RSS

Mėnesio archyvas: spalio 2016

Mėnesio albumas

uriah-heep_1785786_0

 

Uriah Heep albumui – 45!

Istorija prasidėjo 1971-siais spalį…

Savo trečiu albumu Hipai davė aiškiai suprasti, kad užima tvirtą vietą hard-rock‘o elito gretose. Po albumo „Salisbury“ grupę paliko būgnininkas ir tai smarkiai sujaukė vaikinų planus dėl gastrolių Amerikoje. Pamaina buvo greitai surasta – tai buvo Janas Klarkas, grojęs grupėje Cressida. Ši grupė, kaip ir Uriah Heep, tuo metu įsirašinėjo Vertigo firmoje.

uriah-heep-143332

Amerikoje Uriah Heep gavo „apšildytojo“ etatą populiarioms vietinėms grupėms Three Dog Night ir Steppenwolf, kurios grojo didžiosiose arenose,  talpinusiose 20 tūkstančių žmonių. Mikas Boksas prisimena: „Iš muzikinės pusės buvo klaida groti kartu su Three Dog Night, grupe, kurios muzika visiškai nesiderino su mūsų. Bet tai buvo puiki patirtis“. Įgavę tokios patirties, vaikinai sugrįžo į Londoną įrašinėti trečiojo disko. Tuo metu grupės prodiuseriui Džeriui Bronui baigėsi sutartis su Vertigo, tad jis ilgai nelaukęs įkuria savo įrašų firmą Bronze Records. Po Bronze Records sparneliu buvo priglausti visi su Džeriu anksčiau dirbę atlikėjai. Naujai iškepta firma iškart perleido du pirmuosiu Uriah Heep albumus.

180406_big

„Look At Yourself“ buvo įrašinėjamas 1971-jų vasarą. Muzikantai  dirbo Londono įrašų studijoje „Lansdowne“, kuri tapo jiems antrais namais. „Tai buvo tas momentas, kai grupė rado savo kryptį muzikoje“,– sakė Džeris Bronas. „Boksas sugalvojo viršelio su veidrodžiu idėją. Jo manymu, veidrodis turėjo atspindėti tavo iškreiptą atvaizdą. Iš tiesų, ne tik viršelis, bet ir pati muzika tarsi sakė –  pasižiūrėk į save“.

Titulinė kompozicija, sugrota pašėlusiu greičiu, it žaibas perskrodžia erdvę, o epiloge stulbinantys grupės Osibisa mušamieji nuneša klausytojui čerpes nuo stogo. Toliau dar gražiau: opusas „July Morning“ – tarsi Beno Jenčiaus daugiasluoksnių potėpių paveikslas, kuriame vyrauja polichrominė klavišinių paletė, o pabaigai – grandiozinis, lyg atskiras kūrinys Mini Moog solo, aštri gitarinė linija ir nemirtingas kintančių atspalvių Bairono vokalas.

Mikas Boksas: „Man išskirtiniausias albume– tai „Liepos rytas“, kuriame visa tuometinė Uriah Heep siela. Nuostabi, puikios dinamikos daina su šiltu Hammond vargonų skambėjimu, galingais gitariniais rifais ir stulbinančiu vokalu, kuris ir dabar priverčia mane krūptelėti kiekvieną kartą, kai aš jį išgirstu. Įrašinėdami šį albumą, jautėm tarpusavy visišką dvasinę harmoniją. „July Morning“ ryškus tos įrodymas“.

look-at-yourself-559d97d26f9ee

Kenas Henslis: „ Deivido vokalas šioje dainoje ypač galingas. Manfredas Menas į savo solo mugo sintezatoriumi pridėjo rafinuotų spalvų… Ši daina virto stipriu koncertiniu numeriu su besikeičiančia dinamika, įvairia ir spalvinga garsine palete… Dainą parašiau 1970 metais, koncertinio turo Anglijoje metu. Sėdėjau autobuse ir laukiau kitų, o jie lakstė kaip pašėlę aplinkui. Aš labai ilgai prasėdėjau autobuse laukdamas visos kompanijos. Kas man beliko daryti? Paėmiau gitarą, pradėjau kažką tyliai groti ir taip pamažu atėjo daina… Ir tai iš tikrųjų buvo liepos rytas, dar daugiau – buvo 3 valandos ryto…“

Džeris Bronas: „Kalbant apie garsiąją Mini Moog‘o partiją dainoje, istorija buvo tokia: kai mes įrašinėjom šią dainą, Anglijoje buvo tik vienas žmogus, Manfredas Menas, kuris turėjo mini-mugą. Jis niekam neleisdavo juo naudotis. Bet įrašant dainą, mugas mums buvo reikalingas, todėl mes ir pasikvietėm jį. Tokia tad iš tikrųjų istorija.“

inlay-3

Daina „July Morning“ įkvėpė vienos tradicijos atsiradimą Bulgarijoje: jauni (ir nelabai) žmonės iš visos šalies naktį iš birželio 30-os išeina į kelionę (dažnai autostopu) tam, kad pasitiktų liepos 1-ąją ant Juodosios jūros kranto. Savaime aišku, kad pagrindinė šios kelionės daina – „July Morning“. Iš tiesų panaši tradicija gimė Amerikoje hipių laikais, bet iki šių dienų išliko gyva Bulgarijoje.

45 metai praėjo nuo albumo išleidimo, bet jo muzika skamba taip pat šviežiai ir spindi visomis spalvomis, kaip ir tą tolimą 71-ųjų rudenį, auksinę klasikinio roko epochą.

 

 
Komentarų: 1

Publikavo 28 spalio, 2016 Uncategorized

 

Deep Purple albumui „Fireball“ – 45!

2016091520564051

Po sėkmės sulaukusio  albumo „In Rock“, grupė tapo geidžiamiausia koncertine komanda ir pradėjo turą Europoje. Koncertai susilaukė grandiozinės sėkmės,  prie kurios nemažai prisidėjo ir puikiai Gilano atliktas Jėzaus vaidmuo roko operoje „Jesus Christ Superstar“. Taigi ateitis nusidažė rožinėmis spalvomis. 1970-ieji metai buvo pažymėti grupės koncertais visame pasaulyje. Tačiau fanai laukė naujų dainų, o kritikai tvirtino, kad Deep Purple išsikvėpė ir neturi naujų idėjų.

2015100820001888

Repeticijos su nauja medžiaga prasidėjo šiauriniame Devone, Velkombo miestelio sodyboje menišku pavadinimu „Ermitažas“. Idant procesas vyktų sklandžiai, kartu su muzikantais ten išvažiavo jų žmonos ir draugės. Į sodybą vingiavo labai siauras keliukas, kuris baigėsi Šiaurės Atlanto pakrantėje. Šioje gūdžioje provincijoje vaikinams pavyko kai ką sukurti, nors, prisimindamas tuos laikus, Gloveris sakė, jog vietiniame pabe jie praleisdavo daugiau laiko, nei repeticijose. Tuo pat metu Ričis Blekmoras buvo įnikęs į „magiškus“ eksperimentus, kas įnešė įtampos į kūrybinį procesą. „Magijos seansai tapo kasdieniu dalyku, kaip pusryčiai ar vakarienė,- prisimena Gloveris,- bet viskam yra ribos: kartą Ričis tiek mane įsiutino, kad aš naktį vaikiausi jį su kėdės koja. Pasivijęs norėjau jį priploti prie sienos. Ir viskas dėl to, kad jis kirviu sudaužė mano kambario duris, reikalaudamas paskolinti kryžių eiliniam „seansui“.

Tačiau ne viskas buvo taip blogai: Velkombe buvo parašytas puikus singlas „Strange Kind of Woman“. Kaip pasakojo Blekmoras, daina gimė pasitelkus Edgaro Vinterio hito „Tobacco Road“ stilistinę formą ir turėjo vadintis „Prostitutė“, tačiau menedžeriai stojo piestu ir pavadinimas buvo pakeistas. „Ši daina apie vieną mūsų draugą, kuris susidėjo su nedora moterim, tai buvo graudi istorija,- sakė Blekmoras,- pagaliau jie apsivedė. Praėjus keliom dienom po vestuvių ji mirė“.

Apie „Fireball“ albumą nelabai palankiai atsiliepė Ričis Blekmoras, tačiau Gilanas laikosi kitos nuomonės: “Šis albumas mums turėjo ypatingą reikšmę, nes leido ištrūkti iš hard rock‘o rėmų. Jeigu mes įrašytume dar vieną „In Rock“, jis tikrai užimtų pirmą vietą viso pasaulio čartuose, bet aš nesu įsitikinęs, ar jį kas nors dabar, po daugelio metų, prisimintų“. „In Rock“ albumas buvo iš kojų verčiantis ir jo energetika nušluodavo viską savo kelyje, įskaitant nelabai tam pasiruošusių klausytojų stogus. Nors „Fireball“ muzika ne tokia sunki, daugiau eksperimentinė, apie albumo jėgą daug pasako faktas, kad jis užkopė į pirmą vietą Britanijos čartuose.

Grįže į Londoną, muzikantai, vadovaujami garso inžinieriaus Martino Birčo, pradėjo įrašinėti paruoštą muziką įvairiose studijose: De Lane Lea, Olympia ir net Abbey Road. Kai Harvest Records prodiuseriai paprašė dainos pirmam singlui, vaikinai pasirinko „Strange Kind of Woman“. Pagal britų tradiciją, daina, išleista singlo pavidalu, į albumą nepatenka, tačiau amerikiečiai šios tradicijos nesilaiko ir „Strange Kind of Woman“ įėjo į amerikietišką albumo variantą vietoj „Demon‘s Eye“, dar vieno kūrinio, pasakojančio apie šėtonišką moterų klastą.

Daina „Fireball“ buvo parašyta paskutinė, užduotis buvo padaryti ją panašią į pirmąją „In Rock“ kompoziciją: nuo jos skambėjimo tūlas klausytojas turėjo būti išverstas iš savo „šliurių“. Kūrinio pradžioje skamba keistas garsas – tai Martinas Birčas įrašė įjungiamą studijos kondicionierių, toliau seka puiki 240 smūgių per minutę būgnininko įžanga. Janas Peisas čia panaudojo du bosinius būgnus, kuriuos pasiskolino iš grupės The Who, tuo metu kitoje studijoje įrašinėjusios savo garsujį „Who‘s Next“. Koncertuose, atliekant šį gabalą, aptarnaujantis personalas atnešdavo papildomą būgną ir, pasibaigus dainai, vėl grąžindavo jį už scenos. „Fireball“ gan  keistas kūrinys Deep Purple, grupei, kurioje grojo solinės gitaros profesorius Ričis Blekmoras: kūrinys, kuriame nėra gitaros solo! Solo čia atlieka bosinė gitara kartu su būgnais.

Labiausiai albumu buvo patenkinti Gilanas ir Lordas. Lygindami jį su „In Rock“, sakė, jog „Fireball“ buvo įvairiapusiškesnis ir buvo kuriamas, atsižvelgiant į „In Rock“  supersėkmę. Juk žmonės norės išgirsti, ką gi šie vaikinai šį kartą iškepė? „Mes norėjom įrodyti, kad mes nesam vieno albumo grupė“,- sakė Gloveris.

Lygiai po pusės metų Deep Purple pastatė ant ausų visą roko pasaulį, išleisdami savo garsiausią albumą „Machine Head“, bet apie tai – po pusmečio, per albumo 45-metį.

 
Komentarų: 1

Publikavo 8 spalio, 2016 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: