RSS

Mėnesio archyvas: sausio 2013

Mano gyvenimas su Džonu 9-ji dalis

                        Kartas nuo karto su Džonu užsukdavom pas Džimą, fantastišką Polo tėvą. Visada nuoširdžiai mus priimdavo. Polo tėvas neteko mylimos  žmonos Mary daug metu prieš tai, kai aš susipažinau su Makartni šeima. Jis užaugino du sūnus – Polą ir Maiklą.

                 Praeis daug metų ir Maikas taps Maik MacGear‘u, grupės „The Scaffold“ įkūrėju ir dvasia. Ir dabar prisimenu su didele simpatija ir jauduliu šilumą ir svetingumą, kuriuos jausdavom kiekvieną kartą, lankydamiesi kukliai įrengtame namelyje Alertone prie Forthlyn Road, priklausiusiame šiai talentingai šeimai. Džimas buvo toks tėvas, kokių pasitaiko vienas iš milijono. Daugelį problemų, nuo kurių kitas vyras pabėgtų, spręsdavo su šypsena ir tuo labai imponavo. Atverdavo mums duris dažnai ryšėdamas prijuostę, vienoje rankoje šluostė, o kitoje – lėkštė, marškinių rankovės kruopščiai atraitotos. Virtuvėje mus pasitikdavo balaganas, tačiau tai buvo žavus jaukių namų balaganas. Ant dujinės plytelės kaito puodas su  aliejumi bulvytėms, o nosį kuteno keptų kiaušinių ir šoninės kvapas. Džimui užtekdavo vieno žvilgsnio į mūsų fizionomijas ir tuojau pat buvo pjaustomos naujos bulvyčių porcijos ir ant keptuvės čirškė papildomi kiaušiniai su šonine. Po akimirkos jau sėdėdavom prie stalo, apkrauto, kaip mums atrodydavo, karališkais valgiais.

cup of tea

Labai mėgau tuos vizitus. Džimas buvo tiesiog įsimylėjęs vaikinus ir jų muziką; nieko keisto – pats jaunystėje grojo pakankamai žinomame ir populiariame  jazz-band‘e…*  Manding, tuo pat metu aš susipažinau su mergina, su kuria vėliau labai susidraugavome. Man visada trūkdavo kvailo, bobiško „pletkinimo“. Visą laiką buvau jaunam, vyriškam kolektyve, kas savaime buvo ganėtinai malonu, tačiau tai neturėjo nieko bendro su bobiškais pliauškalais tarp širdies draugių. Taigi, kartą Polas supažindino mane su savo drauge Dorote. Dot buvo graži, trumpai kirptais ir visad kruopščiai sušukuotais plaukais, liekna septyniolikmetė  blondinė, mielu veidu, panašiu į vaikiškos lėlės. Buvo geros širdies, kalbėdavo vos girdimai, dažnai rausdavo ir dievino Polą. Patikom viena kitai ir supratom, kad mus, be kita, ko jungia ir meilė „Bitlų“ muzikai, tad akimirksniu susidraugavome.(…)

Dorothy Rhone

 

Bet svarbiausia – pagaliau turėjau draugę, su kuria leidau laiką, kai vaikinai buvo užsiėmę. Man atrodo, jog Dot buvo pirma rimta Polo simpatija. Dirbo krautuvėlėje Liverpulio pakrašty ir gyveno su tėvais, kurie buvo labai konservatyvūs, todėl jos pasimatymai su Polu nebuvo tokie dažni, kaip mūsų su Džonu.(…)

Na, o Džonas pradėjo visiškai nesirūpinti mokslais ir jo ateitis dėl to tapo visiškai miglota. Savaime suprantama, pergyvenau dėl jo ir savęs, tačiau žinojau, kad neišlaikys egzamino, kadangi neturėjo motyvacijos.(…)

Kaip tik tuo metu Alanas pasirašė sutartį su Lariu Parnsu ir turėjo aprūpinti jo globojamus dainininkus akompanuojančiomis grupėmis, tad „Bitlams“ atsirado pirmas puikus šansas. Kai Džonas sužinojo, kad jo grupė turi važiuoti kartu su Johny Gently‘iu į turne Škotijoje, **  tiesiog sprogo iš džiaugsmo – tapo aišku, kad atėjo galas egzamino laikymui.(…)

the silver beatles

Kai atsitiko blogiausia, Džonas per daug nesielvartavo. Ir iš tiesų – kodėl turėtų? Juk jo galvoje nuolat sukosi mintys apie koncertus Škotijoje. Horizonte brėško sėkmė. Kiekvienas iš vaikinų gaudavo kas savaitę 10 svarų, tai, žinoma, nebuvo ta suma, su kuria būtų galima normaliai gyventi. Visas tas škotiškas nuotykis parodė vaikinams pavyzdį to gyvenimo, kuris jų laukė šou biznio periferijoje. Trumpas poilsis, gyvenimas ant lagaminų, čia žuvis su bulvytėmis, ten keisto skonio bandelė su dešrele, nutriušę viešbučio kambariai…tiesiog beprotnamis! Negana  to, koncertų organizatorius nebuvo patenkintas jų išvaizda, o būgnininkas nebuvo patenkintas Džonu. Ar šie visi sunkumai išgąsdino vaikinus? Tikrai ne. Atnešė tik naudos. Kas suks sau galvą apie darbą už 5-9 šilingus, kai galima turėti viską?

the beatles 1962

Visai netikėtai Alanui Viljamsui atsirado šiokių tokių problemėlių: vienas jo geriausiu kolektyvų – perkusinė grupė iš Karibų, grojusi jo klube, staiga dingo iš Liverpulio. Tik po ilgo tyrimo paaiškėjo, kad grupė buvo perpirkta vokiečių iš Hamburgo. Pasirodo, perkusininkams ten labai gerai sekėsi… Atsakymas į Alano klausimą – “Kas, po velnių, tame Hamburge tokio patrauklaus?!“- atsirado prabėgus kelioms savaitėms.

* 20-aisiais praeito amžiaus metais Džimas Makartnis vadovavo „The Jim Mac Jazz Band“ ir grojo jame būgnais. Kilęs iš darbininku šeimos, vaikystėje pats mokėsi groti pianinu. Jo orkestras buvo gerai žinomas mieste ir grojo šokiams bei kaip muzikinis fonas  filmams. Galbūt todėl, kad Džimas buvo išvaizdus, aplink jį visada sukosi daug merginų, tačiau santuokai su Mary Mohin, apylinkės sveikatos inspektore, ryžosi būdamas 40-ies. Mary Mohin mirė nuo krūties vėžio 1955-ais metais, kuomet Džimui Makartni jau buvo 53 metai. Kas įdomiausia – Mary buvo vienintelė katalikė Makartni šeimoje ir kilusi buvo iš Airijos. Nepaisant škotiškos pavardės, kaip nekeista, Džimas Makartnis taip pat buvo airis.

** Tai vyko 1960-jų gegužę. Kiekvienas „The Silver Beatles“ narys turėjo gauti kas savaitę 18 svarų. Žinia, jog Laris Parnsas nori įdarbinti grupę, buvo netikėta, nes vaikinai, kaip rašo „The Beatles“ biografai, jau buvo praradę bet kokią viltį gauti darbą. Stiuartas su Džonu praleido dvi savaites mokslų, būgnininkas Tommy Moore įkalbėjo savo merginą, kuri nenorėjo jo leisti į turne, kad parveš jai „maišą babkių“, Džordžas paėmė atostogas, o Polas, kuriam prieš akis buvo sunkus egzaminas, pasakė tėvui, jog „šiokia tokia pertrauka išeis jam į naudą“. Džonas ir Tomis nusprendė. kad turne metu jie nesinaudos tikrais vardais, tad Polas tapo „Paul Ramon“, Džordžas – „Carl Harrison“, o Stju – „Stu De Stael“. Škotijos gastrolės, apie ką Sintija nerašo, prasidėjo nuo katastrofos: Johny Gentle, buvęs jūreivis, ne pats geriausias atlikėjas Lario Parnso kontoroje, nuo didžiulio jaudulio pradėjo gerti. Girtas sukėlė automobilio avariją, kurioje nukentėjo būgnininkas. Nepaisant visų šių nesėkmių, gastrolės, kaip vėliau pripažino Laris Parnsas ir Džonis Džentlas, buvo labai sėkmingos. Škotijos klausytojams labai patiko „The Silver Beatles“, tačiau Laris nepasirašė su jais ilgalaikio kontrakto („gal tai skamba kvailai, bet tuo metu nenorėjau turėti kvinteto“). Po turne vaikinai grįžo pas Viljamsą, vėliau Alanas  už 10 svarų perleido juos kažkokiam Les Dodui ir jie grojo Grosvenor Ballroom salėje kartu su grupe „Gerry and the Pacemakers“. Po kurio laiko juos paliko būgnininkas, grižęs į prie įprasto jam vairuotojo darbo. Taigi, trūko būgnininko ir prieš kiekvieną pasirodymą Džonas kviesdavo „ką nors, norinčio pagroti“ iš publikos. „The Silver Beatles“ tapo populiarus Liverpulio jaunimo klubuose, kur buvo grojama triukšminga muzika ir lankėsi chuliganiška publika: Hambledon Hall, Aintres Institute, Neston Institute. 1960-jų birželį arba liepą, koncerto Litherland Town Hall metu vietinė „Teddy Boys“ gauja smarkiai sumušė Stju. Jis gavo smūgį į galvą ir tai galėjo būti smegenų auglio atsiradimo ir velesnės jo mirties priežastimi.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo sausio 27, 2013 Uncategorized

 

Mano gyvenimas su Džonu 8-ji dalis

Tuo metu koledže darėsi vis karščiau: baigiantis  vasaros sesijai artėjo egzaminai. Vienas iš egzaminų Džonui buvo paskutinis šansas įrodyti, jog yra vertas tęsti mokslus koledže…“

Neturėjo daug vilčių sėkmingai išlaikyti egzaminą (kad ir su draugų pagalba), kai vieną dieną Alanas Viljamsas atnešė „bombinę“ žinią: „Vaikinai, iš Londono atvažiuoja Laris Parnsas ir Bilas Fjuri paklausyti kelių vietinių grupių. Parnsui reikalinga grupė, kuri akomponuotų Bilui jo koncertiniame turne “.*  Nuo tos akimirkos jaudulys pasiekė zenitą ir kai aš pažiūrėjau į Džoną, jis atrodė it būtų laimėjęs pagrindinį prizą futbolo totalizatoriuj.cliff roberts,billy furay,larry parnes

– Dieve, Sintija, ar žinai ką tai reiškia? Perklausa pas Larį Parnsą ir Bilą Fjurį! Aš negaliu patikėti. Jėzau, negaliu! Įsivaizduoji, mergyt, Bilas Fjuri! Groti kartu su juo!…

Sakydamas tai, buvo panašus į vaiką, kuris pametė pensą, o rado svarą. Jam net nekilo mintis, kad gali nepasisekti, jo optimizmas buvo begalinis. Mintis, jog nei jis, nei likusi trijulė savo personaliniuose reitinguose nestatė Fjuri labai aukštai, jam net nekilo. Kadaise Fjuri pasisekė, o dabar Alano Viljamso dėka vaikinai gavo savo šansą. Likus savaitei iki perklausos, jie taip intensyviai repetavo, jog atrodė, kad jiems nukris pirštai. Kuo arčiau buvo ta diena, tuo labiau kilo įtampa: suprato, kad yra labai arti savo svajonės, tačiau kai kas nedavė vaikinams ramybės. Pirmiausia tai, jog neturėjo būgnininko. Antra – Stiuartas abejojo dėl savo sugebėjimų groti bosine gitara. Manding, būtent tada jie pirmą kartą pasižiūrėjo į save kritiškai: nežinojo, kaip pagerinti grojimo techniką. Suprato, kad turi pasikliauti tik savo žavesiu, kurį skleidė aplink save. Tuomet tai buvo jų pagrindinis koziris.džonas gavo autografa iš Biil Fury

Išnaršė visą Liverpulį, ieškodami geriausio būgnininko, kuris sutiktų groti kartu ir pagaliau toks atsirado. Visi buvo pasiruošę: purvini džinsai buvo išskalbti, vietoj ne pirmos jaunystės marškinių atsirado baltut baltutėliai, o sportbačius pakeitė nauji, šviesūs batai… Itin kruopščiai buvo sušukuoti, prieš tai sutepant briliantinu, plaukai. Pasakiau vaikinams, kad atrodo puikiai, tačiau jų jauni veidai skleidė nerimą. (…)

Perklausos metu, kuri vyko Alano klubo „Blue Angel“ rūsyje, tvyrojo milžiniška įtampa. Naujas būgnininkas pasižymėjo tuo, jog visai nepasirodė. Vaikinai drebančiais pirštais derino gitaras, svarstė kas kurioj scenos vietoj stovės, rūkė cigaretę po cigaretės (…), svarstė, ar apskritai verta grojant judėti scenoje, ar tai padarys įspūdį šou biznio žvaigždėms. Tuo pat metu buvo tokie jauni ir nekalti, jog tą minutę mylėjau juos visa savo širdimi. Pagaliau klube, kuris tam įvykiui pažymėti buvo papuoštas, pasirodė Labai Svarbios Personos. Mačiau, kad Alanas jaudinosi ne mažiau už vaikinus. (…) Bilas Fjuri visą perklausą sėdėjo, netardamas nė žodžio; Laris Parnsas gi klausėsi labai atidžiai, kaip grupės spaudė iš savo muzikos viską, ką sugebėjo.

Grupių, kurios nori būti išrinktos, perklausa panaši į namo pirkimą. Jeigu jūs parodėt susidomėjimą, pardavėjas iš karto kelia kainą.(…) Laris pasakė, jog Stiuarto grojimas bosine gitara neatitinka profesionalios estrados reikalavimų, bet (tai buvo didysis „bet“) gali angažuoti likusį trejetą. Po ilgos diskusijos, kuri įsiplieskė tarp vaikinų ir Alano, Džonas smarkiai prieštaravo. „Jeigu be Stiuarto, tai nieko nebus“.(…) Buvo visiškai lojalus draugo atžvilgiu,- Polas su Džordžu jį palaikė.action

Pats gi Stiuartas, nepaisant keblios situacijos, darė viską, kad bičiuliai pakeistų savo sprendimą. Suprato, kad toks jų elgesys nepalieka jiems galimybės daryti karjerą tik dėl to, kad jam trūko muzikinių sugebėjimų. Alanas atsisėdo priešais ir pasiūlė Stiuartui pabandyti pritaikyti savo talentą kokioj nors kitoj veikloj, pavyzdžiui, portretų tapyme. Iš pradžių Stiuartas atsisakė, bet paskui su užsidegimu pradėjo piešti Lary Parnsą ir Bilą Fjuri. Juolab, kad visada savo kuprinėj nešiodavosi viską, kas buvo reikalinga eskizams piešti, tam atvejui, jei atsirastų įdomus objektas vėliau nutapyti dažais. Tačiau šiedu matyt nebuvo įdomūs objektai, tad Stiuartas greit atvėso, bet darbą baigė ir juo labai nustebino Lary ir Bilą.

early_beatles_photos_79Parnsui labai patiko „Bitlai“ (be Stiuarto) ir prieš išeidamas jis pasakė Alanui, kad jeigu neras nieko geresnio, nepamirš jų.(…) Grupė „Rory Storm & the Hurricanes”, kuri anksčiau dalyvavo perklausoj, kaip tik tuo metu baigė gastroles ir ilsėjosi Šiaures Velse. Jų būgnininkas buvo (vienas vienintelis pasauly!) Richard Starkey, pravarde Ringo Starr.(…)

Nors kelias sekančias dienas tarp mūsų tvyrojo nusivylimo atmosfera, vaikinų pasirodymas pavyko. Vyrukai pasijuto tvirtesni, juolab, kad dauguma buvusių apklausoje tvirtino, jog jie buvo geriausi nepaisant visų nepalankių faktorių. Taigi, dabar ko labiausiai jiems reikėjo – tai daugiau praktikos ir finansinės injekcijos aparatūros įsigijimui. Liūdna, tačiau tokia buvo tiesa: ilgą laiką jie net negalėjo svajoti apie svarią pinigų sumą. O iš kur jie galėjo ją gauti? Polas dar mokėsi, Džordžas ką tik baigė mokyklą ir dirbo didžiuliam prekybos centre elektriko padėjėju, o Džonas? Jo laukė tas nelemtas kaligrafijos egzaminas.(…)

rory&and the hurricanes

Kalbant apie mane ir Džoną, tai tarp mokslų ir jo naktinių koncertų Alano klube dar sugebėdavom surasti laisvą valandėle sau.(…) Lydėjau jį visur,- nebent jis prašydavo, kad pasilikčiau namie, nes kartais klube, kuriame jie grojo, darydavosi karšta. Jeigu vaikinai grodavo ten, kur mosikuodavo kumščiais ir peiliais, o taip būdavo gan dažnai, likdavau namie. Ir taip turėjo daug rūpesčių, tai kam dar užsikrauti atsakomybę dėl mano saugumo? Nors dažnai eidavau su juo į įtartinas vietas, turiu prisipažinti, kad paniškai bijojau. Mažoje salytėje, perpildytoje prakaituotų, agresyviai nusiteikusių, judančių muzikos ritmu kūnų, atmosfera tvyrodavo tartum prieš audrą. Vienas žvilgsnis į netinkamą pusę ar ne tą personą galėjo iššaukti (ir dažnai iššaukdavo) grandininę reakciją, tad viskas baigdavosi muštynėmis.(…) Vieną vakarą pradėjau svarstyti, ką po perkūnais aš darau šioje skylėje? Iš tiesų, kai įsimylėjau Džoną, supratau, kad gyvenimas su juo nebus nuobodus. „Kuo tai viskas baigsis?,- dažnai klausdavau savęs, bet užtekdavo mesti žvilgsnį į Džoną ir jo draugus, kai atsakymas atsirasdavo savaime. Jų muzika, atmosfera, tvyranti jų koncertuose, aura, kurią jie skleisdavo apink save – visa tai buvo fantastiška ir aš savo noru lydėdavau juos, tartum žuvėdra, skrendanti paskui laivą.(…)the silver beatles

Iš tų laiku atminty liko daug juokingų nutikimų, kuomet mes lankydavomės pas Mimi. Ji visada stengėsi gerai mus pamaitinti – stalą puošė kalnai keptų bulvyčių, kietai virtų kiaušiniu, kotletų, lėkštės, pilnos sumuštinių su sviestu ir eilės arbatos stiklinių. Vaišes lydėjo daugybė klausimų ir kamantinėjimų. „Džonai, atrodai siaubingai. Pažvelk į save, darai man gėdą, atsikvošėk! Sintija, kas iš jo išaugs? Verkiu, kai pasižiūriu į šitą vaikiną. Ar negali jo įkalbėti, kad jis paliktu tą prasmirdusią skylę, kurioje jis gyvena? Kaip vardu tas įtartinas tipas, su kuriuo jis dalinasi kambariu, jeigu tai galima pavadinti kambariu?“. Po tokios litanijos sekdavo dviejų sekundžių pauzė,  kurios metu aš galėjau jai atsakyti:“ Ponia Mimi, jūs juk puikiai pažįstate Džoną…“ „Taip, todėl ir pergyvenu. Ko gero, seniai nėra valgęs normalių pietų, manau, tu taip pat. Ką jūs, vaikai, sau manot?“. Tokiais momentais Džonas žaibiškai įsiterpdavo į pokalbį ir keisdavo temą: “Mimi, tavo darželis atrodo puikiai. Valgis buvo puikus, gal galėtum man įpilti dar vieną arbatos puodelį?“.  Kai viskas pagaliau suvalgyta ir išsemtos visos pokalbiu temos, pasakydavom tetai „viso“, bet prieš tai ji pasivesdavo mane į šalį ir maldavo, kad aš įkalbėčiau „tą kvailą vaikėzą“ grįžti į namus. Taip smarkiai juo rūpinosi, jog negalėdavo užmigti.(…) Atsakydavau, kad pasistengsiu padaryti viską, kas mano jėgose, bet Džonas juk yra savarankiškas ir suaugęs, kad pats galėtų savimi pasirūpinti.(…)

the silver beatles live on stage

* Žinomas impresarijus Laris Parnsas tuo metu turėjo sunkumu su naujų grupių, kurios galėtu akomponuoti jo keliems vokalistams, paieška Londone. Siūlė muzikantams labai mažus honorarus. Parnsas susisiekė su Viljamsu, kad tas organizuotų grupių iš Liverpulio perklausą. Tarp kitko, populiarus tuomet dainininkas Bilas Fjuri buvo kilęs iš Liverpulio. Be Džono grupės „Johny and the Moondogs“, Viljamsas pasikvietė dar kelias grupes: „Rory Storm and the Hurricanes“, „Cass and the Casanovas“, „Derry Wilkie and the Seniors“. Viljamso žodžiais,“ Johny and the Moondogs“ niekam tikę, nebent kaip moterų tualeto puošmena“ (apie tai rašė Filipas Normanas „Bitlų“ biografinėje knygoje „Shout!“). Prieš perklausą ketveriukei buvo pasiūlyta pakeisti pavadinimą į labiau įsimenantį. S.Satklifas pasiulė „Bee-tles“, Džonas jį pakeitė į „Beatles“. Vėliau Viljamsas pasiūlė „Long John and the Silver Beatles“. Pagaliau buvo nuspręsta palikti „The Silver Beatles“ pavadinimą. Perklausa, apie kurią parašė Sintija, iš tiesų vyko darbininkų klube „Wyvern“ Seel gatvėje, kurį Viljamsas neseniai pirko, šiek tiek atokiau nuo „Jaranda“  klubo. Būsimuoju „Bitlų“ būgnininku turėjo tapti kažkoks Tomis Muras, trisdešimtmetis (!) mėgėjas, būgnų komplekto savininkas, kuris prieš tai negrojo nei su viena grupe. Jis pradėjo repetuoti su vaikinais, kai iki perklausos buvo likę daug laiko, tačiau į pačią perklausą taip ir neatvyko, nes „Casanova“ klube ieškojo trūkstamų būgnų komplekto dalių. Per perklausą jį pakeitė Džonis Hatčas iš grupės „Cass and the Casanovas“. Koncertui įpusėjus, atsirado Muras ir atsisėdo prie būgnų. Kaip sakė Parnsas, būtent Muro grojimas jam nepatiko, o kas dėl Stiuarto, tai jis jam neturėjo jokių pastabų.

                                  

 
Parašykite komentarą

Publikavo sausio 12, 2013 Uncategorized

 

Trumpai tariant…

Žurnalas „100% Rock Magazine“ išspausdino interviu su „Deep Purple“ vokalistu Ian Gillan‘u.

Ian-Gillan-Live-2012

Apie a.a. Džoną Lordą: “Džonas buvo puikus žmogus. Grupėje jo nebuvo jau dešimt metų, bet mes palaikydavom ryšį. Mes visi bandėm lygiuotis į jį. Apie jo mirtį sužinojome, kai įrašinėjom naują albumą Nešvilyje ir, nors tai buvo prognozuojama, vis tiek nei vienas iš mūsų nebuvo pasiruošęs priimti šią žinią. Jo siela gyvena mūsų naujose dainose. Pamenu, parašiau tokią eilutę: “Souls having touching are forever entwined“. Tai apie jį.

Apie naują „Deep Purple“ albumą: “Mes jau baigėm įrašinėti ir albumas dabar suvedamas. Medžiaga visiškai nauja. Man atrodo, kad visą medžiagą mes parašėm studijoj, Nešvilyje. Beje, mes ten važiavome ne  kantri muzikos albumą įrašyti – paprasčiausiai mūsų prodiuseris Bobas Ezrinas ten gyvena. Albume daug įvairių dainų. Man asmeniškai būtu sunku jį dabar vienareikšmiškai apibūdinti. Diskas pasirodys balandį ir viliuosi, kad jis ras savo gerbėjus. Aš pats su nekantrumu laukiu, kada galėsiu jo pasiklausyti“.

        Polas Makartnis sugrojo labdaringame koncerte kartu su buvusiais „Nirvana“ muzikantais Deivu Grolu ir Krisu Novoselicu. Koncertas buvo skirtas  nukentėjusiems nuo uragano „Sendi“ paremti, jame dalyvavo daug roko muzikos žvaigždžių: „The Rolling Stones“, „The Who“, Roger Waters, Bruce Springsteen, Billy Joel, Eddie Vedder ir kiti. Naujoji „Nirvana“ atliko „Bitlų“ dainas ir vieną naują dainą „Cut Me Some Slack“.

paul+nirvana

        Polas atsakė Joko Ono.  Santykiai tarp buvusio „The Beatles“ nario ir jo žuvusio draugo Džono Lenono žmonos niekad nebuvo itin malonūs. Ir pasirodo, kad metams bėgant, jie netampa geresni. Į žiniasklaidą „nutekėjo“ paskutiniai ne itin švelnūs abiejų pasisakymai. Iš pradžių Lenono našlė leido sau suabejoti Polo nuopelnais legendinėje grupėje ir sumenkino jo profesinius sugebėjimus. Viename vakarėlyje, skirtame Džonui Lenonui paminėti, ji pasakė: “Makartnis nelabai geras poetas ir kompozitorius ir jo įnašas į „Bitlų“ muziką nepakankamas“. Be to, ji pasakė, kad Polas buvo žymiai populiaresnis, nei jos vyras tik dėl to, kad ne visi klausytojai galėjo tinkamai įvertinti „sudėtingesnius Džono kūrinius“.

Makartnis, kuris niekad nekomentuodavo nuolatinės Joko Ono kritikos, šį kartą nesusilaikė: „Aš gerbiu ją kaip savo kolegos ir draugo žmoną, bet laikas suprasti: ji ne pats protingiausias žmogus pasaulyje“. Polas per spaudą kreipėsi į ją su prašymu nutraukti viešus išpuolius.

Beje, Joko nusišnekėjimai atsiliepia ir Džono Lenono atminimui: iš jos postringavimų galima suprasti, kad Lenonas labai pavydėjo Polui.

Roko muzikos legendos „The Beatles“ ir „The Rolling Stones“ puikuosis ant 10 svarų banknotu.

2012122415344113

Prieš Kalėdas Anglijos bankas paskelbė pretendentų sąrašą, kurie galėtų papuošti naujų banknotų seriją. Tarp 150 pretendentų – žymūs britų politiniai veikėjai, rašytojai, mokslininkai ir muzikantai, žinomi visame pasaulyje:  Viljamas Šekspyras, Vinstonas Čerčilis, ledi Diana, Devidas Bekhemas ir (tai ne pokštas!) Robis Viljamsas. Balsavimo nugalėtojai bus paskelbti šiemet.

Roko muzika 2012 metais pripažinta populiariausiu muzikos žanru Amerikoje. Pagal albumų pardavimą, anot Nielsen SoundScan ir kurio pagrindu sudaromi Billboard čartai, roko muzikos albumų buvo parduota 102,5 milijonai, kas 2% procentais daugiau nei 2011metais. Pirmos penkios vietos atrodo taip: 1. Rokas, 2. Alternatyvusis rokas, 3. Ritm/Bliuz, 4. Kantri, 5. Metalas

„Led Zeppelin“ gitaristas  Džimis Peidžas paskelbė pranešimą, apibendrindamas praėjusius metus: „Sveiki! Štai beveik ir baigėsi 2012 metai…ir tai buvo puikūs metai! Pagaliau aš sugebėjau paruošti ir išleisti tą įsimintiną reunion-koncertą Londone, prabėgus net penkeriems metams. Taip pat man teko garbė iš Jungtinių Valstijų prezidento rankų gauti aukščiausią apdovanojimą. Prieš metus aš net pagalvoti negalėjau, jog viskas būtent taip susiklostys. Todėl pirmyn į 2013!“

US-POLITICS-OBAMA

           

Amerikoje paskelbtas pats populiariausias 2012 metų vinilas. Džeko Vaito albumas „Blunderbuss“ tapo geriausiai parduodamu vinilu 2012 metais. Buvo parduota 34 tūkstančiai šios debiutinės atlikėjo plokštelės egzempliorių, skelbia Billboard, remdamasis Nielsen SoundScan atliktais tyrimais. Antroje vietoje puikuojasi (ir kas man yra labai malonu!) „Bitlų“ vinilas „Abbey Road“, kurio parduota 30.000 kopijų ir kuris 2010-2011 metais buvo tvirtai užėmęs pirmą poziciją! Šis albumas pirmą kartą parduotuvių lentynose pasirodė prieš 44 metus – 1969-jų lapkričio mėnesį. Tad pakėlę taures sušukim senajam, puikiajam rokui tris trumpus ir vieną ilgą „Valio!“.

Abbey

 Šį mėnesį gimtadienį švenčia:

John Paul Jones  03.01.1946   “Led Zeppelin

John_Paul_Jones

 

Malcolm Young  06.01.1953  „AC/DC“

MalcolmYoung

Elvis Presley  08.01.1935-16.08.1977

elvis

 

 

 

 

 


david bowie

David Bowie  08.01.1947


 

 

 

Jimmy Page

Jimmy Page  09.01.1944   „Led Zeppelin“


 

 

 

janis

Janis Joplin  19.01.1943-04.10.1970

 

 

 

David Byron  29.01.1947-28.02.1985   „Uriah Heep“

david byron

 

phil collins

Phil Collins  30.01.1951  „Genesis“

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo sausio 6, 2013 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: