talk to journalists upon their arrival to Jose Marti international airport in Havana, Cuba, Thursday, March 24, 2016. The Stones are performing a free concert in Havana on Friday, becoming the most famous act to play Cuba since its 1959 revolution. (AP Photo/Ramon Espinosa)

Mirė garsus dainininkas Princas.  Per 40 savo muzikinės karjeros metų Princas tapo viena iš pop-kultūros ikonų, jo muzika padarė didelį poveikį pop, roko, r‘n‘b, fank ir soul muzikiniams žanrams. Daug kartų buvo apdovanotas „Grammy“, 1985 metais gavo „Oscar“ apdovanojimą už saundtreką filmui „Purple Rain“, kelis MTV apdovanojimus bei „Auksinį Gaublį“. Būdamas karjeros viršūnėje, nusifilmavo juostoje „Purple Rain“, taip pat filmuose „Po vyšniniu mėnuliu“ ir „Grafičių Tiltas“ – be kita ko, paskutinius du režisavo ir buvo jų scenarijų autorius. Kovodamas su leidybinėmis kompanijomis, pasivadino „simboliu“, o publika pradėjo jį vadinti „muzikantas, anksčiau žinomas kaip Princas“.  1984 metais buvo išleistas albumas „Purple Rain“, kuriame buvo daina „Darling Nikki“. Joje pasakojama, kaip dainos herojė Niki užklumpama besimasturbuojanti, ir atsitik tu man taip, kad šią dainą išgirdo 11-metė tuometinio senatoriaus Alberto Goro dukra. Jos motinėlė – Tiper Gor –pakėlė pasaulinį alasą ir ant jo bangos įkūrė organizaciją „Parents Music Resource Center“, kuri ant diskų viršelių pradėjo klijuoti  „Parents Advisory“ lipdukus…  1994 metais Warner Bros. nepalaikė Princo leiblo Paisley Park Records, taip tarp Princo ir kompanijos prasidėjo karas. Princas, protestuodamas ant žando užrašė „SLAVE“… Barakas Obama pareiškė dainininko šeimai užuojautą ir pasakė: „Mažai kuris iš artistų turėjo tokią aiškią įtaką šiuolaikinės muzikos skambėjimui ir trajektorijai… Vienas iš talentingiausių ir produktyviausiu mūsų laikų muzikantų, Princas mokėjo groti viską: fanką, r‘n‘b, rokenrolą. Jis buvo instrumentalistas-virtuozas, puikus lyderis, uždegantis atlikėjas. Kartą jis pasakė: „Stipri dvasia viršija visas taisykles“. Niekas neturėjo stipresnės dvasios, narsos, kūrybiškumo. Mes galvojam apie jo šeimą, apie grojusius kartu su juo muzikantus, apie visus, kas jį mylėjo ir meldžiamės už jį“.

Polas Makartnis nusifilmuos „Karibų piratų“ tęsinyje – „Dead Men Tell No Tales“. Pasibaigus filmavimui buvo nuspręsta, kad scena, kurioje nusifilmavo seras Polas, būtų įtraukta į filmą. Ką vaidino Makartnis ir apie ką tas epizodas – neaišku. Lygiai po metų filmas pasirodys ekranuose ir klausimų neliks. Polas Makartnis bus antras roko muzikantas, nusifilmavęs „Karibų piratuose“, trečiame ir ketvirtame filmuose matėm Rolling Stones gitaristą Kitą Ričardsą, suvaidinusi Džeko Žvirblio tėvą.

RIchards_pirate

Guns‘n‘Roses vokalistas pakeitė susirgusi AC/DC „balsą“ Brajaną Džonsoną prieš prasidedant koncertiniam turui Europoje. Iki birželio 12 dienos Akselis Rouzas koncertuos su AC/DC, po to grįš į Guns‘n‘Roses ir surengs koncertinį turą Amerikoje. Rouzas ne kartą sakė, kad yra „aisidų“ fanas ir savo koncertuose dažnai atlieka jų dainas, tame tarpe jų seną kompoziciją „Riff Raff“. Duodamas interviu vienam britų leidiniui, jis pavadino Guns‘n‘Roses „palengvinta AC/DC versija“. Tuo tarpu Brajanas Džonsonas oficialiame grupės pareiškime sako: „Šiuo metu visos mano pastangos nukreiptos į gydymą ir klausos atstatymą. Kovo 7 dieną, po eilės tyrimų, man buvo rekomenduota nutraukti pasirodymus dideliose koncertinėse aikštelėse, kitaip, kaip sakė gydytojai, man gresia visiškas kurtumas. Aš esu prislėgtas visų paskutinių įvykių daugiau, nei jūs galit įsivaizduoti. Aš niekada nesijaučiau taip siaubingai blogai. Noriu nuraminti mūsų fanus, kad aš neišeinu į pensiją. Gydytojai pasakė, kad aš galiu tęsti darbą studijoje, ir būtent taip aš ir noriu pasielgti“.

Tai, apie ką dažnai užsimindavo Džo Lin Terneris (kalba ėjo apie legendinį Ričio Blekmoro „kūdikį“ – grupę „Rainbow“) pagaliau įvyko! Paskelbtos trijų,  atsikūrusios Rainbow, koncertų datos: birželio 17 ir 18 festivalyje „Monsters of Rock“ ir birželio 25 dieną Birmingeme. Labai gaila, bet pats Džo, kuris buvo vadinamas realiausiu kandidatu užimti vokalisto vietą, į grupės sudėtį neįėjo. Blekmoras: „Aš myliu Džo, mes su juo rašėm geras dainas. Bet aš noriu, kad grupėje būtų ir žinomi, ir mažiau žinomi žmonės. Vokalisto vietą užims ispanų power-metal grupės „Lords of Black“ narys Ronis Romero. Prieš kurį laiką aš galvojau atgaivinti senus kūrinius, bet kuo ilgiau galvojau, tuo mažiau man ši idėja patiko. Ir štai aš išgirdau Ronį Romero. Jo galingas balsas primena Ronio Džeimso Dio balsą ir idealiai tinka mano idėjos įgyvendinimui, tad tai tapo paskutiniu postūmiu. Beje, jo balso tembras leidžia atlikti ir Gilano dainas. Set-listas bus toks – 70 procentų Rainbow dainų (ir būtinai „Stargazer“), kiti 30 procentų – Deep Purple dainos“. Kiti grupės muzikantai: grupės „Stratovarius“ klavišininkas Jensas Juhansonas, „Blackmore‘s Night“ bosistas Bobas Nuvo ir tos pačios grupės būgnininkas Devidas Kinas. Ar nebus sunku grįžti į sunkujį roką pačiam Ričiui, kuriam jau 70 metų? „Aš sąmoningai paskyriau tik tris koncertų datas, kad suprasčiau, ar sugebėsiu susitvarkyti. Grįžti po akustikos į sunkųjį roką bus nelengva, bet jeigu mes gerai pasismaginsim ir žiūrovai suteiks mums pozityvių vibracijų, aš neatmetu tęsinio galimybės. Tačiau antras kėlinys gali būti tik 2017 metais. Viską nuspręs chemija tarp muzikantų ir auditorijos. Šie koncertai bus įrašomi, tad vėliau bus galima išleisti DVD“.

Rainbow albumui “Rising” – 40 metų! 1976 metų gegužės 17 dieną buvo išleistas antras grupės albumas “Rising“, įrašytas apsnigtoje Miuncheno įrašų studijoje. Albumas, tapęs vienu iš pagrindinių Rainbow kūrinių ir vienu esminių hardroko šedevrų. Šiame albume idealiai sutapo Ričio Blekmoro ir Dio muzikiniai skoniai: iš dainos į dainą keliauja paslaptingos damos ir grėsmingi burtininkai… 76-jų vasarį muzikantai kartu su vienų iš garsiausių sunkios muzikos prodiuserių susirinko Miuncheno studijoje Musicland. Albumo įrašymui užteko 10 dienų! Muzikantai grojo taip ryškiai ir darniai, kad dauguma kompozicijų buvo įrašyta iš 2-3 karto, o „Light in the Black“- iš pirmo karto. Įrašant epinę kompoziciją „Stargazer“, vaikinams talkino Miuncheno simfoninis orkestras. 1981 metais žurnalo „Kerrang!“ skaitytojai pavadino albumą geriausių visų laikų hard & heavy albumų. Manęs dažnai klausia: „Kas tau labiau patinka- Ozzy, Metallica ar AC/DC?.“ Aš atsakau, kad man jie visi patinka, bet Rainbow Rising šiame gyvenime turi išklausyti kiekvienas tikras vyras, o paskui gali ramiai keliauti ar viršun, ar žemyn…

Mokslas pripažino Fredžio Merkurio balso unikalumą. „Queen“ vokalisto balso išskirtinumas, kuriuo niekada neabejojo milijonai klausytojų, dabar įrodytas moksliniais tyrimais. Švedijos, Austrijos ir Čekijos mokslininkai išanalizavo archyvinius įrašus ir išsiaiškino, kad greičiausiai Merkurį gamta apdovanojo baritonu, bet jis išgarsėjo kaip tenoras. Mokslininkų manymu, jis taip pat buvo įvaldęs garsiąją Tuvos gerklų  dainavimo („overtone singing“) techniką ir išsiskyrė savo greituoju vibrato. Būtent šių faktorių visuma padėjo jam sukurti ryškų ir ekscentrišką sceninį paveikslą, teigia tarptautinė tyrėjų grupė.

The Beach-Boys albumui „Pet Sounds“ – 50 metų! 1966 gegužės 16 dieną išėjo 11-asis studijinis kaliforniečių albumas, kuris yra pripažintas vienų didžiausiu pasiekimų muzikos istorijoje (žurnalo Rolling Stone reitinge jis užima antrą vietą tarp 500 visų laikų geriausių albumų). Grupės lyderis Brajanas Vilsonas smarkiai pakeitė studijinio darbo standartus ir supratimą. 65-jų pabaigoje jis išgirdo naują kolegų-draugų-konkurentų Bitlų albumą „Rubber Soul“ ir buvo didžiai sužavėtas. Iškart kilo noras duoti galingą „atsaką“ liverpuliečiams. Pasitelkęs pagalbon „medžiagas“, sukviečiančias visas rokenrolines mūzas, Brajanas ėmėsi darbo (apie tai yra sukurtas neblogas filmas „Love and Mercy). Atsakas gavosi iš tiesų galingas!

2016051620303675

Tiek galingas, kad Polas Makartnis 87-jį kartą perklausęs Vilsono kompoziciją „God Only Knows“, atsisėdo ir parašė savo šedevrą „Here, There & Everywhere“. Na, o Bitlų albumas „Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“ buvo „atsakas“ į Beach-Boys albumą „Gyvūnų Garsai“. Džordžas Martinas savo prisiminimuose rašė: „Džonas, Polas ir Džordžas kiek įmanydami stengėsi perspjauti „Pet Sounds“, kurdami „Seržantą“…“ Daugelis mano, kad albumas „Pet Sounds“ yra Brajano Vilsono solinis darbas –  praktiškai visas kompozicijas muzikantas įrašė be kitų grupės narių, todėl kompanija Capitol reikalavo, kad albumas išeitų kaip Vilsono solinis darbas. Iš tiesų, grupės muzikantai nebuvo sužavėti naujomis dainomis – jie mane, kad radikalus serf-stiliaus pakeitimas kažkuo avangardiniu pakenks grupės populiarumui. Ir tame buvo racijos – Amerikoje albumas nebuvo populiarus ir užėmė „tik“ 10-ą vietą topuose. Tuo tarpu Britanijoje albumas sukėlė didėlį ažiotažą ir Beach-Boys buvo pripažinti geriausiu vokaliniu kolektyvu, aplenkdami net Bitlus! Dabar visame pasaulyje šis albumas vadinamas roko klasika.

ROLLING STONES HAVANOJE

rolling.stones.cuba.4

rolling-stones-001_ec89d69d881f442193463635eeed86dc.nbcnews-ux-2880-1000rolling-stones-live-getty

 

 
Komentarų: 1

Publikavo 20 gegužės, 2016 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: