RSS

Mėnesio archyvas: sausio 2015

Trumpai tariant

Savo knygoje „Sound Man“ garsus prodiuseris Glyn Johns, dirbęs su „The Rolling Stones“ , The Beatles“, „The Who“, „Eagles“ ir daugeliu kitų garsių atlikėjų, pasakoja apie tai, kaip Bobas Dilanas norėjo įrašyti albumą su Bitlais ir Rolingais. „Kitas Ričardsas ir Džordžas Harisonas vadino šią idėją fantastiška, o Polas ir Mikas pareiškė absoliučiai nepalaikantys jos.“ Viena iš jo papasakotų įdomiausių istorijų- kaip Džonsas susitiko su Dilanu Niujorko oro uoste: „Dilanas paklausė manęs apie Bitlų albumą, prie kurio dirbau paskutiniu metu, ir puikiai atsiliepė apie mano darbą su Rolingais. Aš pralemenau, kad mums visiems didžiausią įtaką turėjo jo kūryba“. Po to Dilanas pasakė turįs idėją padaryti įrašą su „Beatles“ ir „Stones“: „Jis paprašė manęs sužinoti, ar bus kitiems įdomu. Aš buvau šokiruotas. Ar galit įsivaizduoti tris didžiausius populiariosios muzikos autoritetus, kuriančius bendrą albumą?“- pasakoja Džonsas. Jis pradėjo skambinti muzikantams. „Kitas Ričardsas ir Džordžas Harisonas, būdami karštais Dilano gerbėjais, pavadino idėją fantastiška; Ringo, Čarlis ir Bilis neturėjo nieko prieš sudalyvauti projekte, jeigu kiti jį palaikytu, o Polas ir Mikas pasakė „absoliučiai ne“. Lenonui tuo laikų labiausiai rūpėjo Joko“. Taip šis projektas, gerbėjų apmaudui, ir liko neįgyvendintas.

Sound-Man
Ozzy Osbourne patvirtino, kad „Black Sabbath“ įrašys dar vieną studijinį albumą. Muzikantai taipogi planuoja vykti į pasaulinį turą pristatyti naują diską ir tik po to padėti tašką „Black Sabbath“ istorijoje. Ozis tikisi, kad įrašyti naują albumą į komandą grįš būgnininkas Bilas Vordas, nors jis ir atsisakė dalyvauti, įrašant paskutinį albumą „13“. „Aš viliuosi, kad Bilas išspręs visas savo problemas ir grįš pas mus. Būtų puiku pabaigti Black Sabbath istoriją kartu! Aš visada didžiavausi, kad mes nebuvom grupė, kurią sukūrė kažkoks biznierius, sėdintis Londone ar Niujorke ir “žinantis“ muzikos biznio plonybes. Mes buvom keturi vaikinai, kurie turėjo puikią idėją ir didelį norą ją įgyvendinti!”. Ozis pasakė, jog net tada, kai Black Sabbath istorija pasibaigs, jis tęs solinę karjerą.


Mikas Džageris ir Co gruodį išleido ribotą kolekcinės fotografijų knygos „The Rolling Stones“ su visų muzikantų autografais tiražą. Joje bus apie 500 fotografijų, užfiksavusių įvairius legendinės grupės karjeros etapus. Knygoje savo nuotraukas publikuoja garsūs fotografijos meno meistrai: Eni Leibovic, Antonas Korbeinas, Džaredas Mankovicas ir Helmutas Niutonas.

rolling_stones_bookĮžanginį žodį parašė Amerikos eksprezidentas Bilas Klintonas. Viso bus išleista 1150 knygos egzempliorių, kurių vieno kaina – 5 tūkstančiai dolerių. „Tai ne tik knyga apie rock‘n‘roll‘ą, tai patys tikriausi „amerikos kalneliai“, kurių pagalba jūs su vėjeliu praskriesit savo atminties bangomis“,- pažadėjo Kitas Ričardas.

r stones_book

Tiesą sakant, tai jau ne pirma knyga apie roko žvaigždes, besipuikuojanti tokia kaina – pirmi buvo, be abejonės, „Kiss“, kurių knyga „Monster“, išleista prieš du metus, kainavo šiek tiek mažiau- „tik“ 4.299 $.

roll stones_book_2
Kaip prieš kurį laiką pranešė leidinys Mirror, Robertas Plantas atmetė siūlymą vėl surinkti Led Zeppelin už 800 milijonų dolerių. Po kontraktu, kuris numato 35 koncertus Londone, Berlyne ir Niu-Džersyje, pasirašė visi suinteresuoti asmenys, išskyrus LZ vokalistą. Šis pasiūlymas neva nuskambėjo iš seno LZ fano, kompanijos Virgin boso Ričardo Brensono, kuris ketina sumokėti rekordinius 500 milijonų svarų sterlingų. Rašoma, kad Robertas Plantas, išlaikęs dramatišką pauzę, promouteriams ir kolegoms matant suplešė kontraktą, pavadindamas LZ „atgaivinimą“ netinkamu. Po kelerių dienų Ričardas Brensonas paneigė šiuos gandus. „Kaip smarkiai bemylėčiau šią grupą, toje istorijoje su kontraktu nėra nei lašo tiesos. Aš kalbėjausi su Robertu Plantu ir jis iš savo pusės taip pat pavadino šiuos gandus nesąmone“.

Led Zeppelin, near Starship JFK airport. Foto by Bob Gruen July 1973 01
Keith Richards baigė įrašinėti savo naują solinį albumą, bet ketina „prilaikyti“ disko išleidimą, kol nepasibaigs Rolingų gastrolinis turas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Belaukiant naujo albumo galima paskaityti neseniai pasirodžiusią Ričardso knygą „Gus & Me: The Story of My Granddad and My First Guitar“. Knyga skirta vaikams, bet ją turėtų įvertint ir muzikanto gerbėjai. „Leidybinė firma labai troško gauti kokią nors mano knygą, jie tiesiog persekiojo mane. Ką padarysi, toks jų darbas. Paprastai aš atsisakau nuo tokių pasiūlymų, bet dabar aplinkybės susiklostė idealiai – gimė dar vienas anūkas ir viskas įvyko savaime“.

keithrichards2
Markas Nofleris ruošia savo devintajį solinį albumą. Diskas, pavadintas „Tracker“, pasaulį išvys 2015-jų pradžioje. Albumo palaikymui Markas ketina surengti eilę koncertų Europoje. 2012 m. išleistas albumas „Privatee-ring“ tapo sėkmingiausiu per visą paskutinį dešimtmetį. Mūsų laukia gera porcija puikių melodijų ir išskirtinis Marko gitaros skambėjimas.

2381856
Per Londone vykusį Rock & Roll Memorabilia aukcioną taip ir nebuvo parduota Džono Lenono gitara. Pradinė gitaros Gretsch 6020 kaina buvo 400 tūkstančių svarų, bet instrumentas taip ir nerado naujo šeimininko. Keista, juk Lenonas ja grojo 1966 metais, įrašinėdamas dainą „Paperback Writer“. Kaip sakė aukciono organizatoriai, tai yra labai vertingas ir svarbus lotas, tad labai keista, kad ji nebuvo parduota. Visi kiti daiktai, susiję su Bitlais – plakatai, plokštelės, autografai ir kita- buvo parduoti.

2014112401402323
Bobas Dilanas sugrojo uždarą koncertą švedų „superfanui“ Frederikui Vikingsonui. Šou vyko Filadelfijos muzikos akademijoje. „Iki paskutinio momento aš galvojau, kad tai „bajeris“,- žurnalistams pasakojo 41-metų švedas, – aš net neįsivaizdavau, kad Dilanas tai padarys“. Tačiau Bobas ir jo komanda išėjo į sceną ir sugrojo vienam žiūrovui. Dilanas įtraukė į playlist‘ą retai grojamus kūrinius ir pabaigoje atliko improvizuotą bliuzinį jam‘ą. „Aš buvau laimingas ir visą laiką šypsojausi taip, kad po koncerto man dar ilgai skaudėjo žandikaulį“,- dalijosi įspūdžiais Vikingsonas. Uždaras Dilano koncertas buvo dalis švedų dokumentinio serialo „Experiment Alone“, kurio metu žmonės po vieną pergyvena renginius, skirtus didelei žmonių miniai. Kiek serialo kūrėjai sumokėjo už šį koncertą Bobui Dilanui, nepranešama…

2014112710362263

Ta proga Dino prisiminė atvejį, kai 1985 metais rusų poetas Jevtušenka pakvietė Bobą į Maskvą pagroti kažkokiam komjaunimo vadukų „tūse“. Šį įvykį net parodė per Centrinį TV kanalą. Nabagas Dilanas dėvėjo baltą kostiumą (kas jam neįprasta) ir jo niekas nepažino. Ir apskritai, kas nors ten buvusių žinojo, kas jis toks?… Nuo tų laikų Dilanas „padėjo“ ant to komuniagų kolūkio.


Lapkričio 16 dieną naujas (ir paskutinis) Pink Floyd albumas „The Endless River“ pakilo į pirmą britų albumų čartų vietą. Pagal The Official Charts Company, iki tos dienos buvo nupirkta 92.000 albumo kopijų (gal kas gali pasakyti, kur jį galima buvo nusipirkti Lietuvoje? Gal „Maximos“ turguj?). Pinkams tai šeštas „number 1“ albumas Britanijoje – paskutinį kartą, 1995 metais, čartuose lyderiavo koncertinis diskas „PULSE“.

140924-pink-floyd-the-endless-river-art
01. Pink Floyd — «The Endless River»
02. Arctic Monkeys — «AM»
03. Royal Blood — «Royal Blood»
04. Oasis — «Definitely Maybe»
05. Pink Floyd — «The Dark Side Of The Moon»
06. Jack White — «Lazaretto»
07. The Stone Roses — «The Stone Roses»
08. Foo Fighters — «Sonic Highways»
09. Led Zeppelin — «Led Zeppelin»
10. Oasis — «(What’s The Story) Morning Glory?»
Striming-serviso Spotify spaudos sekretorius pareiškė, kad „Pink Floyd“ niekada nebuvo tokie populiarūs, kaip dabar, ir auditorija yra pakankamai jauna – 80% klausytojų jaunesni, nei 34 metų.
Kiekvienas Pink Floyd klipas turėjo savyje gilią tiesioginę ar užslėptą prasmę, ar tai būtu socialinių, ar politinių problemų kritika. Sugalvoti idėją jų klipams gana sunki užduotis. Naujausią klipą „Louder Than Words“ įkvėpė prodiuserio Fizo Oliverio turėtos nuotraukos laivų, gulinčių dykumoje – ten, kur kažkada buvo Aralo jūra. Šios siurrealistinės ir kartu šokiruojančios fotografijos šaukte šaukia, kaip nemokšiškas elgesys su gamta priveda prie siaubingų ekologinių katastrofų. Deividas Gilmoras ir Nikas Meisonas matė Aralo jūrą pro lėktuvo iliuminatorių 1988 metais, kai skrido į Baikonurą pažiūrėti „Sojuz-7“ starto. Taigi, gimė klipo idėja apie žuvusia jūrą ir mistinį irkluotoją, plaukiantį su savo valtimi per tamsius debesis link horizonto. Aralskas – miestas Kazachstane, kuris buvo pagrindiniu Aralo jūros uostu ir tai vieta, kurią dabar sunku pasiekti: po skrydžio muzikantams teko aštuonias valandas važiuoti traukiniu, o visa kelionė truko 18 valandų. Laivai nuo Uralsko yra dar už dviejų valandų košmarišku keliu, nutiestu buvusios jūros dugnu. Filmuoti klipą teko bjauriom salygom: snigo, dešimt laipsnių šalčio ir stingdantis devynių metrų per sekundę vėjas. Tačiau buvo dėl ko vargti – klipas nufilmuotas puikiai.

Bitlų gerbėjos Marian Kiri ir Sintija Vilkinson papasakojo laikraščiui „The Guardian“ apie retą nuotrauką su Bitlais iš tų laikų, kai buvo filmuojamas „A Hard Day‘s Night“. Nuotrauka buvo padaryta Mainhede (Somersetas) 64-ais metais, kai filmo kūrėjai filmavo scenas traukinyje. „Ėjo kalbos, kad Bitlai atvažiuoja į Mainhedą ir mano sesuo Šina, kuri trimis metais už mane vyresnė ir drąsesnė, pasakė:“ Mes su draugais bėgam iš pamokų, kad juos pamatytume – varom!“. Aš buvau labai paklusnus vaikas, bet negalėjau nenueti, nes aš nežmoniškai mylėjau Bitlus“,- papasakojo Marian. Bitlai buvo atvažiavę į miestelį dviem dienom ir pirmą filmavimo dieną aikštelėje nebuvo nei apsaugos, nei fanatų (kitą dieną mokyklos vadovybė leido mokiniams nueiti pasižiūrėti į Bitlus). „Bitlomanija buvo pačiame įkarštyje; aš žinojau atmintinai kiekvieną jų dainą,- tęsė Mariana. Ji papasakojo, kaip su savo drauge Sintija perlipo tvorą ir negalėjo patikėti, kad yra taip arti savo kumirų:“ Mes galėjome atiduoti viską, kad papultume į traukinį, arba kad jie išliptu. Tai buvo pats šelmiškiausias įvykis mano gyvenime! Mes su drauge niekad nepraleisdavom pamokų, bet juk Bitlai gal daugiau niekada neatvažiuos į mūsų miestą. Kai mes juos pamatėm, lėkėm iki vagono bėgiais, negalvodamos apie saugumą. Pamenu, kaip jie pasižiūrėjo į mus pro langą, ir man pasirodė, kad pats gražiausias buvo Polas, ir aš pradėjau belsti į langą. Aš ištiesiau ranką link jo, o mus skyrė tik stiklas. Prie vagono mes stovėjom kokias penkias minutes, bet tai buvo laimės minutės! Daugiau aš Bitlų niekad nemačiau”,- baigė pasakojimą Mariana.

2014120422165456
Prie Daily Show studijos Niujorke Polą Makartnį pasitiko minia fanų. 60-siais seras Polas buvo apsipratęs su reiškiniu, vadinamu „Bitlomanija“, panašus vaizdelis jo laukė ir tą vakarą: jį apsupo gerbėjai, daugelis prašė pasirašyti ant albumų viršelių, nuotraukų ir plakatų. Nepaisant lietaus, Polas išdalino daugybę autografų (skėtį tuo metu virš jo laikė apsauginis).

2014121721003998

Kai pagalvoji, kiek šie albumai su Bitlo autografais kainuos aukcionuose, tai lietus menka kliūtis. Galvoju, kad ir tornadas nebūtų sutrukdęs. Vėliau The Daily Show programoje, kuri anonsavo jo naują dainą „Hope For The Future“, Polas įėjo į studiją skambant ovacijoms ir šou vedėjas Džonas Stiuartas pasakė:“ Aš dar neturėjau tokio darbo, kur taip skambėtų aplodismentai“. „Štai todėl aš ir užsiėmiau muzika“,- atsakė Makartnis.

2014121721000054

Jis pristatė naują dainą ir pasidalino įspūdžiais apie darbą įrašant naująją dainą Abbey Road studijoje, kur jam talkino 120 muzikantų orkestras. Daina skambės video žaidime „Destiny“. Smagaus pasišaudymo!


Legendinis „The Guess Who“ ir „Bachman-Turner Overdrive“ įkūrėjas ir lyderis Rendis Bachmanas žada nustebinti savo gerbėjus nauju disku, kuris pasirodys balandžio 15 dieną. Darbas įrašant albumą „Heavy Blues“, kuris, jo žodžiais tariant, „kupinas meilės klasikiniam 60-jų bliuz-rokui“, vyko minimalia sudėtimi: Bachmanui padėjo Anna Ruddick, grojanti bosine gitara, ir būgnininkė Dale Anne Brendan. Tačiau to nepakako ir Rendis pasikvietė garsius kolegas: Neilą Jangą, Džo Bonamasą, Robertą Rendolfą ir kitus ne mažiau žinomus muzikantus.

rendi_bahman

Albumą prodiusavo Kevinas Širli, dirbęs su „Black Country Communion“ , šiuo metu dirbantis su Džo Bonamasa. „Mes su Kevinu pažįstami daug metų. Aš mačiau, su kokiomis pasaulinėmis garsenybėmis jis dirbo ir dirba dabar,- sako Bachmanas. – Aš žinojau, kad Kevinas sugebės priversti mane peržengti mano galimybių ribas ir žengti visai kitu keliu. Šis beprotiškas kolaboravimas su Rudik ir Brendon man tapo neapsakomai įdomi patirtis“. Rendis prisimena pokalbį su Neilu Jangu: „Atsimink, nereikia kartotis ir vadinti tai naujiena. Sustok, išeik iš savo dėžės. Būk drasus, žiaurus, negailestingas, iš naujo atrask save. – Tai buvo puikus patarimas!“,- baigė pasakojimą Bachmanas.

2015010213234599
Prodiuseris ir garso režisieris Glinas Džonsas, apie kurį pasakojau pradžioje, albumą „Let It Be“ pavadino „šiukšlių krūva“. Tokį pareiškimą jis padarė, duodamas interviu The New York Times. 1969-jų pradžioje Bitlai pakvietė jį dirbti su jų nauju projektu. Kaip rašo leidinys, Džonsas mielai sutiko, manydamas, kad dirbs garso inžinieriumi pas legendinį Džordžą Martiną. Kai jis atvažiavo į Londoną, tai „pavargusio nuo ginčių“ Martino jau nebuvo studijoje ir jis suprato, kad jam teks prodiuserio vaidmuo. „Tai buvo netikėta patirtis,- sakė Džonsas. – Vargu ar jie galėjo būti normalūs po viso to, ką su jais padarė šlovė. Tačiau aš buvau liudininku, kokie jie buvo normalūs žmonės vienas kito atžvilgiu. Šito niekas nematė ir net nenumanė, kad taip yra.

twicky

Mano koncepcija buvo tokia: bus fantastiškas įrašas, kai jie groja „gyvai“, kaip sėdi ir „lazdavoja“ viens kitą, kaip nuoširdžiai juokiasi“. Kaip sakė Glinas, jis buvo labai nusivyles, kad Džonas Lenonas perdavė suvedinėti įrašą kitam prodiuseriui – Filui Spektrui. Dar labiau jis nusivylė, kai Spektras baigė darbą. „Tai neturėjo nieko bendro su „The Beatles“. Albumas „Let It Be“ – šlamšto krūva“,- pasakė garso režisierius. Kaip jis pats prisipažino, jis niekad neklausė viso albumo, tik pirmus taktus kai kurių dainų. „Tai buvo absurdiška, bjauru ir neskanu!“.

121126_r22861_g2048-1200
Dar viena legendinė grupė – „The Grateful Dead“, paskelbė apie muzikinės karjeros pabaigą. Buvę grupės muzikantai Phil Lesh, Mickey Hart, Bill Kreutzmann ir Bob Weir paskutinį kartą susirinks liepos pabaigoje ir sugros paskutinį koncertą. Jie bus skirti psichodelinio roko didvyrių 50-mečiui, o frontmeno poziciją vietoj Anapilin išėjusio Džerio Garsija užims grupės „Phish“ lyderis Trejus Anastazo. Filas Lešas tvirtina, kad daugiau jokių rejuniono bandymų nebus. „Šiais koncertais mes atiduodam duoklę ne tik mūsų grupės istorijai, bet ir mūsų fanams, kurie 50 metų nešė GD vėliavą. „Grateful Dead“ – tai ne tik dalis amerikiečių muzikos istorijos, bet ir visos Jungtinių Valstijų istorijos dalis. Jie įkūnijo amerikietiškos laisvės koncepciją ir keliavo po visą šalį, lydimi karavano ištikimų gerbėjų“.
.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 24 sausio, 2015 Uncategorized

 

Archeologija: “Paul McCartney Is Dead“? 2 dalis

 

201104261153503834
Šiandien noriu papasakoti apie Polo „mirties įrodymus“ ir paneigimus: kaip fantastiškai neskambėtų ši istorija, daug Bitlų gerbėjų ja patikėjo.
Grįžkim į mūsų pasakojimo pradžią: kai radijo didžėjui paskambino klausytojas ir papasakojo visą šitą mitą apie Polo „mirtį“, tuo niekas nesibaigė ir įvykiai sniego lavinos greičiu vystėsi toliau. Rasas Gibas pasiėmė iš spintos klausytojo paminėtą Bitlų albumą ir perklausė kompoziciją „Revolution 9“ nuo galo. „Man ant kaktos iššoko akys, aš netikėjau savo ausim,- pasakojo vėliau Rasas,- monotoniškas balsas vis kartojo „number nine“, o kai aš paleidau diską nuo galo, išgirdau „turn me on dead man“. Ir prasidėjo – po kelių minučių į studiją atbėgo vaikinas, nešinas albumu „Magical Mistery Tour“. „Aš radau dar vieną įrodymą, kad Makartnis mirė!”,- susijaudinęs sušuko jis. „Prasuk nuo galo dainą „Strawberry Fields Forever“, dainos pabaigoje Lenonas sako:“ I burried Paul“.

Laidos vedėjas suprato, jog ši sensacinga versija turi potencialą. Kitą dieną šiai temai buvo skirta visa dviejų valandų programa: buvo surinkti dainų fragmentai, albumų viršeliai ir foto, neva įrodantys Polo mirtį. Suprantama, kad noras įminti mįslę užvaldė ne tik Rosą. Tūkstančiai žmonių, kurie girdėjo jo laidą, pradėjo „įrodymų“ paieškas. Sensacija akimirksniu pasklido vietinėj žiniasklaidoj ir Rasas Gibas staiga tapo šios temos ekspertu. Jau po kelių dienų Bitlų fanai surado ne mažiau kaip 150 jų kumiro mirties „įrodymų“.

s640x480

Savaime aišku, dauguma šių „įrodymų“ buvo pritempti už ausų. Bet kai kurie atrodė tikrai įtikinami. Pažinojau ne vieną melomaną (tame tarpe ir aš), kurie sugadino ne vieną „Abbey Road“ viršelį. Bet apie tai vėliau. Papasakosiu apie šios legendos pačius įdomiausius ir netikėčiausius „faktus“, kadangi, kaip sakiau, atsirado daugybė „įrodymų“ ir „ekspertų“, juos pristatančių. Daugiausiai tokių „įrodymų“, arba kaip dar juos vadino „raktų“, buvo atrasta albumuose „Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“ ir „Abbey Road“.

 

„Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“

Vienas svariausių argumentų – vaizdas viršelyje panašus į laidotuves. Kiekvienas žmogus nuotraukoje kokiu nors būdu yra susietas su mirtimi. Šviežiai sukasta žemė su pasodintomis gėlėmis panaši į kapą; Polas rankoje laiko juodą instrumentą, o kairė ranka rodo tris pirštus (Bitlai liko trise); rašytojo Stiveno Kreino ranka virš Polo galvos, pagal škotų tradicijas, simbolizuoja laidotuves; grupės pavadinimas parašytas raudonais hiacintais, kurie dažnai reiškia mirtį. Geltonų hiacintų instaliacija primena Polo bosinę gitarą ir pasukta taip, kaip ją laikytų kairiarankis. Beje, šis simbolinis bosas turi tris, o ne keturias stygas; gerai įsižiūrėjus, viršelyje galima perskaityti „Paul?“; dešinėje viršelio pusėje sėdi lėlė, ant dešinio kelio laikanti žaislinį „Aston Martin“ (su kuriuo Polas neva papuolė į avariją ir žuvo), o ant kairio kelio – kruvina vairuotojo pirštinė.
sgt_peppers_lonely_hearts_club_band_rolling_stones_doll
Atskira istorija – bosinis būgnas. Už jo atsiradimą ant viršelio buvo atsakingas Džo Efgreivas (Joe Ephgrave: žodžių „epitaph“-„epitafija“ ir „grave“ – „kapas“ anagrama). Jeigu veidrodėlį pastatysim ties ašine užrašo „LONELY HEARTS“ liniją, galima perskaityti slaptą žinutę …kurią „specai“ verčia kaip „IONE IX HE DIE“ („vienas vienas devyni jis miršta“). Iššifravus pažodžiui tai skamba dar įdomiau: “Lapkričio (IONE – vienuolika) devintą dieną (devyni – IX) jis (Polas, nes rombo viršūnė rodo į jį) mirė“. Kai kas tvirtina, kad būtent šią dieną Polas žuvo.

Sgt._Pepper's_Lonely_Hearts_Club_Band_Drum

Atidarom albumą: didelėj nuotraukoj Bitlai visame gražume, bet ir čia buvo rastas „raktas“! Ant Polo uniforminio švarko kairės rankovės puikuojasi ševronas su užrašu „OPD“. Ši abreviatūra Londono policijos protokoluose reiškia „officially pronounced dead“ („oficialiai pripažintas miręs“). Iš tiesų šį ženkliuką Polui padovanojo pažįstamas policininkas iš Ontario provincijos ir užrašas yra „Ontario Provincial Police“ trumpinys. Raidės „P“ kojelės gerai nesimato, todėl atrodo, kad tai raidė „D“.

opd
Kitoje albumo voko pusėje Polas vienintelis, kuris stovi atsukęs nugarą (daugelis manė, kad vietoj Polo nusifotografavo antrininkas ir, anot kai kurių patikimų šaltinių, jie teisūs: Polas tuo metų buvo išvykęs į JAV pasveikinti su gimtadienių savo draugės Džein Ešer ir vietoj jo fotosesijoje dalyvavo Melas Evansas, Bitlų road-menager‘is).

pepperback

Einam toliau – Džordžo nykštys rodo į dainos „She‘s Leaving Home“ tekstą, kur parašyta „Wednesday morning at five o‘clock“ („trečiadienį penktą valandą ryto“) – valanda, kurią neva įvyko autokatastrofa. Kruvinai raudonas fonas, kuriame parašyti dainų tekstai, irgi gali sufleruoti, kad įvyko tragedija.

Nuo voko „tyrinėtojai“ pereidavo prie pačių dainų ir jų tekstų. Jau pirmoje albumo dainoje publikai pristatomas „Vienišų Širdžių“ orkestro vadovas Bilis Širsas- tariamai Polo antrininkas, aktorius Viljamas Kempbelas.

“Lucy in the Sky Diamonds“, kaip nekeista, paslėptų „raktų“ neturėjo, bet užtat pavadinimo pirmosios raidės – „LSD“…

Daina „A Day In The Life“ neva nušviečia Makartnio mirties aplinkybes- joje aprašoma autokatastrofa: „blew his mind out in a car…didn‘t notice that the lights had changed…a crowd of people stood and stared. They‘d seen his face before“, o žodžiai „I‘d love to turn you on“ siejami su narkotikais ir noru kažką grąžinti į gyvenimą.

Remdamiesi šios ir kitų dainų tekstais, teorijos apologetai atkuria pilną autokatastrofos vaizdą: viskas atsitiko trečiadienį penktą valandą ryto (daina „She‘s Leaving Home“) 66-ųjų spalio 11 arba lapkričio 9 dieną. Lijo lietus (daina „I‘m Fixing A Hole“: “I‘m fixing a hole where the rain gets in“). Polas vairavo apsvaigęs nuo narkotikų (daina „Lucy In The Sky With Diamonds“). Pakeliui paėmė tranzuojančią merginą, vardu Rita (daina „Lovely Rita“). Makartnis mirė nuo galvos traumų („He blew his mind out in a car/He didn‘t notice that the lights had changed/A crowd of people stood and stared/They‘d seen his face before“ dainoje „A Day In The Life“) ir mirė iškart (dainos „Good Morning, Good Morning“ žodžiai: „Nothing to do to save his life…“).

                                                        „Magical Mistery Tour“

Jeigu albumo voką apverstumei aukštyn kojom ir veidrodėlio pagalba įdėmiai patyrinėtumei žodį Beatles, sudėliotą iš žvaigždžių, tai išvystumei telefono numerį, kuriuo paskambinus neva galima sužinoti visą tiesą apie Polo mirtį.

mmtstars1a

„Bitlai“ apsirengę gyvūnų kostiumais, Makartnis čia vaizduoja jūrų vėplį, kuris skandinavų šalyse laikomas mirties simboliu.

Dainos “I‘m The Walrus“ tekste yra keli „raktai“: „Stupid Bloody Tuesday“ – užuomina į antradienio vakarą, kai Polas, apimtas pykčio, paliko įrašų studiją po konflikto su draugais. Pačioje dainos pabaigoje skamba ištrauka iš Šekspyro dramos „Karaliaus Lyro“, kelios frazės tiesiogiai kalba apie mirtį: „What, is he dead?“, „Bury my body“ ir „Oh! Untimely death!“

Dainos „Strawberry Fields Forever“ pačioje pabaigoje kažkas tyliai sako: „I buried Paul“.

To paties pavadinimo TV filme, kuris per britų televiziją buvo parodytas lygiai po mėnesio, „Bitlai“ dainuoja „I‘m The Walrus“, šalia Polo stovi krauju ištepti batai, o ant bosinio būgno parašyta „Love the 3 Beatles“,- gal tai reiškia, kad liko tik trys tikri „Bitlai“?

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Filme yra scena, kurioje Polas, vilkėdamas karišką uniformą, sėdi už stalo su užrašu „I was“, o britų vėliavos yra sukryžiuotos kaip kariškų laidotuvių ceremonijos metu.

paul-is-dead-i-was

Tame pačiame filme, atliekant dainą „Your Mother Should Know“, „Bitlai“ leidžiasi laiptais- Džonas, Džordžas ir Ringo įsisegę į švarkų kilpeles raudonus gvazdikus, o pas Polą atlape – juodas gvazdikas.

Magical

                                                        „White album“

Jau pačiame pavadinime yra „raktas“ – balta spalva indų kultūroje reiškia mirtį.

Dainoje „Glass Onion“ Džonas dainuoja: „Here is another clue for you. The walrus was Paul“.
Dainos „While My Guitar Gently Weeps“ pabaigoje girdimos dejonės, kurių metu patys ausyliausi „detektyvai“ išgirsta Džordžo šnabždesį „Paul Paul“.

„I‘m so Tired“ pabaigoje, įrašą leidžiant atvirkščiai, galima išgirsti kažką panašaus į „Paul is deadman, miss him, miss him“. Tačiau manoma, kad iš tiesų ten sakoma „Monsieur, monsieur, how about another one?“.

Leidžiant „Revolution 9“ nuo galo, galima išgirsti avarijos ir gaisro garsus, aukos šauksmus „get me out“. Frazė „number nine“ pavirsta į „turn me on deadman“.

„Abbey Road“

Šiame albume teorijos šalininkai surado daugiausiai „raktų“, įrodančių Polo mirtį. Tradiciškai pradėsim nuo viršelio: fotografijoje „Beatles“ įamžinti tuo metų, kai eina „zebru“ prie Abbey Road įrašų studijos, tai tarsi simbolinė laidotuvių procesija, kurioje Lenonas apsirengęs baltu kostiumu, o balta spalva pas indus simbolizuoja gedulą; pats Džonas esą vaizduoja dvasininką arba gal net patį Dievą.
Ringo apsirengęs juodai, kaip laidojimo biuro agentas arba raudotojas.
Džordžas su džinsais ir darbiniais marškiniais – kapinių darbininkas.

887948664279156140
Polas žengia basas (daugelyje šalių nabašninkus laidoja be batų) ir ne į koją su kitais, jo akys užmerktos, o cigaretę, būdamas kairiarankiu, jis laiko dešinėje rankoje. Pagrindinį konspirologų „raktą“, kodėl Polas buvo basas, vėliau viename interviu paneigė pats Makartnis: “Fotosesija truko pakankamai ilgai, o lauke buvo siaubingai karšta, todėl nusprendžiau nusiauti batus“. Ir tikrai – vienoje iš nepublikuotų fotosesijos nuotraukų matyti, kad Polas apsiavęs sandalais.

1_thumb[6]

Ant netoliese priparkuoto „VW beetle“ numerio galima perskaityti „LMW 28 IF“ ir tai šakuma šifruoti kaip „ Linda McCartney Weeps“ (Linda Makartni verkia) arba „Linda McCartney Widow“ (Linda Makartni našlė). Tačiau Polas ir Linda susipažino 67-jų kovo penkioliktą, t.y. jau po Polo tariamos mirties, o susituokė 1969-ais kovo 12-ą dieną, todėl Linda negalėjo „verkti“ dėl Polo mirties, juolab būti jo našle.

lmw281f_thumb[7]

28 IF galima traktuoti kaip „28 gal“, t.y. Polui būtų 28 metai, jei jis būtų gyvas. Iš tiesų albumo pasirodymo metu Polui buvo 27 metai, bet „šamanai“ į tai atsako, jog pagal kai kurias kinų sistemas gyvenimo trukmė skaičiuojama nuo pastojimo, o „Bitlų“ susidomėjimas Rytų filosofija paaiškina šį nesutapimą.

Toliau tyrinėjam albumo viršelį: dešinėje gatvės pusėje stovi policijos „mikriukas“- įrodymas, kad policija nuslėpė avariją. Pasak legendos, Brajanas Epstainas už geras babkes nupirko policijos tylėjimą.

Kitoje voko pusėje ant pavaizduotos sienos yra užrašas „Beatles“, kur per raidę S eina įtrūkimas,- tai ženklas, kad grupėje yra rimtų problemų. Keistos dėmės prieš šį užrašą- jas sujungus, galime gauti skaičių 3, ir tai įrodymas, kad jų liko tik trys, nors ant viršelio jie vaizduojami keturiese.

Abbey_Road_(back) abbeyback3

Po užrašu Beatles šviesos ir šešėlio dėmės susimeta į kaukolę…
Manoma, kad nušmėžuojantis merginos žydra suknele siluetas yra Džein Ešer – ilgą laiką ji buvo laikoma Polo sužadėtine, o po tragedijos jai sumokėta už tylėjimą.

Dainoje „Come Together“ Džonas dainuoja: „One and one and one is three“, tai nuoroda į tikrą grupes narių skaičių.

„She Came In Through The Bathroom Window“,- šioje dainoje yra žodžiai „And so I quit the police department, got myself a steady job“ („Aš išėjau iš policijos departamento ir susiradau pastovų darbą“), gal kalba eina apie kitą antrininką, policininką iš Ontario Bilį Širsą Kempbelą?

lifecover

                                              Prieštaravimai tarp legendos ir realybės

Trolinimas vyko totalus: kiek chebra sugadino viršelių, vienas Dievas žino. Aš asmeniškai iki skylių prabrūžinau vieną viršelį, šventai tikėdamas, kad rasiu, anot sklandančių legendų, žodžius „Paul Is Dead“. Reikėjo veikti pagal instrukciją (koks debiloidas ją sugalvojo??!!) ir naudojant bet kokį riebesnį kremą ar losjoną (tais laikais losjonas dar nebuvo naudojamas raudonnosių kaip „šachtų“ gesinimo priemonė), trinti voko viršelį tol, kol nepasirodys minėtas užrašas. Trynėm…

PAUL MCCARTNEY

Ši legenda, kaip ir bet kuri legenda, turi daug su realybe prasilenkiančių teiginių.

Nėra jokių duomenų apie avariją, kuri įvyko Londone 1966-jų lapkričio 9 dieną. Taip, iš tiesų Makartnis yra papuolęs į eismo įvykį važinėdamas mopedu, bet tai buvo 65-jų pabaigoje, ir vieninteliai šios avarijos padariniai Polui buvo išmuštas dantis bei randas ant viršutinės lūpos, kurį, beje, galima pastebėti video klipuose „Paperback Writer“ ir „Rain“.

Antrininkų konkursas nei 66-ais, nei 67-ais nebuvo rengiamas. Toks konkursas buvo surengtas 1965 metais, bet niekas nėra girdejęs apie dalyvį, vardu Viljamas Kempbelas, arba apie laimėtoją, kuris būtų po konkurso pradingęs. Beje, aktorius Viljamas Kempbelas iš tiesų egzistuoja, bet jis yra…20 metų vyresnis už Makartnį.

„Šamanai“ rasdavo „raktų“ albumuose „Help!“, „Rubber Soul“ ir „Revolver“, kurie išėjo anksčiau už tariamą Polo mirtį.

Nutarimas nebekoncertuoti taip pat buvo priimtas anksčiau, nei minėta data. Paskutinis grupės koncertas įvyko Amerikoje 1966 metais rugpjūčio 29 dieną.

Yra versija, kad Polas tikrai buvo papuolęs į avariją tą nelemtą lapkričio 9, bet jam nieko neatsitiko.

Buvo kalbų, jog barzda, kuri puošia Polą ant albumo „Let It Be“ viršelio, dengia plastinės operacijos randus. Visiškas debilizmas! Ant randų nei barzda, nei ūsai neželia,- asmeniškai patikrintas reikalas.

Dabar pasižiūrėkim nuotraukų, paklausykim Polo dainų ir pridėję ranką prie širdies atsakykim sau- ar galėjo kas kitas sukurti tokią muziką?!…
50CA2A68262111FAE9B338FD3671B8

 
Parašykite komentarą

Publikavo 17 sausio, 2015 Uncategorized

 

Archeologija: “Paul McCartney Is Dead“?

     Na ką, sveiki atvykę į 2015-uosius, į nežinia kuo ypatingos Ožkos metus. Apturėjom dvi savaites įvairių atrakcijų, konkursų ir žaidimų, pvz. „suvalgyk 12 valgių“, „rask mineralinio butelį“, „susprogdink rankoje petardą“. Kai jau šitie pabodo, Kalėdų Seneliai ir Senelytės prigalvojo naujų, kaip antai: „greitai apsiprekink prekybos centre“, išsikeisk pinigus pašte“, „atspėk banknotą“ ir pan. Iki valiai prisižaidę, lėtai atsigaunam ir grįžtam į realybę…

Dino pradeda 2015-ius labai intriguojančia istorija. Galima sakyti- trileriu…

„A tu žinai, kad Polas Makartnis mirė?“,- su monoliziška šypsenėle, žiūrėdama man į tarpuragę, paklausė mano nuostabioji. „Jeblynkšt“,- su kurtinančiu trenksmu ant grindų krito mano mylimas didelis šaukštas (viskas vyko sekmadieninės trapezos metu). „Ir mes žinom, mama sakė“,- sugrįžę į realybę iš „feisbukų“, suspigo mažieji, jau susileidę savo sekmadieninę dozę čipsų su kola. „Sąmokslas“,- tai buvo pirma mintis, kuri mobilizavo mane atsakomiesiems veiksmams. „Netikėkit, ką jums sako zombiasklaida ir rodo zombiadėžė“,- stojau į gynybinę poziciją. „Viskuo kaltas profesorius ir rusai“,- vos neišsprūdo man, bet laiku prisiminiau, kad adventas ir burnot nevalia. Pakėlęs šaukštą ir nubraukęs jį į šventadieninių kliošavų kelnių klešnę, pabaigiau mucinį, dvasinei tvirtybei paremti padariau sekmadieninį „fufciką“ ir taip tariau savo palikuonims: „ Polas jau buvo vieną kartą miręs- tais laikais, kada kai kurie jūsų, nesubrendėliai, dar anties bijojot, stati po stalu vaikščiojot, duoną vadinot niamnia, o kakutį – bubuku, o kai kurie jūsų dar net nebuvot įtraukti į tarybinio penkmečio prieauglio didinimo planus. Tai ką jūs galit svaraus ir naujo pasakyti apie šią istoriją?“,- pakabinau iškilmingai retorinį klausimą palei krištolinį liustrą ir oriai nukrypavau link savo archyvo, kuriame turėjau užkonservavęs visas prielaidas ir atsakymus apie vieną garsiausių ir intriguojančių ano šimtmečio trolinimo istoriją. Nutariau visus surinktus įrodymus sudėlioti į vieną traktatą, tad nupūčiau nuo klaviatūros saulėgrąžų lukštus, čipsų trupinius, čiupau į ranką pelę ir, atsivertęs papelijusius analų lapus, paspaudžiau keybord‘o klavišą…

magazine

Legenda apie Polo mirtį, žinoma kaip „Paul is dead“, gimė po to, kai Bitlai paskelbė nutraukią koncertinę veiklą. Iš žinomų faktų negalima įrodyti, kad gandai apie Polo Makartni buvo pokštas ar marihuanos paveikto protelio teorija . Šią istoriją ne kartą tyrė rimti sociologai, buvo girdėti įvairių nuomonių, dauguma teigė, jog gandus apie Polo mirtį skleidė patys Bitlai kaip mistifikaciją ar niekingą piarinį triuką. Visi keturi „The Beatles“ muzikantai gandus apie Polo „mirtį“ ne kartą neigė.

Martha & Paul

Martha & Paul

69-jų rugsėjo 17 dieną studentų žurnale „Drake University“ pasirodė straipsnis „Ar Polas Makartnis miręs?“. Jame buvo aprašomi gandai, kurie sklandė universiteto kampuse. Ten buvo minimi keli „raktai“ paskutiniuose Bitlų albumuose, vedantys prie paslapties atskleidimo, tame tarpe ir eilutės „užvesk mane, numirėli“ ar „mano pirštai sulaužyti“ iš dainos „Revolution 9“, girdimos, jeigu klausytum plokštelę atvirkščiai – nuo pabaigos. Tai sukėlė tikrą paieškų bumą neva paslėptos informacijos grupės dainų tekstuose, muzikoje ir albumų meniniame apipavidalinime.

Vėliau istorija, papasakota straipsnyje, apaugo įvairiais „faktais“ ir iš detalių buvo sukurpta istorija, verta holivudo trilerio. Taigi, legenda byloja, jog 1969-jų spalio 12 dieną, į Mičigano radijo stotį laidos „WKNR-FM“ vedėjui Rasui Gibui paskambino klausytojas, prisistatęs Tomu. Tiesioginiame eteryje jis papasakojo istoriją apie tai, kad 66-jų lapkričio devintą dieną Bitlai naktį dirbo studijoje Abbey Road, kur įrašinėjo albumą „Sgt. Perper‘s Lonely Hearts Club Band“. Apie penktą ryto tarp Polo ir likusių grupės narių kilo audringas skandalas ir jis, sėdęs į automobilį, išvažiavo. Lauke smarkiai lijo ir pakeliui prie degalinės Polas paėmė kelkraštyje stovėjusią merginą, vardu Rita. Kai Rita pamatė, kas sėdi prie vairo, iš džiaugsmo pametė galvą ir puolė Polui ant kaklo, dėl ko jis nepastebėjo raudono šviesoforo signalo ir, nesuvaldęs savo Aston Martin, trenkėsi į sunkvežimį. Rita išsikapanojo iš sumaitotos mašinos ir bandė gelbėti Polą, tačiau automobilis užsiliepsnojo. Atvažiavę gaisrininkai pradėjo gesinti mašiną, bet ši sprogo.

daily

Paskui Polo mašiną esą važiavęs žurnalistas, kuris viską matė ir tuoj pat nuskubėjo į redakciją rašyti straipsnio apie šį įvykį. Policija, nustačiusi pagal mašinos numerį jos savininką, susirišo su Brajanu Epstainu, o šis tuoj pat paskambino į laikraštį ir, papirkęs redaktorių, pasiekė, kad straipsnis nebūtų paskelbtas. Taip pat buvo papirktas policininkas, nustatęs žuvusiojo tapatybę. Pasak tyrinėtojų, neva buvo rastas policijos protokolas, kuriame konstatuota „jauno vyro, bruneto, kurio veidas buvo neatpažįstamai subjaurotas, mirtis autokatastrofoje“. Epstainas, pasitaręs su likusiais Bitlais ir gavęs nurodymą iš Downing street 10, jog šis atsitikimas suduos baisų smūgį visai Britanijos ekonomikai (žinia, Bitlai mokėjo nerealias babkes į šalies iždą, o jų albumai tame pačiame ižde sukraudavo krūvas milijonų), taigi Epstainas nutarė tęsti darbą ir surengė Polo antrininkų konkursą. Nugalėtoju tapo aktorius Viljamas Kembelas (kiti šaltiniai tvirtino, kad juo tapo policininkas iš Ontario Bilis Širsas Kembelas, paslaptingai dingęs iškarto po konkurso). Kai kas sakė, kad už šią aferytę jiems buvo sumokėtos nemažos sumelės.
Grupės nariai, neturėdami galimybės papasakoti apie Polo mirtį atvirai, pradėjo kiekviename albume talpinti įvairius vadinamus šios paslapties „raktus“, kaip antai: keistus plokštelių viršelius, dviprasmiškus dainų tekstus, neaiškias metaforas, frazes apie Polo mirtį, girdimas tada, kai plokštelė paleidžiama nuo galo į pradžią.

201301091913478810

1969 metais spalio 21 dieną „The Beatles“ atstovas spaudai oficialiai paneigė gandus, pavadindamas juos „a load of old rubbish“. Bitlų spaudos centras taip pat paneigė visas publikacijas šia tema, pareiškęs: „ši istorija cirkuliuoja jau du metus ir mums rašo visokie psichai; nepaisant to, Polas gyvas ir vis dar su mumis“. Gandai atslūgo, kai žurnalas „Life“ lapkričio 7-ą paskelbė interviu su Polu, kur jis sakė: „Galbūt, gandai prasidėjo dėl to, kad aš ilgai nebendravau su spauda. Aš maniau, kad jau užtektinai pasakyta spaudai ir dabar neturiu ką pasakyti. Aš laimingas, būdamas su savo šeima, ir aš dirbu tada, kada noriu. Aš buvau įjungtoj būsenoj ištisus dešimt metų ir niekad neišsijungdavau. Dabar aš stengiuosi atsijungti, kai tik tam atsiranda galimybė. Dabar būčiau labai laimingas, jei būčiau mažiau žymus“. Jis pakartojo garsią Marko Tveno frazę:„Gandai apie mano mirtį smarkiai perdėti. Manau, jeigu mirsiu, aš apie tai sužinosiu pirmas.“

Ram, Paul, Linda

Ram, Paul, Linda

Tos atmintinos radijo laidos vedėjas Rasas Gibas vėliau gailėjosi, kad padarė tokį neapdairų žingsnį: „Aš negalėjau patikėti, kad pats užviriau tokią košę. Paskambinau savo draugui Erikui Kleptonui į Londoną, o tas mane išvadino „senu pirdūnu“. Išskridau į Londoną, susitikau su Bitlų spaudos atstovu ir jis manęs maldavo kaip nors užbaigti šiuos gandus. „Žmogus yra gyvas,- kokius dar įrodymus reikia pateikti, kad jis gyvas?“,- klausė jis. Su Polu man nei karto neteko susitikti, bet šiais gandais nustojau tikėti, praėjus kelioms dienoms. Tačiau dar ir dabar tikiu, kad Bitlai visgi įdėdavo slaptų triukų į savo įrašus. Beje, praėjus mėnesiui po tos laidos aš gavau laišką iš „Capitol Records“, kuriame buvo parašyta: „Dėkojame Jums, Jūs iššlavėt mūsų plokštelių sandėlius“.

201105111714573012

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo 6 sausio, 2015 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: