RSS

Trumpai tariant

 

Pink Floyd: Anonsuojama retrospektyvinė paroda „Their Mortal Remains“

14125164_10153839789817308_5200618362866216196_o

Paroda, skirta Pink Floyd kūrybai, pakvies lankytojus 2017 gegužę – veiksmas vyks Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje. „Minint 50-metį nuo pirmojo Pink Floyd singlo ir 200 milijonų parduotų įrašų, paroda taps puikia kelione į neįtikėtiną Pink Floyd pasaulį“- sakoma muziejaus išplatintame pranešime. „Muziejaus lankytojai pasiners į Londono 1960-jų psichodelinio undegraund‘o atmosferą, suvoks visą grupės kūrybos ir specialiųjų efektų revoliucingumą, bei socialinės problematikos aktualumą. Paroda šlovins Pink Floyd vaidmenį istorijoje, keičiant kultūrinį landšaftą 1960-siais ir vėliau. Pink Floyd – viena svarbiausių šiuolaikinės muzikos grupių“,- pažymima pranešime. Parodoje bus galima pamatyti daugiau kaip 350 eksponatų ir artefaktų, dauguma kurių niekad anksčiau nebuvo viešai rodomi: instrumentų, originalių albumų viršelių, dainų tekstų ir koncertinių įrašų. Apie parodą buvo oficialiai pranešta rugpjūčio mėnesį,  dalyvaujant grupės būgnininkui Nikui Meisonui ir į dangų paleidžiant garsiąją kiaulaitę.

AC/DC bosistas Klifas Viljamsas palieka komandą

2016092209021238

Klifas Viljamsas, ilgametis AC/DC muzikantas, padėjo tašką savo muzikinėje karjeroje. 66-metis Viljamsas paskelbė emocingą video-kreipimąsi, kuriame jis dėkoja fanams ir paaiškina savo sprendimą. „Tai nesusiję su grupės praradimais paskutiniu metu. Atėjo laikas, mano laikas pasitraukti. Viskas keičiasi. Mūsų atveju viskas pasikeitė jau tada, kai mirė Bonas (pirmas AC/DC vokalistas Bonas Skotas mirė 1980 metais). Aš pasiruošęs užbaigti šį kelią ir pasišvęsti šeimai ir poilsiui. Dabar pas mane viskas gerai ir tikiuosi taip bus visą laiką“. Klifas atėjo į grupę 1977 metais ir buvo antras „ilgaamžis“ po grupės įkūrėjo Anguso Jango.

 

Niujorke pristatytas didžiulis Džono Lenono paveikslas.

Niujorko Centriniame parke buvo sukurtas milžiniškas Džono Lenono paveikslas, skirtas Tarptautinei Taikos dienai. Art-objekto, kuris pavadintas „Imagine Again“ plotas- 230 kvadratinių metrų, o jo autorius – teksasietis dailininkas Erikas Vo. „Aš norėjau atnešti pasauliui truputį meilės ir taikos“,- pasakė autorius. Objektas buvo kuriamas 88 valandas ir tam sunaudota 10 galonų dažų.

Dirbtinis intelektas sukūrė dainą Bitlų stilium

Paryžiaus mokslininkai vienoje Sony laboratorijų išmokė dirbtinį intelektą kurti muziką. Iš viso robotas-kompozitorius sukūrė dvi dainas: viena jų parašyta tradiciniu amerikietišku stiliumi, kita – panaudojant stilistinius The Beatles muzikos ypatumus. Dirbtino intelekto pagrindą sudaro sistema Flow Machines, analizuojanti muzikinius stilius, duomenų bazėje, kurioje yra arti 13 tūkstančių elementų. Tokiu būdu, kaip tvirtina kūrėjai, Flow Machines gali kurti muziką bet kuriuo egzistuojančiu pasaulyje stiliumi.

Pirmas po 16 metų pertraukos grupės „Kansas“ albumas pasirodė rugsėjo 23 diena

„Kansas“ kartu su „Journey“, „Boston“, „Styx“ ir „Toto“ buvo neatskiriama amerikietiško muzikinio fenomeno, vardu AOR, arba „stadioninis rokas“ dalimi. Tuo pat metu, kai sostinių gatvėse gimė ir griaudėjo pank-rokas, jo antipodas progresyvusis rokas galutinai komercializavosi ir užvaldė didžiąsias sporto arenas. Antroji 70-jų pusė „kanzasiečiams“ tapo auksiniu kūrybinės ir komercinės sėkmės laikmečiu. Nors per paskutinius du dešimtmečius grupė neįrašinėjo albumų, tačiau rengė koncertinius turus ir leido „Live“ bei nesuskaičiuojamus „The Best of…“ albumus. Ir nepaisant to, jog 2014 metais grupę paliko vokalistas ir klavišininkas Stivas Volšas, bei įkandin jam- kitas veteranas Keris Livgrenas, tai nepalaidojo Kansas, netgi atvirkščiai- su naujais muzikantais pirmą kartą po 16 metų grupė išleido naują albumą.

 
Parašykite komentarą

Posted by on rugsėjo 25, 2016 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

Praėjo 45 metai, kai įvyko pirmas istorijoje labdaringas roko festivalis, garsusis „Koncertas Bangladešui“.

George-Dylan-1

Koncerto, kuris įvyko Niujorko Madison Square Garden saleje, pagrindinių ideologu buvo artimas Džordžo Harisono draugas ir mokytojas, indų muzikantas Ravi Šankaras. 1970-jų spalio 12 dieną Rytų Pakistaną užklupo siaubingiausias XX amžiaus kataklizmas: galingas ciklonas sukėlė cunamį, kurio banga siekė 15 metrų. Žuvo 500.000 žmonių, o nacionalinio išsivadavimo karas, prasidėjęs 1971 metais, pražudė nuo 300 tūkstančių iki 3-jų milijonų žmonių. „Aš papasakojau apie šią tragediją Džordžui,- prisimena Šankaras,- jis man atsakė: „Žinai, aš manau, kad galėsiu kažką padaryti“.

Harisonas organizavo labdaringą koncertą, kuriame pirmą kartą kartu grojo tokios žvaigždės, kaip Ringo Staras, Bobas Dylanas, Erikas Kleptonas, Bilis Prestonas, Leonas Raselas, „Badfinger“ ir Ravi Šankaras. Medison Skver Gardene buvo surengti du koncertai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 40 tūkstančių žiūrovų. Tiesa, Džonas Lenonas irgi norėjo sudalyvauti, tačiau tarp jo ir Joko Ono kilo konfliktas, kadangi Džonas pareiškė, kad koncertuos be jos. Aš kažkur skaičiau, kad Džordžas iškėlė Džonui sąlygą – koncertuoji be Joko. Ši sukėlė skandalą, Džonas supsichavo ir išvažiavo tik jam žinomais keliais….

Tuometinėje Sovietų Sąjungoje pamatyti koncertą per TV negalėjai net pasvajoti . Visa informacija buvo slopinama, buvo pranešama, kad kažkokie ilgaplaukiai ir barzdoti rokeriai ir šiaip įtartinos žmogystos susirinko ne Maskvoje, progresyvaus pasaulio sostinėje, o „geltonojo velnio“ citadelėje ir surengė labdaringą koncertą abejotinais tikslais. Po poros metų Rygoje pamačiau to legendinio koncerto vinilą, o vakare, pas draugą išgirdus per „Estonia“ kolonėles Harisono dainą „Bangladesh“ ir „While my Guitar Gently Weeps“, ašaros pačios ištryško iš akių…Nesugebėjau sulaikyti emocijų. Ir tada pagalvojau- jeigu šie, pasak sovietų propagandos, „niekšai“ taip pergyvena dėl svetimos nelaimės, tai šitoje šalyje kažkas ne taip…

Prieš 45 metus „The Who“ išleido albumą „Who‘s Next“.

283756588_ad5af0208e1857546_logo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1971 metais Pitas Taunsendas nutarė įgyvendinti savo projektą „Lifehouse“, tačiau kolegų nepavyko suintriguoti ir Pitas įniko į alkoholį. Po „daugiadienių“ jam prasidėjo depresija ir apie jokį darbą studijoje negalėjo būti kalbos. Šiaip ne taip „finišavęs“, sugebėjo susikoncentruoti ir „sukoncentruoti“ Kitą Muną, kuris tuomet darėsi visiškai nevaldomu, ir grįžo į studiją.

Taunsendas susidomėjo naujove – sintezatoriumi- ir puikiai jį panaudojo įrašant diską, ypač gerai jam tai pavyko pirmoje albumo dainoje „Baba O‘Riley“, kuri buvo skirta Pito guru Meher Babai ir muzikantui Teriui Railiui. Visas albumas pulsuoja „draivu“, o paskutinė kompozicija „Won‘t Get Fooled Again“ kartu su „My Generation“ tapo grupės himnu. Pamenat, 71-ieji pasižymėjo puikiais albumais: Paul McCartney išleido „Ram“ ir „Wild Life“, Džonas Lenonas – „Imagine“, hard-rokeriai paleido į pasaulį „Fireball“a, o „Led Zeppelin“ savo legendinį „IV“. Ir šiame fone „Who‘s Next“ skambėjo puikiai.

Ronnie James Dio holograma šį mėnesį debiutavo Wacken Open Air festivalyje. Sunkiosios muzikos fanai tapo unikalaus pasirodymo liudininkais: scenoje pasirodė prieš 6 metus šį pasaulį palikęs legendinis vokalistas Ronis Džeimsas Dio. „Virtualusis“ Dio “, akompanuojant grupei „Dio Disciples“, atliko metal-himną „We Rock.

Pasiruošimas šiam projektui, kurį palaimino Ronio našlė Vendi, vyko kelis metus. „Kai aš pirmą kartą pamačiau „jį“, aš pradėjau verkti. Per repeticijas vaikinų akyse blizgėjo ašaros. Visa tai labai netikėta ir…šiek tiek baisoka“- pasakojo Vendi. Savotiškam Dio „prisikėlimui“ buvo naudojama 3D animacija 4K rezoliucijoje, sinchronizuota su vokalisto balso audio įrašu. Kad grupės muzikantai sinchroniškai grotų su balso įrašu, buvo naudojamas metronomas. „Kūrinio muzikinį atlikimą reikėjo tiksliai pakartoti“,- paaiškino grupės gitaristas Kreigas Goldi. „Man buvo gaila mūsų būgnininko Saimono Raito, kurio ausinėse visą laiką tiksėjo metronomas, bet ir mums buvo pakankamai sudėtinga- juk tai buvo „gyvas“ koncertas ir mes turėjom judėti, o ne stovėti vietoje“. Kompanijos, kuri buvo atsakinga už kumyro grįžimą į sceną, vadai patikino, jog tai  naujos, mirusių roko žvaigždžių koncertų tradicijos pradžia. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, 2017 metais prasidės naujas Ronnie James Dio koncertinis turas.

Stingas išleidžia naują albumą. Po bendro koncertinio turo su ex-Genesis vokalistu Piteriu Gabrieliu Stingas baigia darbą studijoje įrašinėdamas naują diską „57th & 9th“. Paskutinį savo albumą „Brand New Day“ Stingas išleido, kai jam buvo 48. Gavęs už jį du Grammy apdovanojimus, vokalistas tapo bedarbiu. „Muzikinė industrija apimta chaoso“, sako rokeris. „Dabar nieko negalima prognozuoti, ne taip, kaip senais, gerais laikais. Rokenrolas daugiau nejungia žmonių, tačiau dabar pats laikas grįžti prie roko. Ir aš, blemba, darysiu tai!“

Kenas Henslis atšventė gimtadienį. Auksinės „Uriah Heep“ sudėties vokalistas, klavišininkas, gitaristas ir pagrindinis kompozitorius vis dar koncertuoja ir leidžia albumus. Jo kūriniai išsiskiria ypatingu melodingumu ir ypatinga dvasia tų laikų, kai elfai ir burtininkai persikėlė į kalvas, palikdami žmonėms savo muzikinį paveldą. „60-ais ir 70-siais muzikoje jautėsi tikras maištingumas. Mums pasisekė, mes buvom viso to dalimi. Viskas prasidėjo nuo The Beatles: Džonas Lenonas ir Polas Makartnis savo eilėmis pakeitė muzikos dvasią. Vėliau, kai atėjo Deep Purple, Led Zeppelin ir Black Sabbath, atėjo hard-rokas, kuris neturėjo sienų.“

„Šiandien problema ta, kad atsirado per daug sienų ir apribojimų ne tik rokui, bet apskritai muzikai. Ir šiuos apribojimus pastatė pati muzikos industrija, padedant radiju ir TV“- pasakojo Henslis. „Tekstai – mano dainų šerdis. Gitara ir klavišiniais aš pradėjau groti tik tam, kad galėčiau savo tekstus paversti muzika. Kurdamas sugalvodavau akordus, kurie buvo neteisingi, netradiciški. Mano požiūris į roko muziką niekada nesikeitė – ji buvo ir liko ne tiek stilius, kiek muzika be taisyklių, be sienų. O jeigu atsiranda sienos, tai mano pareiga jas pažeisti. Taip aš galvojau 70-siais, taip galvoju ir dabar. Niekas manęs nemokė muzikos, aš mokiausi pats. Aš nemoku jos nei užrašyti, nei perskaityti, todėl kad nepripažįstu jokių kanonų. Muzikantai, turintys klasikinį išsilavinimą, dažnai juo ir apsiriboja. Jie turi tam tikras taisykles ir stengiasi jų laikytis, statydami save į rėmus, nieko bendro neturinčius su kūryba. Todėl mano pagrindinis patarimas visiems muzikantams: jauskitės laisvi ir nebijokit pažeisti sienų!“


 
Parašykite komentarą

Posted by on rugpjūčio 28, 2016 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

2016062321382455 

Led Zeppelin atsisakė dalyvauti festivalyje Desert Trip, kuris vyks šį rudenį. Kaip pranešė Showbiz 411, grupė atsisakė 14 milijonų dolerių honoraro už pasirodymą Kalifornijos festivalyje, kuriame koncertuos tokie roko dinozaurai, kaip Bobas Dilanas, Polas Makartnis, Rolling Stones, Nilas Jangas, The Who ir Rodžeris Votersas. Kaip rašo žurnalistas Rodžeris Fridmanas, „mano šaltiniai teigia, kad Džimis Peidžas buvo „už“, tačiau Robertas Plantas griežtai atsisakė dalyvauti dar viename reunion‘e. Džimis buvo supykęs, nes jis labai norėjo sudalyvauti šiame grandioziniame koncerte“.

2015051721113404

Internete pasirodė Rono Hovardo dokumentinio filmo „The Beatles: Eight Days A week“ treileris. Filmas pasakoja apie Bitlomanijos sprogimą visame pasaulyje. Filmą padėjo kurti Polas Makartnis, Ringo Staras, Joko Ono ir Olivija Harison. Filmas parodo Bitlų istoriją nuo pirmo jų pasirodymo Cavern Club‘e iki koncerto Candlestick Park stadione San-Franciske. Kaip sakė filmo prodiuseris Naidželas Sinkleris, „grupės fanai gaus VIP leidimą į Bitlų pasaulį“. Filmo premjera įvyks rugsėjo 12 dieną Londone.

Aerosmith ruošiasi atsisveikinimo turui. Garsios amerikiečių grupės frontmenas Stivenas Taileris papasakojo Hovardo Sterno laidoje: „Aš labai myliu šią grupę- garbės žodis- ir norėčiau išsklaidyti visas mintis apie grupės pabaigą. Mums teks važiuoti į atsisveikinimo turą, bet tik todėl, kad tam atėjo laikas“. Pernai grupės gitaristas Džo Peris pareiškė, kad Aerosmith daugiau neketina  įrašinėti albumų. Šiuo metu net trys grupės nariai dirba su savo soliniais projektais. Tačiau Taileris nuramino grupės gerbėjus, sakydamas, kad „Aerosmith dar ilgai gyvuos: gastrolės prasidės 2017 metais ir „greičiausiai truks amžinybę“…

article-2230231-15E06FEC000005DC-887_634x546

Liepos pradžioje savo gimtadienį šventė vokalistas, kompozitorius ir grupės „Crazy World of Arthur Brown“ lyderis Artūras Braunas. Roko ekscentrikas, degęs scenoje tiesiogine to žodžio prasme, pirmą kartą pasirodė viešai  XX amžiaus antroje pusėje, per patį roko muzikos bumą Anglijoje. Nuo 67-jų pavasario ir iki 69-jų žiemos Braunas buvo britų „underground“ karaliumi – Jo Psichodelinė Didenybė, Vyriausiasis Chaoso Lordas– ir valdė visą Londono bohemą. Kaip rašė tuometinė britų spauda: „Kaip ir pridera tikram rokeriui, kasdieniame gyvenime jis buvo ramus ir mandagus, tačiau scenoje tapdavo užkietėjusiu ir stulbinančiu psichopatu“. Kaip pasakojo pats Braunas: „Dauguma klubų nerizikavo mūsų kviestis koncertuoti. Mes gan keistai atrodėm ir negrojom populiarių dainelių“. 1975 metais Arturas Braunas suvaidino dvasininko vaidmenį muzikiniame filme „Tommy“.

arthur-brown

AC/DC praranda dar vieną grupės narį. Bosistas Klifas Viljamsas pareiškė apie savo išėjimą iš grupės po gastrolinio turo „Rock or Bust“ pabaigos. „Po Malkolmo praradimo (kaip žinoma, Malkolmas Jangas paliko AC/DC po to , kai jam buvo diagnozuota demencija) ir neaiškia situacija su Filu (būgnininkas Phil Rudd buvo kaltinamas žmogžudyste ir narkotikų laikymu), o dabar ir Brajano liga. AC/DC jau ne tas žvėris. Aš jaučiu, kad elgiuosi teisingai“.  

612417f8

 Deividas Gilmoras koncertavo Pompejos amfiteatre. Po 45-ių metų Deividas Gilmoras grįžo į Pompejos amfiteatrą, surengdamas grandiozinį pasirodymą. Šou auditorija buvo nedidelė – amfiteatras gali sutalpinti tik 2 tūkstančius klausytojų, tačiau tie laimingieji pamatė iš tiesų puikų koncertą. Po koncerto Pompejos meras Ferdinando Uljano(vas?) suteikė Gilmorui miesto garbės piliečio vardą. Man regis, Gilmoro karta padarė tris revoliucijas žmonijos istorijoje: pirmoji – kai 60-aisiais jie kūrė visiškai unikalią, į nieką nepanašią muziką. Antroji – išvaizda, kuomet 60-jų pabaigoje jie pakeitė „klasikinio vyriško grožio standartus“. Ir trečioji – dabar jau šiais laikais, kai buvę narkomanai ir chuliganai, eidami savo aštuntąjį gyvenimo dešimtmetį, groja nerealius, tris valandas trunkančius šou, kuriuose net jauni žiūrovai nenustygsta vietoje. Senukai nesėdi savo supamosiose kėdėse, o surenka stadionus ir rengia žudančius šou. Ir kas patvirtina šiuos mano žodžius? Džageris. Mikas Džageris…

pompei4 2000

 72-jų metų prosenelis Mikas Džageris aštuntą kartą taps tevų. Nereikia pamiršti, kad šio mėnesio pabaigoje pašėlusiam diedukui sukaks 73-ji! Būsimojo vaiko motina yra 29-ių balerina Melane Hamrik. Miko atstovas patvirtino šią informaciją ir pabrėžė, kad būsimoji mamytė neketina gyventi kartu su Džageriu, o ketina užbaigti balerinos karjerą ir grįžti į Los-Andželą arba Konektikutą, kur gyvena jos šeima. Mano redaktorė iš gerai informuotų šaltinių sužinojo, kad anūkai vadiną dieduką paprastai – Mikas, mat šis nemėgsta, kai jį vadina seneliu. Jis nenori jaustis senu. Geras noras. Nuo savo kolegos neatsilieka Rolingų gitaristas Ronis Vudas: neseniai spauda pranešė, kad jis tapo mergaičių-dvynukių tėvu.

2016071510224265

Alisa Kuperis iškėlė savo kandidatūrą į prezidento postą. Garsus shock-rock‘o atlikėjas pasiūlė savo kandidatūrą iškart į dvi kėdes: JAV prezidento ir…Didžiosios Britanijos ministro-pirmininko! Savo priešrinkiminėje programoje jis pažadėjo „grąžinti Brajaną Džonsoną į AC/DC; pagerbiant Motorhead frontmeno atminimą, pervadinti Big Beną į „Big Lemmy“, bei Rašmoro memoriale iškalti uoloje Lemio veido bareljefą. Taip pat įvesti oficialų draudimą į selfius ir garsų kalbėjimą kino salėje. Palaikant šią puikią iniciatyvą, įkurta internetinė paskyra  www.votealicecooper.com, kurioje lankytojai gali „balsuoti“ už Alisą, susipažinti su „Alisos Manifestu“ ir parsisiųsti naują garsaus 1972 metų hito „Elected“ versiją.

 

20160722075757822016072207574628

History Channel pradėda rodyti istorinį telešou su Oziu Osbornu. Mūsų mylimas Ozikas kartu su sūnumi Džeku nusifilmavo naujame realybės šou, pavadintame „Ozzy & Jack‘s World Detour”. Programa turės dešimt serijų, kurios buvo filmuojamos be jokio scenarijaus ir kuriose Ozis kartu su sunum Džeku keliauja į garsiausias planetos vietas – Rašmoro Kalną, Stounhendžą, Alamo fortą, Rozvelo karinę bazę ir kitas įdomias vietas. Apie ką dar?

Pasižiurėkit trumpus siužetus apie serialą ir nekantraukit…

Keitas Ričardsas: „The Rolling Stones egzistuos tol, kol mirtis neišskirs“. Portalui Radio Times jis pažadėjo, kad Rolingai tęs tol, kol grupės muzikantų neužklups mirtis. Atsakydamas į klausimą apie fenomenalų grupės ilgaamžiškumą (50 metų scenoje!), jis pasakė: „Grupė nėra tikra grupė, jeigu neina iki galo. Tai yra „susibūrimas“. Mes grupė, o tikra grupė visada laikosi kartu, iki mirties. O tie „susibūrimai“ iš tiesų tampa populiarūs. Bet tik vienai kartai, vienam dešimtmečiui. Jie veikia, kol turi testosterono. Mes gi norim įrašyti savo geriausią diską ir padaryti geriausią šou. Rolling Stones tapo gyvenimo dalimi, netapdami praeities dalimi. Visada lieki jaunas, kiekvieną kartą sužinai kažką daugiau. Aš nesenstu, aš evoliucionuoju“.

Rolling Stones 165

Heavy metal padėda nugalėti mirties baimę. Sunkusis metalas padeda klausytojams kovoti su depresija ir adekvačiai reaguoti į mirties perspektyvą – tokią išvadą padarė grupė olandų ir vokiečių mokslininkų. „Žmonės, nemėgstantys heavy metal muzikos, asocijuoja šią muziką su mirtimi ir jos aspektais. Bet šios subkultūros apologetai įsitikinę, kad tokios muzikos klausymas gelbėja juos nuo depresijos ir mirties baimės“,- sakoma leidinyje „Populiarios muzikos psichologija“. Mokslininkams padėjo 30 savanorių, su jais buvo atlikti eksperimentai, pvz., kaip grupės Slayer daina „Angel of Death“ veikia klausytojo psichiką. Buvo sukurta „Baimės valdymo teorija“ („Terror Management Theory“), kuri teigia, jog heavy metal kelia klausytojo savivertę, bei kalba apie kultūrinių reiškinių,  suteikiančių gyvenimo reikšmės ir vertės, būtinumą. Pabrėžiama, kad pozityvus psichologinis poveikis netaikomas žmonėms, kurie nemėgsta tokios muzikos. Long Live Heavy Metal!

 Hm, pažiūrėjus klipą, savivertė šoktelėjo iki debesų, o depresija ir mirties baimė kažkur išsigandusios išėjo…

Merilinas Mensonas suvaidins samdomą žudiką. 2015 metais Mensonas buvo parinktas žudiko vaidmeniui kriminalinėje juostoje „Leisk, aš tave padarysiu kankiniu“. Perskaitęs scenarijų ir įvertinęs teroro lygį, kurį turėjo įnešti personažas, Mensonas su džiaugsmu sutiko dalyvauti projekte. Filmo premjera įvyks rytoj, o aš noriu priminti, kad naujas Mensono albumas „Say10“ pasirodys Šv. Valentino dieną.

 

 

David Gilmour live at Pompeii – a photo essay

100110021003

 2000

pompei3 (1)

pompei3 (2)

 

 
Parašykite komentarą

Posted by on liepos 23, 2016 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

Lygiai prieš 49 metus Bitlai nustebino pasaulį savo nauju albumu „Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“. Tai buvo monumentalus ir novatoriškas kūrinys, sulaužęs daugelį stereotipų, atvėręs naujas kryptis ne tik roko muzikoje, bet ir to laikmečio kultūroje, tapęs atspindžiu ir išraiška 60-jų epochos su jos naiviomis ir spinduliuojančiomis idėjomis apie taiką, visuotinę meilę, dvasinį nušvitimą ir visatos harmoniją. „With Our Love We Can Save The World“ – šiais dainos žodžiais buvo kreiptasi į visą pasaulį ir pasaulis jais tikėjo. Daugelis mena saulėtą 67-jų vasarą it pripildytą magiškojo šaltinio šviesa. „Peperis“ ir šiandien akinamai blizga Roko Karūnoje, džiugindamas klausytojus neįtikėtinais garsais, kokių dar niekad prieš tai nebuvo įrašyta magnetinėj juostoj. Tad pakelkim arbatos taures, užsidėkim ant vinilų grotuvo šį stebuklą ir volume up!  Prosit!

Skyrybų nebus: Ozio neištikimybė buvo „piarinis“  triukas. Kaip jau rašiau, žiniasklaida pranešė apie Ozio Osborno neva „ėjimą į kairę“. Ozio dukra net patalpino Internete tėvo meilužės telefono numerį su prierašu: „Kam reikalinga pigi šliundra?“. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo gudrus PR triukas, skirtas atkreipti dėmesį į Ozo ruošiamą koncertinį turą su „Black Sabbath“. Ozio žmona Šeron sugalvojo šią akciją, juk vyro vardas ir veikla atneša jai nemenkus pinigėlius. Vienas žurnalistas parašė, jog Šeron „yra vyro motina, auklė ir menedžeris“ ir tik ji sugeba jį sulaikyti nuo alkoholinių žygių. Ozis ir Šeron vedę 34 metus, turi tris vaikus, visai neseniai Ozis šeštą kartą tapo seneliu. Peršasi išvada, jog „meilužė“ tapo atpirkimo ožiu už apvalią sumą dolcų, kad sudalyvautų šiame cirke.

„Kiss“ išleido enciklopediją. Knyga „Encyclopedia of Kiss: Personnel, Music, Events And Related Subjects“ parašė grupės kūrybos ekspertas ir publicistas Bretas Vaisas. Kaip pranešė Rock FM, tai „gidas Kiss visatoje su detaliu albumų, dainų ir biznio projektų aprašymu“. Knygoje daug vietos skirta muzikantų meilės nuotykiams ir įvairioms pikantiškoms istorijoms. Kiss fanams, kurių Lietuvoje yra nemažai, tai bus puiki dovana.

Buvęs britų grupės „The Kinks“ lyderis nesitiki grupės atsikūrimo. „The Kinks“ fanai jau tris dešimtmečius nuo grupės iširimo nepraranda vilties, jog muzikantai atkurs vieną iš  populiariausių britų komandų. Paskutinį kartą paskalų apie grupės atsikūrimą priežastimi  tapo miuziklas „Sunny Afternoon“, kurio premjera ir brolių Deivisų pasirodymas vienoje scenoje įvyko pernai gruodį. „Man užteko šio vieno karto“,- pasiskundė vyresnysis brolis Rėjus (kaip žinoma, broliai jau daug metų nebendrauja). „Taip, ne per seniausiai aš išėjau su juo į sceną, bet būtų naivu manyti, jog atėjo laikas Reunionui. Tai buvo padaryta dėl šou“. „The Kinks“ buvo vieni iš „modų“ subkultūros įkūrėjų ir „brit-pop“ stiliaus ikonų. Grupės gerbėjams (tarp kurių esu ir aš su savo redaktore) liko  „The Kinks“ muzika ir greitai pasirodysiantis filmas „You Really Got Me“, kurį baigia filmuoti Džulianas Templas.

„Abba“ susijungė ir koncertavo po 30-ties metų pertraukos. Praeitą mėnesį Stokholme uždarame vakarėlyje, skirtame 50-ties metų Bjorno Ulveuso ir Benio Andersono draugystės jubiliejui, koncertavo pilnos sudėties „Abba“. Su Bjornu ir Beniu į sceną pakilo Agneta Feltskog ir Ani-Frid Lingstad, visi kartu atliko kelias dainas svečiams. Anksčiau „Abba“ atsisakė siūlymo surengti turą: už jį buvo siūlomas astronominis atlygis – milijardas dolerių. Paskutinį kartą grupės nariai kartu pasirodė prieš publiką 2008 metais, per miuziklo „Mamma Mia“ premjerą.

Abba Reunited

Abba Reunited

 

Buvęs „Black Sabbath“ būgnininkas organizavo naują grupę „Day Of Errors“. Tai pirmas jo muzikinis projektas po 2005 metais grupės „Bill Ward Band“ išleisto albumo „Accountable Beasts“. „Mes grojam garsiai ir kietai. Kai kurios albumo vietos susuks jums žarnas. Ten bus labai sunkių momentų“,- savo Facebook‘o paskyroje pasakoja Bilas apie „Day Of Errors“ grojamą muziką. Pats Bilas albume groja būgnais ir dainuoja. 2012 m. Bilas paliko „Black Sabbath“ prieš pat albumo „13“ išleidimą, o vietoj jo „Black Sabbath“ pasamdė Bredą Vilką iš „Rage Against The Machine“. Per spaudą Bilas pareikalavo naujo kontrakto ir „teisingumo atkūrimo“, tačiau buvo Ozio Osborno apkaltintas „nesugebėjimu fiziškai tęsti gastroles“. Šių metų sausį jam paskambino „Black Sabbath“  bosistas Gizeris Batleris ir pakvietė jį sugroti paskutiniame Sabbath koncerte, tačiau Bilas atsisakė. „Aš pasiruošęs gastrolėms, tai kodėl turėčiau groti tik viename koncerte. Aš pasipiktinęs kalbomis apie tai, kad esu nesveikas ir mano dalyvavimas tik viename koncerte šias kalbas tik patvirtintų. Taip pat aš nenoriu groti tik vienai grupei fanų, kai galiu pasirodyti daugumai klausytojų“,- sakė Vordas.

Toliau liekame „Black Sabbath“ stovykloje: Gizeris Batleris paaiškino arešto dėl jo sukeltų muštynių bare priežastį. Pernai roko pasaulį sudrebino žinia apie jo areštą po muštynių viename Kalifornijos barų. Tada policija pranešė, kad Gizeris sumušė žmogų ir nedavė jokių paaiškinimų dėl tokio Batlerio elgesio. Neseniai interviu žurnalui Classic Rock muzikantas paaiškino visą atsitikimo esmę. „Ką tik buvo mirusi mano sesuo ir aš nutariau prasiblaškyti Mirties slėnyje, kad kažkiek numesčiau užgriuvusį mane netekties svorį ir Kalėdų šurmulį. Viešbutyje aš užsukau į dovanų parduotuvę, o ten dar buvo malonus vestern stiliaus baras. Nutariau „įmesti“ stiklinaitę prieš miegą. Reikia pasakyti, kad tai buvo stipriausias alus, kurį aš kada nors ragavau per savo gyvenimą,- pasakojo Gizeris.- Ir staiga atsirado tas bičas. Jis pradėjo kažką rėkti ir apskritai buvo labai panašus į girtą kokios nacistinės grupuotės smogiką. Jis mane pažino ir, turbūt todėl, kad aš bare buvau vienintelis muzikos biznio atstovas, nežinia kodėl pradėjo rėkti prakeikimus žydams. Reikalas tas, kad mano žmona žydė ir jo šūksniai mane įsiutino. Taip mano ranka ir pataikė jam į snukį. Tik kartelį. Aš buvau, taip sakant, smarkiai sukišęs ragus į samanas, todėl viskas, ką atsimenu, tai areštas. Aš pabudau kameroje siaubingai pagiringas. Kai tavo smegenys užpiltos mėšlu, nesuvoki, žmogus, ką darai“,- apgailestavo Gizeris.

toni_ayommi_i_gizer_batler

Dabar liūdnos naujienos: Erikas Kleptonas kenčia nuo sunkios ir skausmingos ligos. Praėjusią savaite Erikas prisipažino, kad kenčia nuo rimtos nervų sistemos ligos – periferinės neuropatijos. „Paskutiniais metais aš patyriau daug skausmo“,- papasakojo gitaristas žurnalui Classic Rock. „Toks jausmas, kad per tavo kojas leidžia elektros srovę“. Ši liga pažeidžia nervų sistemą ir pasireiškia galūnių nutirpimu, staigiais skausmais ir koordinacijos praradimu. Kleptonas patikino, kad ir toliau gros gitara, nors tai daryti jam labai sunku. „Pagal visus dėsnius aš senai turėjau būti miręs. Turiu būti dėkingas likimui, kad po tiek metų „draugystės“ su alkoholiu ir narkotikais esu gyvas“,- prisipažino gitaristas.

Jis yra ne vienintelis muzikantas susidūręs su šia klastinga liga: „Procol Harum“ gitaristas Deivas Belas, paragavo šios ligos „malonumus“ 2012 metais. „Toks jausmas, kad tavo nervai apnuoginti visam pasauliui. Bet koks prisilietimas prie šalto daikto sukelia labai nemalonų pojūtį. Pradedi pastoviai nešioti pirštines. O juk aš gitaristas ir mano pirštai turi būti jautrus“. Grupės „Free“ muzikantas Endis Freizeris taip pat sirgo periferine neuropatija ir dar visa puokšte ligų – ŽIV, vėžys ir kt., nuo kurių ir mirė 2015 metais. Neseniai į dangų persikėlęs Keithas Emersonas, grupės „Emerson, Lake & Palmer“ klavišininkas, turėjo distoniją, labai panašų į Kleptono susirgimą. Jam buvo atlikta dešinės rankos operacija, bet liga nepasitraukė, o dar labiau paūmėjo. Iš nevilties Emersonas pernai nusižudė.

„Status Quo“ vokalistas pakliuvo į ligoninę. Po koncerto Antalijoje Rikas Parfitas pasijuto blogai ir buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas infarktas. Dabar muzikanto savijauta pagėrėjo ir stabilizavosi, tačiau turi būti atlikti nuodugnūs tyrimai. Grupė ir toliau tęs gastroles, o susirgusį Parfitą pakeis Fredis Edvardsas. Fors-mažorinės aplinkybes pakirto dar kelis garsius roko muzikantus: Mitas Lofas prarado sąmonę koncerto metu Kanadoje, o grupės „Uriah Heep“ vokalistą Bernį Šou, pasitraukusi dėl ligos, pakeitė Stefanas Bergrenas.

Nemaloniausia žinia atėjo iš Švedijos – „Deep Purple“ būgnininkui Janui Peisui buvo diagnozuotas mikroinsultas po to, kai birželio 14 dieną jis pasijuto blogai. Iš pradžių grupės menedžeriai nenorėjo atskleisti ligonio vardo, bet vėliau paaiškėjo, kad tai Janas Peisas. Liga buvo įvardyta kaip „tranzitorinė išeminė ataka“. „Ryte aš pabudau ir pajutau, kad mano visa dešinė kūno pusė lyg negyva ir aš negaliu pajudinti dešinė rankos ir pirštų“,- savo Twitter‘yje parašė būgnininkas. „Mane išvežė į ligoninę, kur diagnozavo mikroinsultą. Stokholmo klinikos personalas buvo puikus, mane iškarto pradėjo gydyti“. Kaip sakė Peisas, jokių negrįžtamųjų reiškinių organizmas nepatyrė ir dabar jis jaučia tik lengvą dešinio šono ir rankos nutirpimą. „Dabar turiu visą arsenalą tablečių, kurias reikia kasdien gerti, kad daugiau tai nepasikartotų. Atsiprašau, kad negalėjau jums groti. Man taip atsitiko pirmą kartą ir tai pirmas koncertas, kurį aš praleidau nuo 1968-jų“.

Ian Paice

Ian Paice

 

 

 
Parašykite komentarą

Posted by on birželio 21, 2016 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

Vienam iš mano mylimiausių vokalistų Erikui Berdonui sukako 75!

hexham-hydro-image-1-500193561

 1941-jų gegužės 11 dieną savo pakimusiu balseliu būsimas The Animals vokalistas Erikas Berdonas pranešė, kad į šį pasaulį atėjo unikalus, auksinės roko epochos balsas. Berdonas: “Tuo metu, kai jaunimas Anglijoje pasirinko bliuzą, Amerikos valdžia 60-siais smarkiai priešinosi “juodos” muzikos – bliuzo ir rokenrolo – išplitimui baltujų tarpe. Policija neleisdavo baltųjų į juodiesiems skirtas parduotuves, kad jie negalėtų nusipirkti plokštelių su juodaodžių muzika. Anglų muzikantai buvo gabesni ir išradingesni: geriausiai tai įrodo The Beatles. Dainos, kurias sukūrė, sugrojo ir sudainavo Bitlai- tai visų laikų klasika…Jie daug ką pakeitė, davė milžinišką impulsą muzikos vystimuisi. Atvažiavę į Jungtines Valstijas, jie sudrebino visą amerikietišką šou biznio pasaulį… Aš įsitikines, kad daug talentingų, jaunų žmonių šiais laikais daro muzikoj prasmingus dalykus. Negaliu pasakyti, kad tai kažkas naujo. Man atrodo, kad nieko naujo muzikoje nėra ir negali būti. Bet gerą muziką daug kas kuria. Papasčiausiai aš jos neklausau ir viskas. Man pakanka kitos geros muzikos. Mano namai pilni knygų ir diskų, ir tai mano brangiausias turtas, bent jau yra garantija, kad man negresia nuobodulio ir vienatvės naktys. Aš jau senai neskaitau spaudos ir nežiūriu žinių per televizorių. Kai kurie sako, kad aš dainuoju “juoduoju” balsu. Nesamonė, aš dainuoju savo balsu. Kai darai tai, kas tau patinka, padėk skersą ant pinigų ir dirbk savo darbą. Vistiek pinigai turi įprotį greitai išnykti. O talentą, jeigu tai tikras talentas, būtinai kas nors pastebės, juk tiesa?”

Debiutiniam „Small Faces“ albumui – 50 metų.  Pirmą kartą „Smulkūs Veideliai“ sudrebino rokenrolinę bendruomenę 1965 metais, surengę koncertą Kensingtono jaunimo centre. Būtent tada viena jauna dama, vardu Anabel, pasiūlė vaikinams pavadinti grupę „Small Faces“. Grupės lyderiui Stivui Meriotui pavadinimas patiko. O grupės istorija prasidėjo taip: 65-jų sausio 23 dieną į vieną Londono muzikinių prekių parduotuvių (įtariu, kad tai buvo parduotuve Denmark Street‘e), kurioje pardavėju dirbo Stivas, užėjo būgnininkas Kenis Džonsas ir bosistas Ronis Leinas, kuris norėjo pirkti bosinę gitarą. Kaip įprasta, pokalbis sukosi apie instrumentus, o vėliau vaikinai surengė trumpą jam-session, kuria labai nepatenkinti liko kiti pirkėjai. Tą patį vakarą gimė nauja grupė… Vienas talentingiausių 60-jų roko kolektyvų greitai įgijo puikią reputaciją klubinėje scenoje.

Small-Faces-LP

Po pusės metų grupė išleido debiutinį albumą, kuriam daugumą dainų parašė Meriotas ir Leinas, beje, albumą prodiusavo patys muzikantai. Tačiau labiausiai iš visų dainų išsiskyre Vili Diksono “You Need Loving”, kurią vėliau pasivogė “Cepelinai” ir padarė iš jos savo garsią “Whole Lotta Love”.

Polo Makartnio albumui „Ram“ sukako 45 metai. Kaip prisipažino seras Polas, po „The Beatles“ iširimo jis įpuolė į baisią depresiją, pradėjo smarkiai gerti ir norėjo „parišti“ su muzika. „Bet kuris žmogus atsidurtų depresijoj po išsiskyrimo su draugais, kuriuos pažinojai visą gyvenimą. Aš pradėjau gerti. Pradėdavau nuo alaus ir baigdavau viskiu. Iš pradžių buvo smagu, bet vėliau linksmybės baigėsi. Aš norėjau grįžti į blaivų gyvenimą, ir tada surinkau grupę „Wings“. Aš galėjau surinkti super-grupę, paskambinti Erikui Kleptonui, Džimiui Peidžui, Džonui Bonemui, bet aš to nepadariau“. Albumas gavo negatyvius muzikos kritikų vertinimus, tačiau vėliau jų nuomonė pasikeitė. Mes, paprasti Lietuvos melomanai, tik išgirdę albumą, nusprendėm, kad jis yr geras! Vien „Monkberry Moon Delight“ ko verta! Ir apskritai, nėr ko klausyti kritikų, klausytis reikia Makartnį.

Pink Floyd Records išleidžia visą grupės katalogą viniliniame formate. Birželio pradžioje pasirodys pirmi keturi Pink Floyd albumai: ypatingas dėmesys skirtas originaliam albumų įpakavimui ir informatyvumui. Plokštelės bus įrašytos ant 180 gramų vinilinio „blyno“, kas leis optimaliai atskleisti garso kokybę. Vinilus išleis ir platins Warner Music ir Sony Music. Norintys pasidovanoti sau puikius diskus jau gali tai padaryti Interneto pagalba. Tuo tarpu Royal Mail irgi nepagailėjo svarukų ir išleido pašto ženklų seriją skirta Pink Floyd.

pfr_first_four_montage

Amerikiečių atsakas Bitlams – „The Monkees“- po dvidešimties metų tylos išleidžia albumą „Good Times!“. Kažkaip liežuvis sunkiai juda pasakyti grupė – liko tik du buvusios garsios komandos nariai: Mikis Dolencas ir Piteris Torkas. Deivis Džonsas jau groja aukštybesė, o Maiklas Nesmitas groja tai, kas jam visą laiką labiausiai patiko – kantri muziką. Albumo išleidimas susietas su grupės 50-uoju jubiliejumi. Prodiusavimo procesui buvo pakviestas „Grammy“ ir „Emmy“ laureatas, dainų autorius Adamas Šlezingieris o dainas, kaip ir ankstesniuose albumuose, rašė kviestiniai autoriai. Kad gimtadienis būtų autentiškas, albumą papildė dainos, parašytos praeito amžiaus 60-aisiais.

Erikas Kleptonas išleido albumą „I Still Do“. Erikas įrašė nostalgišką albumą, kuriame perdainuoja kitų autorių kūrinius: delta-bliuzo klasiką, pop muzikos standartus, porą Džei Džei Keilo bugi ir porą savo bliuzų. Beje, prieš porą metų Keilui (po jo mirties) Kleptonas dedikavęs visą albumą. Muzikiniuose leidiniuose kilo intrigų ir spekuliacijų banga – airių bardo Polo Bredi dainos „I Will Be There“ kaverį kartu su Kleptonu sugrojo mistiškas Angelo Misterioso. Melomanai su stažu prisimena, kad prieš 47 metus Cream albume „Goodbye“ grojo kažkoks “L‘ Angelo Misterioso“. Kaip vėliau paaiškėjo, po šiuo paslaptingu pseudonimu slepėsi Džordžas Harisonas. Dabar žurnalistai suka galva, kas tas Paslaptingas Angelas? Buvo kalbama, kad tai Džordžo Harisono sūnus, Dhani, bet Kleptonas, norėdamas išsaugoti intrigą, pareiškė, kad paslapties neatskleis.

JAV užregistruotas rekordinis vinilinių plokštelių pardavimų lygis nuo 1988 metų. Pernai vinilų buvo parduota už 416 milijonų dolcų, kas yra 32% daugiau negu 2014 metais, ir tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1988 metų. Savo ruožtu kompaktų pardavimas krito 17%, rašo The Financial Times. Įdomu, kaip bus šiais metais? Aš savo kolekciją papildžiau dviem vinilais, sumokėdamas sunkiai uždirbtus 45 eurikus, tad mano kuklus indėlis turėtų dar labiau pakelti vinilų pardavimus.

310550_4161321785424_1434279426_n

Gero savaitgalio!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

 

 

 
Parašykite komentarą

Posted by on gegužės 28, 2016 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

 

Žiniasklaida pranešė, kad mūsų visų mylimas Ozis Osbornas, „Black Sabbath“ vokalistas, buvęs alkoholikas ir … alkoholikas, po skandalo su žmona Šeron dingo. Vienas telekanalas pranešė, kad Šeron išvijo savo 67-ių metų amžiaus sutuoktinį iš namų, apkaltinusi jį turint meilužę – 45 metų kirpėją ir metalistę Mišelę Pav. Vaikai skambino Oziui, bet visi bandymai susisiekti su juo buvo nesėkmingi. Vėliau pasirodė pranešimai, kad Osbornų šeimynėlės galvą matė vedžiojant šunį ir pagaliau paaiškėjo, kad jis apsigyveno pas vieną iš šeimos narių. Osborno atstovas spaudai pareiškė, kad kalbos, jog išsiskyrimo priežastimi tapo Ozio meilė alkoholiui ir narkotikams, yra netiesa. Yra žinoma, kad Ozis jau daugiau kaip trys metai yra visiškai „švarus“. Tuo tarpu Šeron viename interviu prisipažino, kad vyras nevisada buvo jai ištikimas ir buvęs užkluptas lovoje su auklėmis, kurias Šeron samdė vaikams. Pagaliau atsirado pats Ozis ir davė interviu portalui E!News. Į žurnalisto klausimą, ar žalingi Ozio įpročiai ir buvo ta pagrindinė konflikto priežastis, atsakė: „Aš daugiau kaip trys metai esu blaivus. Per tą laiką aš neprisiliečiau nei prie narkotikų, nei prie alkoholio“. Tie, kurie pirko bilietus į Black Sabbath koncertą, gali atsidusti. Kitą vertus… neaišku, ką dar gali iškrėsti Tamsos Valdovas…

341ACABE00000578-3589249-image-m-39_1463155194979

P.S. Ketvirtadienį Ozis ir Šeron apsilankė festivalyje „Ozzfest meets Knotfest“. Kaip matyti iš nuotraukos, abu puikiai nusiteikę. Tai ką, visas tas triukšmas buvo reklaminis triukas?   Pagyvensim, pamatysim.

Rolling Stones sugrojo nemokama koncertą Kuboje, kuris tapo didžiausiu muzikiniu įvykiu nuo 1959 metų revoliucijos. Daugelį metų Kubos valdžia persekiojo jaunimą už domėjimąsi roko muzika, kuri „daro žalingą poveikį jaunimui ir propaguoja supuvusio kapitalizmo meną“ (tai kažkur ir kažkada jau girdėta, ar ne?). Jauni kubiečiai slapta klausėsi roko muzikos ir keitėsi įrašais bei plokštelėmis. „Laikas keičia viską“,- pasakė Mikas Džageris spaudos konferencijoje. Į pirmą per 55 metus roko koncertą Kuboje susirinko daugiau kaip 200 tūkstančiai žmonių. Šis koncertas buvo pavadintas didžiausiu muzikos įvykiu nuo 1961-jų metų, kai Fidelis Kastro uždraudė roko muziką, pavadindamas ją dekadentiška ir pavojinga revoliucijai. Kažkaip visi šitie buvę draudimai ir komunistinis marazmas nesiriša su Kubos pavadinimu – „Laisvės sala“…

Members of The Rolling Stones, from left, Charlie Watts, Mick Jagger, Keith Richards and Ron Wood talk to journalists upon their arrival to Jose Marti international airport in Havana, Cuba, Thursday, March 24, 2016. The Stones are performing a free concert in Havana on Friday, becoming the most famous act to play Cuba since its 1959 revolution. (AP Photo/Ramon Espinosa)

Mirė garsus dainininkas Princas.  Per 40 savo muzikinės karjeros metų Princas tapo viena iš pop-kultūros ikonų, jo muzika padarė didelį poveikį pop, roko, r‘n‘b, fank ir soul muzikiniams žanrams. Daug kartų buvo apdovanotas „Grammy“, 1985 metais gavo „Oscar“ apdovanojimą už saundtreką filmui „Purple Rain“, kelis MTV apdovanojimus bei „Auksinį Gaublį“. Būdamas karjeros viršūnėje, nusifilmavo juostoje „Purple Rain“, taip pat filmuose „Po vyšniniu mėnuliu“ ir „Grafičių Tiltas“ – be kita ko, paskutinius du režisavo ir buvo jų scenarijų autorius. Kovodamas su leidybinėmis kompanijomis, pasivadino „simboliu“, o publika pradėjo jį vadinti „muzikantas, anksčiau žinomas kaip Princas“.  1984 metais buvo išleistas albumas „Purple Rain“, kuriame buvo daina „Darling Nikki“. Joje pasakojama, kaip dainos herojė Niki užklumpama besimasturbuojanti, ir atsitik tu man taip, kad šią dainą išgirdo 11-metė tuometinio senatoriaus Alberto Goro dukra. Jos motinėlė – Tiper Gor –pakėlė pasaulinį alasą ir ant jo bangos įkūrė organizaciją „Parents Music Resource Center“, kuri ant diskų viršelių pradėjo klijuoti  „Parents Advisory“ lipdukus…  1994 metais Warner Bros. nepalaikė Princo leiblo Paisley Park Records, taip tarp Princo ir kompanijos prasidėjo karas. Princas, protestuodamas ant žando užrašė „SLAVE“… Barakas Obama pareiškė dainininko šeimai užuojautą ir pasakė: „Mažai kuris iš artistų turėjo tokią aiškią įtaką šiuolaikinės muzikos skambėjimui ir trajektorijai… Vienas iš talentingiausių ir produktyviausiu mūsų laikų muzikantų, Princas mokėjo groti viską: fanką, r‘n‘b, rokenrolą. Jis buvo instrumentalistas-virtuozas, puikus lyderis, uždegantis atlikėjas. Kartą jis pasakė: „Stipri dvasia viršija visas taisykles“. Niekas neturėjo stipresnės dvasios, narsos, kūrybiškumo. Mes galvojam apie jo šeimą, apie grojusius kartu su juo muzikantus, apie visus, kas jį mylėjo ir meldžiamės už jį“.

Polas Makartnis nusifilmuos „Karibų piratų“ tęsinyje – „Dead Men Tell No Tales“. Pasibaigus filmavimui buvo nuspręsta, kad scena, kurioje nusifilmavo seras Polas, būtų įtraukta į filmą. Ką vaidino Makartnis ir apie ką tas epizodas – neaišku. Lygiai po metų filmas pasirodys ekranuose ir klausimų neliks. Polas Makartnis bus antras roko muzikantas, nusifilmavęs „Karibų piratuose“, trečiame ir ketvirtame filmuose matėm Rolling Stones gitaristą Kitą Ričardsą, suvaidinusi Džeko Žvirblio tėvą.

RIchards_pirate

Guns‘n‘Roses vokalistas pakeitė susirgusi AC/DC „balsą“ Brajaną Džonsoną prieš prasidedant koncertiniam turui Europoje. Iki birželio 12 dienos Akselis Rouzas koncertuos su AC/DC, po to grįš į Guns‘n‘Roses ir surengs koncertinį turą Amerikoje. Rouzas ne kartą sakė, kad yra „aisidų“ fanas ir savo koncertuose dažnai atlieka jų dainas, tame tarpe jų seną kompoziciją „Riff Raff“. Duodamas interviu vienam britų leidiniui, jis pavadino Guns‘n‘Roses „palengvinta AC/DC versija“. Tuo tarpu Brajanas Džonsonas oficialiame grupės pareiškime sako: „Šiuo metu visos mano pastangos nukreiptos į gydymą ir klausos atstatymą. Kovo 7 dieną, po eilės tyrimų, man buvo rekomenduota nutraukti pasirodymus dideliose koncertinėse aikštelėse, kitaip, kaip sakė gydytojai, man gresia visiškas kurtumas. Aš esu prislėgtas visų paskutinių įvykių daugiau, nei jūs galit įsivaizduoti. Aš niekada nesijaučiau taip siaubingai blogai. Noriu nuraminti mūsų fanus, kad aš neišeinu į pensiją. Gydytojai pasakė, kad aš galiu tęsti darbą studijoje, ir būtent taip aš ir noriu pasielgti“.

Tai, apie ką dažnai užsimindavo Džo Lin Terneris (kalba ėjo apie legendinį Ričio Blekmoro „kūdikį“ – grupę „Rainbow“) pagaliau įvyko! Paskelbtos trijų,  atsikūrusios Rainbow, koncertų datos: birželio 17 ir 18 festivalyje „Monsters of Rock“ ir birželio 25 dieną Birmingeme. Labai gaila, bet pats Džo, kuris buvo vadinamas realiausiu kandidatu užimti vokalisto vietą, į grupės sudėtį neįėjo. Blekmoras: „Aš myliu Džo, mes su juo rašėm geras dainas. Bet aš noriu, kad grupėje būtų ir žinomi, ir mažiau žinomi žmonės. Vokalisto vietą užims ispanų power-metal grupės „Lords of Black“ narys Ronis Romero. Prieš kurį laiką aš galvojau atgaivinti senus kūrinius, bet kuo ilgiau galvojau, tuo mažiau man ši idėja patiko. Ir štai aš išgirdau Ronį Romero. Jo galingas balsas primena Ronio Džeimso Dio balsą ir idealiai tinka mano idėjos įgyvendinimui, tad tai tapo paskutiniu postūmiu. Beje, jo balso tembras leidžia atlikti ir Gilano dainas. Set-listas bus toks – 70 procentų Rainbow dainų (ir būtinai „Stargazer“), kiti 30 procentų – Deep Purple dainos“. Kiti grupės muzikantai: grupės „Stratovarius“ klavišininkas Jensas Juhansonas, „Blackmore‘s Night“ bosistas Bobas Nuvo ir tos pačios grupės būgnininkas Devidas Kinas. Ar nebus sunku grįžti į sunkujį roką pačiam Ričiui, kuriam jau 70 metų? „Aš sąmoningai paskyriau tik tris koncertų datas, kad suprasčiau, ar sugebėsiu susitvarkyti. Grįžti po akustikos į sunkųjį roką bus nelengva, bet jeigu mes gerai pasismaginsim ir žiūrovai suteiks mums pozityvių vibracijų, aš neatmetu tęsinio galimybės. Tačiau antras kėlinys gali būti tik 2017 metais. Viską nuspręs chemija tarp muzikantų ir auditorijos. Šie koncertai bus įrašomi, tad vėliau bus galima išleisti DVD“.

Rainbow albumui “Rising” – 40 metų! 1976 metų gegužės 17 dieną buvo išleistas antras grupės albumas “Rising“, įrašytas apsnigtoje Miuncheno įrašų studijoje. Albumas, tapęs vienu iš pagrindinių Rainbow kūrinių ir vienu esminių hardroko šedevrų. Šiame albume idealiai sutapo Ričio Blekmoro ir Dio muzikiniai skoniai: iš dainos į dainą keliauja paslaptingos damos ir grėsmingi burtininkai… 76-jų vasarį muzikantai kartu su vienų iš garsiausių sunkios muzikos prodiuserių susirinko Miuncheno studijoje Musicland. Albumo įrašymui užteko 10 dienų! Muzikantai grojo taip ryškiai ir darniai, kad dauguma kompozicijų buvo įrašyta iš 2-3 karto, o „Light in the Black“- iš pirmo karto. Įrašant epinę kompoziciją „Stargazer“, vaikinams talkino Miuncheno simfoninis orkestras. 1981 metais žurnalo „Kerrang!“ skaitytojai pavadino albumą geriausių visų laikų hard & heavy albumų. Manęs dažnai klausia: „Kas tau labiau patinka- Ozzy, Metallica ar AC/DC?.“ Aš atsakau, kad man jie visi patinka, bet Rainbow Rising šiame gyvenime turi išklausyti kiekvienas tikras vyras, o paskui gali ramiai keliauti ar viršun, ar žemyn…

Mokslas pripažino Fredžio Merkurio balso unikalumą. „Queen“ vokalisto balso išskirtinumas, kuriuo niekada neabejojo milijonai klausytojų, dabar įrodytas moksliniais tyrimais. Švedijos, Austrijos ir Čekijos mokslininkai išanalizavo archyvinius įrašus ir išsiaiškino, kad greičiausiai Merkurį gamta apdovanojo baritonu, bet jis išgarsėjo kaip tenoras. Mokslininkų manymu, jis taip pat buvo įvaldęs garsiąją Tuvos gerklų  dainavimo („overtone singing“) techniką ir išsiskyrė savo greituoju vibrato. Būtent šių faktorių visuma padėjo jam sukurti ryškų ir ekscentrišką sceninį paveikslą, teigia tarptautinė tyrėjų grupė.

The Beach-Boys albumui „Pet Sounds“ – 50 metų! 1966 gegužės 16 dieną išėjo 11-asis studijinis kaliforniečių albumas, kuris yra pripažintas vienų didžiausiu pasiekimų muzikos istorijoje (žurnalo Rolling Stone reitinge jis užima antrą vietą tarp 500 visų laikų geriausių albumų). Grupės lyderis Brajanas Vilsonas smarkiai pakeitė studijinio darbo standartus ir supratimą. 65-jų pabaigoje jis išgirdo naują kolegų-draugų-konkurentų Bitlų albumą „Rubber Soul“ ir buvo didžiai sužavėtas. Iškart kilo noras duoti galingą „atsaką“ liverpuliečiams. Pasitelkęs pagalbon „medžiagas“, sukviečiančias visas rokenrolines mūzas, Brajanas ėmėsi darbo (apie tai yra sukurtas neblogas filmas „Love and Mercy). Atsakas gavosi iš tiesų galingas!

2016051620303675

Tiek galingas, kad Polas Makartnis 87-jį kartą perklausęs Vilsono kompoziciją „God Only Knows“, atsisėdo ir parašė savo šedevrą „Here, There & Everywhere“. Na, o Bitlų albumas „Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“ buvo „atsakas“ į Beach-Boys albumą „Gyvūnų Garsai“. Džordžas Martinas savo prisiminimuose rašė: „Džonas, Polas ir Džordžas kiek įmanydami stengėsi perspjauti „Pet Sounds“, kurdami „Seržantą“…“ Daugelis mano, kad albumas „Pet Sounds“ yra Brajano Vilsono solinis darbas –  praktiškai visas kompozicijas muzikantas įrašė be kitų grupės narių, todėl kompanija Capitol reikalavo, kad albumas išeitų kaip Vilsono solinis darbas. Iš tiesų, grupės muzikantai nebuvo sužavėti naujomis dainomis – jie mane, kad radikalus serf-stiliaus pakeitimas kažkuo avangardiniu pakenks grupės populiarumui. Ir tame buvo racijos – Amerikoje albumas nebuvo populiarus ir užėmė „tik“ 10-ą vietą topuose. Tuo tarpu Britanijoje albumas sukėlė didėlį ažiotažą ir Beach-Boys buvo pripažinti geriausiu vokaliniu kolektyvu, aplenkdami net Bitlus! Dabar visame pasaulyje šis albumas vadinamas roko klasika.

ROLLING STONES HAVANOJE

rolling.stones.cuba.4

rolling-stones-001_ec89d69d881f442193463635eeed86dc.nbcnews-ux-2880-1000rolling-stones-live-getty

 

 
Komentarų: 1

Posted by on gegužės 20, 2016 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

Mirė Bitlų prodiuseris Džordžas Martinas. Britų Imperijos ordino komandoras, seras Džordžas Martinas mirė kovo 9 dieną, būdamas 90-ties. Džordžas Martinas svajojo apie muzikanto karjerą, bet likimas perkėlė jį į kitą barikadų pusę – jis tapo didžėjumi BBC radijuje, o vėliau tapo EMI jaunųjų talentų atrinkimo menedžeriu. 1954 metais jis pradeda kuruoti dar vieną įrašų kompaniją Parlophone, kurios reikalai tuo momentu, švelniai tariant, buvo nekokie. Po aštuonių metų Martinas vienu mostu pakeitė situaciją, pasirašydamas kontraktą su keturiais jaunais muzikantais iš Liverpulio, kurie vadinosi „The Beatles“. Jis prodiusavo praktiškai visus Bitlų albumus; 1965 metais įkūrė savo studiją AIR London; 70-siais buvo kelių garsių grupės „America“ albumų prodiuseriu; dirbo su „Mahavishnu Orchestra“, Ringo Staru, Džefu Beku; prodiusavo Polo Makartnio solinius albumus. 70-jų pabaigoje jis pastatė studiją Karibuose, Montserat saloje, kurioje savo kūrinius įrašinėjo Polas Makartnis, „Dire Straits“ ir Rolingai. Deja, 1989 metais uraganas sunaikino studiją…

The-Beatles-George-Martin-the-beatles-33432395-400-400

Kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, Bitlų sound-prodiuseris, garso burtininkas, sukūręs studijinį ketveriukės skambėjimą… Būdamas ne tik genialiu garso režisieriumi, bet ir talentingu muzikantu, Martinas buvo nepamainomas studijoje: sudėtingas fortepijono partijas atlikdavo pats ir pats rašydavo partitūras orkestrui. Tai jis sugalvojo, kad „Eleanor Rigby“ turi būti atliekama su styginiais, jo dėka galutinė „Yesterday“ versija yra tokia, kokią mes pažįstam. Jis parašė muziką antrajai Bitlų albumo „Yellow Submarine“ pusei. Daugelyje įrašų skamba ir jo akompanimentas įvairiais instrumentais. Būtent jis priėmė į grupę Ringo Starą, pakeitusį Pitą Bestą.

Jis buvo dainos „In My Life“ barokinio pianino skambesio autorius- pagreitino įrašą, todėl mes girdim klavesino garso efektą. „Daina “In My Life“, taip kaip ir „Strawberry Fields Forever“, yra mano mylimiausios tarp Bitlų dainų. Tam yra daug priežasčių. Pirmiausia, man labai artimas šio kūrinio tekstas. Džono vokalas šioje dainoje – vienas rafinuočiausių jo darbų; niekas, išskyrus Džoną, jos taip nesudainuotų. Džonui nelabai patiko jo paties balsas šioje kompozicijoje, jis norėjo, kad aš pridėčiau kokių nors efektų. Betgi jis turėjo puikų balsą. „Strawberry Fields“ mums visiems parodė, kokiu keliu ir kurlink judėti toliau. Kai 1966 metais mes pradėjom dirbti su šia daina, tai buvo pati albumo „Sgt. Pepper‘s“ pradžia ir ši kompozicija turėjo būti šiame albume. Džonas kaip visad negalėjo sustoti ties vienu dainos variantu ir pagaliau padarė išvadą, kad reikia sumontuoti vieno ankstesnių įrašo variantų pradžią su antra dalimi vėlesnių įrašų. Aš jam pasakiau, kad šios versijos įrašytos skirtingose tonacijose ir skirtingais greičiais, bet Džonas pasakė, kad pasitiki prodiuserio meistriškumu. Mes su mano padėjėju Dž. Emeriku pagreitinom ankstesnę dainos versiją, sulėtinom vėlesnę ir, parinkdami tinkamą taktą, suklijavom dvi juostas į vieną, kas paprasta ausimi praktiškai nesigirdi. Suklijuota vieta yra maždaug 60-je įrašo sekundėje. Vaikinai įrašinėdavo viską iš eilės, o man palikdavo visa tai tinkamai sutvarkyti“,- rašė savo prisiminimų knygoje Martinas.

ser_dzhordzh_martin

Po Bitlų iširimo garsusis prodiuseris parašė dvi memuarų knygas, kuriose pasijuokė iš Bitlų fanų jam duoto „penktojo Bitlo“ statuso. Vienu iš paskutinių Džordžo Martino darbų buvo naujas Bitlų albumas, kurį, beje, vėliau jis kartu su sūnumi Džailsu paruošė kaip saundtreką „Cirque du Soleil“ šou. Plokštelėje, pavadintoje „Love“, buvo naujai sumiksuoti klasikiniai grupės kūriniai, panaudojant visus studijinius įrašus, tame tarpe senus demo įrašus ir dainų miksus, neįėjusius į oficialius albumus. Kaip sakė Polas Makartnis, Martinui eilinį kartą pavyko padaryti neįmanomą dalyką – surinkti Bitlus kartu ir eilinį kartą priminti apie savo, atrodytų, nereikšmingą, bet svarbiausią vaidmenį XX amžiaus muzikos istorijoje. 2008 metais už albumą „Love“ Džordžas Martinas apdovanotas „Grammy“ statulėle.

Ringo Starr, Paul McCartney, George Harrison with producer George Martin, from left, get together during a recording at London's Abbey Road studios this summer of a new Beatles song "Free As A Bird," in England,  Nov. 11, 1995.  The song came 25 years after the group split and 15 years after John Lennon was shot dead in New York. The new Beatles album "Anthology" is due to be released at one minute past midnight Tuesday Nov. 21 1995. (AP PHOTO/PA)

Polas Makartnis, Ringo Staras, Šonas Ono Lenonas, Džulianas Lenonas, Olivija ir Dani Harisonai ir daugelis įžymybių išreiškė užuojautas Džordžo Martino šeimai. Polas Makartnis pavadino Džordžą Martiną „didžiu žmogumi“, „tikru džentelmenu“ ir „puikiu draugu“. Jis taip pat pridūrė, kad Martinas jam buvo „kaip antras tėvas“. „Jeigu kas ir pelnė penktojo Bitlo titulą, tai buvo Džordžas. Pasaulis prarado išties didį žmogų, palikusį neišdildomą pėdsaką mano sieloje ir britų muzikos istorijoje“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Devidas Kameronas pareiškė, kad Martinas buvo muzikos gigantas, kuris, dirbdamas su Liverpulio ketveriuke, kūrė pačią nemirtingiausią  pasaulyje muziką. Eltonas Džonas taip pat gedi Džordžo Martino: „Tai nuostabios eros pabaiga. Tokių kaip seras Džordžas pasaulis daugiau neišvys“.

Jethro+Tull+Thick+As+A+Brick+-+2nd+-+EX+569522

1972 kovo 10 dieną išleistas Jethro Tull „Thick As A Brick“.  Penktas studijinis roko menestrelių albumas buvo sumanytas kaip dviejų dalių siuita. Muzika labai įvairi: nuo folkinių IX a. motyvų iki maršų ir charakteringų džetrotališkų sąskambių, meistriškai sujungtų į vieną mistifikaciją. Buvo paskelbta, kad albumas buvo kuriamas pagal jauno vunderkindo Džeraldo Bostoko poemą „Thick As A Brick“. Mistifikaciją stiprino albumo vokas, stilizuotas kaip tipiškas britų provincijos laikraštis, kuriame yra patarimai namų šeimininkėms, publikacijos politine tema ir vietinės sensacijos, kaip antai banko apiplėšimas ir automobilių vagies areštas. Tame laikraštyje yra ir straipsnis apie Džeraldą Bostoką, kuris esą laimėjo pirmą vietą ir premiją, įsteigtą britų laikraščių, skirtų moksleiviams, tačiau po daugelio protestų ir grasinimų buvo nuspręsta diskvalifikuoti Bostoką, straipsnyje minimas ir žiuri aiškinimas, kad  „pripažindami poetinius gebėjimus ir aukštą protinį lygį, reiškiame susirūpinimą, jog jaunojo poeto sąmonė yra rimtai traumuota ir jam reikalinga psichiatrų pagalba. Jis neigiamai atsiliepia apie mokyklą, Dievą ir valstybę“… „Tai buvo konceptualinių albumų laikas,- prisimena Andersonas,-1972 metais mes išleidom savo koncept-albumo versiją, kuri buvo persmelkta satyros – mes sąmoningai ironizavom ir todėl gavosi kažkas perdėm išpūsto, lengvai siurrealistinio ir absurdiško. Taip mes smaginomės du metus. (Kitas albumas buvo „A Passion Play“- Dino past.). Prog-rokas buvo laikomas ambicingu ir pompastišku, todėl buvo smagu pakvailioti, tačiau 50% klausytojų nesuprato humoro – jie nusprendė, kad tai grandioziškas ir labai rimtas albumas“ (Man kaip mat prieš akis atsiranda vaizdelis – „muzikos žinovai“, papūtę lūpikes, šveblena „m-m-m šedevralu!“- Dino past.). Bet reikia pripažinti, kad šiandien „Thick As A Brick“ su jo nepaprasta ir įvairiapusiška muzikine palete, laikomas prog-roko klasika. Jethro Tull pademonstravo, kad be vargo gali konkuruoti su bet kuriuo tos epochos progresyvaus roko monstru. Albumas turėjo daug įdomių minčių – ir muzikinių, ir filosofinių, meistriškai paslėptų po ironijos skraiste.

Eidamas 72-ius, Santa-Monikoje mirė kompozitorius, pianistas, įžymus muzikinis inovatorius ir „Emerson Lake & Palmer” lyderis Kitas Emersonas. Santa-Monikos policijos departamento atstovas patvirtino, kad muzikantas nusižudė, šovęs sau į galvą.  Skirtingai nei daugelis britų art-rokerių, išsikovojusių publikos dėmesį sudėtinga ir pompastiška muzika 60-jų pabaigoje, Kitas Noelis Emersonas turėjo klasikinį muzikinį išsilavinimą. Kitaip jis nebūtų sugebėjęs kaip aranžuotojas tvarkytis su plačiu diapazonu sudėtingos, tokių kompozitorių kaip Modestas Musorgskis, Bela Bartokas, Piotras Čaikovskis, Karlas Orfas, Johanas Sebastianas Bachas ir Skotas Džoplinas, muzikos kūriniais. Baigęs muzikos mokyklą, vietoj to, kad tęstų studijas, jis įsimylėjo…Mugo sintezatorių ir Hamondo vargonus. Pirma grupė, kurioje pradėjo muzikanto karjerą, buvo „The Nice“, joje jis parodė savo sugebėjimus sumesti į vieną „katilą“ džiazą, roką, psichodeliką ir fjužn. 1970 metais Emersonas suvienijo jėgas su buvusiu King Crimson bosistu ir vokalistu Gregu Leiku bei Atomic Rooster būgnininku Karlu Palmeriu (iš pradžių darbas buvo pasiūlytas buvusiam Džimio Hendrikso būgnininkui Mitčui Mitčelui, bet šis atsisakė) ir taip gimė nauja komanda „Emerson Lake & Palmer“. Kartu su Džonu Lordu ir Riku Veikmanu Kitas Emersonas įėjo į pačių geriausių roko klavišininkų trejetuką. 2010 metais grupė atšventė 40-jį jubiliejų Londone, „High Voltage“ festivalio metu. Tuo metu Emersonui paaštrėjo žarnyno liga ir jis turėjo kuriam laikui pamiršti gastroles. 2014 metais jam atsivėrė „Hammond Šlovės salės“ durys ir taip buvo patvirtintas jo, kaip gyvo vargonų klasiko statusas.

Donas Henlis paskelbė apie „Eagles“ iširimą. Sausį, po sunkios ligos mirė vienas iš Eagles įkūrėjų Glenas Frajus. Prieš kelias dienas sužinojom apie kito grupės muzikanto Rendi Meisnerio žmonos žūtį. Henlis ir Frajus buvo vieninteliai Eagles muzikantai, kurie nuo 1971 metų nebuvo palikę grupės. Garsiausias grupės hitas – baladė „Hotel California“ ir to paties pavadinimo albumas, kuris užima 15 vietą labiausiai perkamų albumų dvidešimtuke. Vasario šeštą dieną „Grammy“ įteikimų ceremonijoje likę „Ereliai“ sugrojo savo mirusio draugo atminimui vieną garsiausių dainų „Take It Easy“. Kaip vėliau tapo aišku, tai buvo jų paskutinis pasirodymas. „Tai buvo mūsų atsisveikinimas. Aš nemanau, kad mes kada nors dar pasirodysim. Manau, tai buvo teisingas atsisveikinimas“,- pasakė viename interviu Donas Henlis.

1971 kovo 19 dieną Jethro Tull fanai parduotuvių lentynose išvydo naują albumą „Aqualung“. Albumas tapo vienų  svarbiausių grupės kūryboje: nestokojantis originalumo ir ekstravagantiškumo.

bravo3

Ian Anderson: „Tai buvo labai geras derinys šiek tiek niūrokų, bet tuo pat metu gilių dainų apie globalias problemas. Kaip įprasta mūsų kūryboje, jos buvo parašytos su kruopelyte asmeniškumo, humoro ir siurrealistiškumo. Aš nelabai patenkintas garso kokybe, bet tai albumas, kuriame yra įdomių roko dainų, visai nepanašių į kieno nors kito. Tai ne konceptualus albumas, kaip kai kurie jį bandė pristatyti. Gal būt jame yra trys-keturios dainos, kurias jungia bendra tema, bet kitos dainos smarkiai skiriasi.“ Pagrindinę albumo dainą inspiravo valkatos fotografija, kurią padarė Andersono žmona Dženi. Būtent valkata, pravarde Akvalangas, tapo klasikinio kūrinio herojumi.

robert-plant-aqualung

„Ši daina apie dvasinę lygybę, apie Dievo paieškas kiekviename žmoguje, net pačiame menkiausiame“,- viename savo interviu sakė Andersonas. Jei pirmoje albumo pusėje mes supažindinami su tokiais spalvingais personažais kaip Akvalangas, Žvaira Merė, Tetulė Žąsis ir Džonis Kaliausė, tai antroje pusėje Andersonas užsipuola religinį bandos jausmą.  Dainoje „Hymn 43“,  kurią Andersonas pavadino „bliuzu Jėzui“, kalbama apie „davatkiškus sekėjus“, kurie prisidengdami religinėmis dogmomis, sėja prievartą ir mirtį. Už savo išpuolius prieš tradicinę religiją Jethro Tull patapo kritikos objektų. Savo poziciją Andersonas apibūdina taip: „Manęs nejaudina religinės dogmos, bet aš manau, kad visada būtina atkreipti dėmesį į religinio poveikio mechanizmą, kaip religijos naudoja savo įtaką ir savo valdžią. Pamenu, būdamas mokinukas, tada mes gyvenom Edinburge, aš lankiau sekmadieninę Anglikonų mokyklą. Paprastai aš stodavau mokinių eilutės gale ir, kai mano gimdytojai dingdavo iš horizonto, aš užsikardavau į patį didžiausią medį ir ten tūnodavau kokią valandą“. Didžiausia problema įrašant šį albumą buvo įrašų studija: ten buvo įrengta visiškai nauja, dar pakankamai neatiderinta aparatūra. Iš tiesų tai buvo sena bažnyčia, paversta įrašų studija (ironiška albumo tematika labai tiko šiam anturažui). Tokiam albumui reikėjo susirasti tinkamą prodiuserį – Andersonas net važiavo pas Džordžą Martiną pasitarti: ar samdyti prodiuserį, ar pasitelkti intuiciją ir sveiką protą? Andersonui nedavė ramybės mintis, ar jis sugebės dirbti su kitu, kuris turės savo kūrybinę viziją ir dar turės prodiuserio valdžią? Bet, kaip pažymi grupės „atamanas“, įrašant albumą visi muzikantai buvo aukštumoje. Ar tai geriausias Jethro Tull albumas? Ko gero, tai visos grupės kūrybos kvintesencija, iki mūsų dienų likusi neprilygstamu šedevru.

Deividas Gilmoras sugrįš į Pompėją. Deividas Gilmoras surengs koncertą Pompėjoje, kur buvo kuriamas muzikinis filmas „Pink Floyd: Live At Pompei“. Kaip pranešė Italijos kultūros ministras Dario Frančeskini, muzikantas po daug metų sugrįš į senovės romėnų miestą-muziejų šių metų liepą. Gilmoro koncertas bus surengtas visai šalia to paties amfiteatro, kuriame prieš 45-ius metus Pink Floyd atliko kūrinius iš albumo „Meddle“. Koncerte dalyvaus žiūrovai, kurie iš anksto užsiregistravo ir gavo vardinius bilietus į šou, taip užkertamas kelias bilietų klastojimui. Likus kelioms dienoms iki šou Pompėjoje, Gilmoras surengs koncertą kitame amfiteatre, kuris yra Veronoje. Turiu nuvilti Deivido fanus: į koncertą Vroclave, kuris vyks birželio 25-ą dieną, bilietai buvo parduoti „ant smūgio“ – per 40 minučių!

maxresdefault

pompeii-11

 
Parašykite komentarą

Posted by on balandžio 16, 2016 in Uncategorized