RSS

Debiutas

Rough Diamond

Neapdorotas Deimantas

1976 metais „Uriah Heep“ vokalistui Deividui Baironui paaštrėjo problemos su alkoholiu, o kartu ir pablogėjo santykiai su kolegomis. Galbūt likę grupės muzikantai dar kiek būtų galėję pakęsti jo išsišokimus, bet paskutinį tašką padėjo incidentas su albumu „High & Mighty“, kuris Deividui reikalaujant buvo įrašytas be prodiuserio. Prieš tai išleistas albumas „Return To Fantasy“ buvo blogai parduodamas Amerikoj.

louie-rentrock-pinkpop-1024x698

Manoma, jog Bronze Records bosas ir „Uriah Heep“ menedžeris Džeris Bronas sukiršino grupės vaikinus su jų vokalistu, tad, pasibaigus koncertiniam turui Ispanijoje, jis buvo išmestas iš grupės. Kenas Henslis, grupės klavišininkas ir dainų autorius, tomis dienomis duodamas interviu sakė, kad Baironas yra klasikinis pavyzdys žmogaus, kuris nepripažįsta klaidų ir tiesos ieško butelyje. Džeris Bronas tėškė pareiškimą, jog Baironas konfliktuoja su kitais komandos nariais ir dėl „Uriah Heep“ interesų jis buvo „atleistas“. Tai buvo perkūnas iš giedro dangaus – visi žinojo, kad Henslis „uosto“, bosistas Geris Teinas „sėdi ant adatos“, o Mikas Boksas geria ir koncerto metu jam lūžta ranka. Bet nukentėjo Baironas…

Palikęs „Uriah Heep“, Baironas su ex- „Colosseum“ ir „Humble Pie“ gitaristu Klemu Klempsonu, ex-„Wings“ būgnininku-karatistu Džefu Britonu surinko komandą „Rough Diamond“. Pasirašiusi kontraktą su Island Records, grupė išleido vieną albumą ir surengė sėkmingas gastroles. Plokštelė buvo neblogai perkama, tačiau kritikai gadino muzikantams nervus, vadindami juos „lūzerių” ir “buvusių”, kvintetu. Menedžmentu užsiėmė pats Baironas ir viskas sekėsi gerai iki tol, kol iš jo šį darbą perėmė samdytas menedžeris. Buvo nutrauktos kelios sutartys dėl koncertų, o vėliau tas žmogelis visai dingo, pasičiupęs visus grupės pinigėlius, skirtus promoušenui. Baironui nieko neliko, kaip tik paskelbti apie grupės iširimą.

Jis ir toliau dirba ir įrašinėja kaip solistas, bet tai jau kita istorija…

1985 vasario 28 dieną, jis buvo rastas miręs savo bute Redinge. Mirties priežastimi buvo širdies smūgis. Jis buvo metęs gerti: kraujyje alkoholio nebuvo rasta, juo labiau, policija jo namuose nerado ne lašo alkoholio. Skrodimas parodė, jog jo kepenys buvo visiškai sunaikintos…

Scorpions

Kaip ir daugelį pokarinės Vokietijos paauglių, Klausą Maine ir Rudolfą Šenkerį „auklėjo“ muzika ir su ja susiję atributai, kuriuos su savimi atsinešė amerikiečių kareiviai: Elvis Preslis, kramtoma guma, džinsai, odinės striukės ir rokenrolas. 60-jų pradžioje Bitlai padarė Didžiają Big-Byto Revoliuciją, o prabėgus keliems metams, Klausas ir Rudolfas pradėjo groti savo grupėse. Jų muzika turėjo būti   kietesnė, juolab, kad tuo metu atsirado Yardbirds, Pretty Things ir Spooky Tooth, grupės, kurios sugalvojo stilių, vėliau pavadintą hard rock‘u.

Jaunesnysis Rudolfo brolis Michaelis, nepaisant jauno amžiaus, buvo puikus gitaristas, tad pradžioje 1970-jų jis kartu su Klausu Maine palieka Hanoverio komandą Copernicus. Nauja grupė, į kurią jie „įstojo“, vadinosi grėsmingai – Scorpions.

1972 metais naujieji vokiečių hard roko gigantai išleidžia debiutinį diską „Lonesome Crow“. Tačiau muzikos šiame albume negaliu pavadinti sunkiuoju roku, kurį Skorpai pradėjo groti vėliau. Gal vaikinai dar negalvojo, kad grojimas –  tai galimybė užkalti neblogą pinigą, todėl ir grojo jiems tuo momentu patikusią muziką. Albume kokių tik stilių neišgirsi: tai ir bliuzas, ir hardas, ir art-rokas. Instrumentinė albumo pusė yra svarbiausia, todėl Maine balsas tame fone kažkaip pasimeta. Diskas yra niūrokas, o tokį įspūdį dar sustiprina įvairūs garsiniai efektai. Labiausiai albume sužibo 13 minučių kompozicija „Lonesome Crow“, kurioje daug įdomių novatoriškų idėjų. Gal šis albumas nėra kažkoks ypatingas šedevras, bet, manau, prieš 45 metus jis buvo puikus grupės, kuri jau virš penkiasdešimt metų neša hard roko vėliavą, debiutas.

 
Parašykite komentarą

Posted by on vasario 12, 2017 in Uncategorized

 

DEBIUTAS

Cheap Trick

Ilgas Cheap Trick kelias iki klausytojų ausų nebuvo rožėmis klotas. 1973 metais gimęs amerikiečių bendas tik po kelerių varginančių gastrolių atėjo į įrašų studiją „gimdyti“ debiutinės plokštelės. Nepaisant puikaus prodiuserio Džeko Duglaso, dirbusio ir su Aerosmith, darbo, albumas nesukėlė furoro kritikų ir klausytojų tarpe. Gal tik tokios dainos, kaip „Elo Kids“ ir post-bitliška „Taxman Mr. Thief“ davė užuominą, kokiu keliu eis nauja komanda.

Visa kita albumo medžiaga – galingi, bet neįtikinantys himnai Jo Didenybei Rokenrolui –  nebuvo tas kabliukas, ant kurio galėjo užkibti melomanai. Iki pat 80-jų vidurio šie puikūs melodistai nesugebėjo atskleisti ir vystyti savo esminio talento, nusirisdami iki banalaus roko, skirto „hedbengeriams“.

Manfred Mann‘s Earth Band

Viena seniausių britų grupių „Manfred Mann“ po 7 metų pakankamai sėkmingo muzikavimo nutarė keisti muzikos kryptį – iš rhytm&blues‘o ir pop-roko į eksperimentinį džiaz-roką. Taip nutarė grupės lyderis Manfredas Manas (metrikose jo vardas ir pavardė buvo įrašyti kitaip – Manfred Sepse Lubowitz).

Gimęs PAR, universitete studijavęs klasikinę muziką, vėliau grojęs Johanesburgo klubuose ir su grupe „The Vikings“ įrašęs du albumus. 1961 metais, būdamas aršus apartheido politikos priešininkas, išvažiuoja gyventi į Londoną, kur dirba žurnale Jazz News. 60-siais grupė „Manfred Mann“ buvo žinoma kaip rhytm&blues grojanti komanda, tačiau 1969 metais šis stilius nusibodo grupės bosui. Naujam dariniui buvo duotas vardas „Manfred Mann Chapter Three“ ir buvo bandoma groti eksperimentinę muziką, tačiau po dviejų ne itin sėkmingų albumų grupė buvo išformuota.

Nesustabdomas Manfredas, kuris, beje, tapo Britų Komunistų partijos nariu, vėl sugalvojo pakeisti muzikinę kryptį ir grupės pavadinimą. Taigi, 71-jų vasarą atsiranda jau ketvirta Manfredo Mano grupė – „Manfred Mann‘s Earth Band“, į kurios sudėtį įeina: Manfred Mann- klavišiniai, Mick Rogers- vokalas, gitara; Colin Pattenden- bosinė gitara, Chris Slade- būgnai (paskutiniu metu grojo su AC/DC). Pasirašę kontraktą su firma Polydor Records, kuri buvo orientuota į progresyvųjį roką, muzikantai įrašo pirmąjį diską. Gastrolės su bliuzmenais „Savoy Brown“ buvo labai sėkmingos ir „garsios“ – Floridos Universitete policija koncerto metu išjungė elektrą, nes aplinkiniai gyventojai paskambino į policiją ir pasiskundė, kad garso banga gali nušluoti nuo žemės paviršiaus jų fanerinius namus. Pirma komercinė sėkmė atėjo po albumo „Solar Fire“, kurio kompozicija „Joybringer“ įėjo į britų „Hot Ten“ sąrašą.

 

 
Parašykite komentarą

Posted by on vasario 5, 2017 in Uncategorized

 

Debiutas

Blue Oyster Cult

OAKLAND - SEPT 1978:  Blue Oyster Cult performs at Oakland Stadium in September 1978 in Oakland, California.  (Photo by Ed Perlstein/Redferns/Getty Images)

Paslaptinga, mistiška ir keista 70-jų pradžios grupė Blue Oyster Cult iššliaužė iš Niujorko underground’o, apsirengusi sado-mazo rūbeliais ir apsiginklavusi dainomis apie iškrypėlišką seksą ir žiaurias baikerių gaujas. Spauda juos pavadino “metalo juokdariais”,- bet aš iki šių dienų nesuprantu, kuo čia dėtas metalas? Nebent dėl metalinių kniedžių drapanėlėse.

 

Didžiausią galvos skausmą naujos grupės pavadinimas sukėlė tėvams – jie, nabagai, pagalvojo, kad tai kažkoks paslaptingas kultas, kankinantis vaikučius austrių pagalba… Pasirodo, kad taip vadinosi eilėraštis apie ateivius, kurie bandė pakeisti istorijos eigą Žemėje.

1971-jų rudenį B.O.C. per dvi savaites įrašė debiutinį albumą. „Tai buvo nauja medžiaga, bet mes perdirbom ir kai kurias dainas, kurias dainavom mūsų psichodelinėje praeityje“- pasakojo vienas iš grupės „tėvų“ Donaldas „Buck Dharma“ Rozeris. Tuo metu Ameriką drebino Led Zeppelin, tad muzikantai „pasunkino“ savo repertuarą. Plokštelė pasirodė rinkoje 72-jų pradžioje. Muzika, kurią įrašė vaikinai, nebuvo panaši į jokią kitą, skambėjusią tuomet radijo stotyse. Tekstai priminė mokslinę fantastiką – kaip sakė vokalistas Erikas Blumas – „tai buvo beprotystė. Kaip sudainuoti tokias eilutes – „By silverfish imperetrix whose incorrupted eye sees through the charms of doctors and their wives“ nenusilaužus liežuvio?. Šios dainos buvo kuriamos viename kambaryje su psichais“. Prodiuseris pasiūlė reklaminį motto – „Susipažinkit – Blue Oyster Cult. Kol jie dar nesusipažino su jumis“, tiems, kam „nedašuto“, apie ką albume eina kalba.

Voko dizainą kūrė muzikantų bendrakursis Bilas Gavlikas. Jis sugalvojo grupės logo – senovinio simbolio variaciją, reiškianti Kroną, Saturno planetą ir šviną. Pagrindinis dizainas vaizdavo begalybę košmariškai-fantastiškų statinių ir bėgius, vedančius į kosmosą. Visas paveikslas buvo nupieštas plunksnakočiu, braižybos įrankiais ir nufotografuotas juodai-baltam variante. Jokių muzikantų nuotraukų nerasta – viskas turėjo atrodyti paslaptingai… Fabrikėlis kepa diską  – pats laikas pasirūpinti vaikinų įvaizdžiu, tad Erikas Blumas ir B.O.C. prodiuseris Sendis Pirlmanas nuvyksta „pasišopint“ į gėjų aprangos tašką – „The Leather Man“. Buvo pasirinkta: odiniai Levi‘s džinsai, diržai su kniedėmis ir dygliuotos apyrankės, firmos „Anania Bros.“ batai, tokie patys, kaip nešiojo Kiss vaikinai, ir galų gale grandinės, kuriomis rednekai rišdavo šunis prie būdos. Kai kurie papildė garderobą žaismingais odiniais šortais…

… 1974 metai, spalis, Niujorko Muzikos akademija. Į sceną išeina blondinė ir šaižiu balsu skelbia: „Ant kojų ar ant kelių…“. Auditorija atsistoja tarsi žiūrovai Romos amfiteatre, belaukiantys krikščionių ir liūtų. Auditorija trokšta kraujo. „Pasitikite,- rėkia moteriškė. – Iš Niujorko. Didieji ir pritrenkiantys! Blue Oyster Cult!“. Išsiskleidžia vėliavos su B.O.C. logo. Cult‘as tarp savų. Visa Amerika netrukus kris po kojom…

 
Parašykite komentarą

Posted by on sausio 27, 2017 in Uncategorized

 

Trumpai tariant

Atsirado naujas „įrodymas“, kad „Elvis gyvas“.

Kaip praneša Ultimate Classic Rock, Internete pasirodė nuotrauka, kuri buvo padaryta per akciją, skirtą muzikanto gimimo dienos progai Greislende. Daugelis mano, kad apkūnus vyras nuotraukoje – pasenęs, bet gyvas Elvis Preslis. Arba jo brolis dvynis Džesas, kuris pagal oficialią versiją mirė netrukus po gimimo. Man kilo mintis: o gal tai Elvis, o ne jo brolis mirė po gimimo? O šalia –  pasenusi, bet gyva Dženis Džoplin? Kaip tai Morisono nesimato… Juk irgi gyvas kažkur slapstosi…

2017011818035056

Polas Makartnis nori susigrąžinti teises į The Beatles dainas.

Seras Polas padavė į teismą leidybinę firmą Sony/ATV, norėdamas susigrąžinti teises į savo kartu su Džonu Lenonu parašytas  dainas. Teises į dainas buvo nupirkęs Maiklas Džeksonas, tačiau po Maiklo mirties jas užvaldė Sony/ATV.

Sergeant Pepper Forever!

Didžiulis dailininko Piterio Bleiko koliažas Seržanto Peperio stiliumi papuošė Londono viešbučio „Mandarin Oriental Hyde Park“ fasadą. Bleiką dažnai vadina „britų pop-arto krikštatėviu“. Šiame darbe pavaizduota 100 garsių šio viešbučio svečių: aktorės Helen Miren ir Vupi Goldberg, Morganas Frimanas, taip pat Polas Makartnis, Ringo Staras bei kiti. Koliažas buvo užsakytas, norint paslėpti vykdomus statybos darbus. Koliažas puoš fasadą iki 2018 metų, kol darbai bus baigti. Manau, iki to laiko spėsim su mano miela redaktore nusifotografuoti jo fone.

sir-peter-blake-collage-mandarin-oriental-hyde-park-9908735

„The Kinks“ lyderis Rejus Devisas nominuotas Britų Imperijos Ordinui.

 Muzikantas, grupės „The Kinks“ frontmenas ir idėjinis lyderis buvo įtrauktas į kasmet sudaromą garbingų Britanijos piliečių sąrašą. „Ši žinia iššaukė manyje nuostabos, nuolankumo ir džiaugsmo jausmus“,- komentavo šį sprendimą Rejus. „Aš priimu ši garbingą sprendimą dėl mano šeimos narių, mano gerbėjų ir visų tų, kurie įkvėpdavo mane mano kūryboje“. 60 ir 70-siais grupė „The Kinks“ garsėjo savo aštriais dainų tekstais socialinės nelygybės ir isteblišmento kritikos temomis.

Polas Makartnis ruošią siurprizą.

2017 metais seras Polas žada išleisti  pirmą po keturių metų tylos albumą. „Aš išleisiu sekantį albumą, tačiau vargu bau ar jis bus gerai parduodamas. Aš tai darau todėl, kad pas mane susikaupė daug dainų, kurios man patinka. Aš labai pasistengsiu, kad albumas būtų geras. Muzikinė scena smarkiai pasikeitė, bet aš dėl to nesijaudinu – mano muzika bus geriausia iš viso to, ką jūs girdite“,- pasakojo Makartnis Rolling Stone žurnalo korespondentui. 74-ių muzikantui padeda prodiuseris Gregas Kerstinas, dirbęs su Adele.

Amerikoje atsirado Heavy Metal šlovės salė.

Sausio 18-ą dieną Arlingtono miesto ekspo-centre bus surengta kasmetinė iškilminga sunkiojo roko žvaigždžių apdovanojimo ceremonija. Pirmais neseniai atidaryto Heavy Metal Hall of Fame nominantais išrinkti – Ronnie James Dio, Lemmy („Motorhead“), „Scorpions“, Randy Rhoads („Ozzy Osbourne Band“), Rudi Sarzo („Whitesnake“), Don Airey („Deep Purple“), Vinny Appice („Black Sabbath“) ir kiti. Holivudo restoranas „Rainbow Bar & Grill“  bus paminėtas kaip glaudžiai susijęs su roko muzika: jo scenoje nuo 1972 metų koncertavo Eltonas Džonas, Džonas Lenonas, Dženis Džoplin, „Led Zeppelin“ ir daug kitų roko garsenybių. Pernai restorano teritorijoje pastatytas paminklas mirusiam „Motorhead“ bosui Lemi Kilmisteriui, kuriam ši vieta buvo tarsi antri namai.

Norečiau ten pasėdėti prie baro – sklando kalbos, jog po trečio burbono stiklo ateina Dženis, o po penkto – Morisonas…

 
Parašykite komentarą

Posted by on sausio 22, 2017 in Uncategorized

 

Mėnesio albumas: Pink Floyd – “Animals”

full_pink_floyd_animals_album_cover_battersea_power_station

1977-jų pabaigoje Monrealyje Pink Floyd baigė beveik metus trukusį gastrolinį turą, skirtą albumui „Animals“. Mūsų laikais kiaulikė Eldži, puošianti albumo viršelį, yra garsesnė už patį albumą. Kupinas išpuolių prieš kapitalizmą ir finansinį godumą albumas turėjo savyje tiek pykčio, kad galėtų rungtis su bet kuriuo pank roko disku. Niūrus, stiprus albumas nebuvo pilnai įvertintas grupės fanų ir buvo šiek tiek primirštas. Jeigu taip galima sakyti apie šį konceptualų kūrinį, kurio kopijų  buvo parduota 4 milijonai.

1977 metai:

2011 metai:

2016 metai:

20150509374

Pagrindinis albumo kūrėjas Rodžeris Votersas visada su savim nešiodavosi A4 formato užrašų knygelę, kurioje užsirašydavo savo idėjas ir mintis. Taigi, istorija prasideda antiutopijos pasaulyje, kur gyvūnai atstovauja žmonių rasę: kiaulės-tironai, šunys-aristokratai ir besmegenės avys. Pati albumo koncepcija rėmėsi Orvelo romanu „Gyvulių Ūkis“. Voterso pasaulėžiūrai didelę įtaką turėjo plokštelės „Dark Side of the Moon“ grandiozinė sėkmė: matydamas pilnėjančią banko sąskaitą, Votersas, augęs kairių pažiūrų šeimoje, bandė derinti staiga užgriuvusi turtą su savo socialistiniais principais. Vaikui buvo įskiepyta, kad turėti daug pinigų – blogis.

Kuriant medžiagą albumui Votersas paėmė visą valdžią į savo rankas. Žinoma, buvo kalti ir Rikas Raitas, ir Deivas Gilmoras – jie nieko negalėjo pasiūlyti. Tiesa, Deivas visgi sugebėjo įkišti į albumą vieną savo kompoziciją. Tik vieną. Perpus su Votersu. Tai buvo „Dogs“ – jis pats ją ir atliko.

photo2

Albumo įrašymas baigėsi lapkritį ir pats Votersas užsiėmė viršelio apiforminimu. Dizainerių komanda Hipgnosis nuo 1968 metų buvo atsakinga už albumų viršelių dizainą. Firmos bosas Stormas Torgersonas pristatė muzikantams dvi idėjas: vaikas su pliušiniu meškiu rankoje stebi, kaip jo tėvai mylisi; antra idėja – dvi tikros antys, vinimis prikaltos ant svetaines sienos. Votersui šios idėjos nepatiko ir jis pasiūlė kiaulės, skrendančios tarp dviejų nežmoniškai niūrių Batersi jėgainės bokštų, atvaizdą.

1977 sausio 19 dieną kompanija EMI pristatė albumą žurnalistams toje pačioje Batersi jėgainėje, kuri puikavosi ant viršelio. Buvo duotos griežtos instrukcijos nedaryti jokių įrašų, bet vėliau tapo aišku, kad vienas žurnalistas visgi slaptai įrašė albumą ir tas įrašas skambėjo vienoje radijo stočių.

Idėją „Mes visi kartu bepročiai“, kuri atsispindėjo albume „Dark Side…“, pakeitė nauja koncepcija „gyvenimas – mėšlas“. Kaip visada, išlieka klausimas: „tai ką, po perkūnais, šiame pasauly per 40 metų niekas nepasikeitė?!”

Video klipas labai jau į temą:

 

 
Parašykite komentarą

Posted by on sausio 14, 2017 in Uncategorized

 

The Doors: 50 metų debiutiniam diskui

the-doors-first-album_0_2

 

Kai aš pirmą kartą parsinešiau namo naujos negirdėtos grupės The Doors plokštelę, tai buvo tolima spuoguota jaunystė. Mano muzikinis skonis formavosi besiklausant Radio Luxembourg, Amerikos balso ir lenkų “Trujkos”. Su draugu Džyza perklausėm dar šviežią vinilą ir nuo tos akimirkos daugelis anksčiau girdėtų grupių man numirė. Dažnai užduodavau sau klausimą: kodėl kai kurios grupės, muzikiniu profesionalumu pranokusios Doors, visgi negali su jais susilyginti? Ir tik prabėgus n metų supratau, kad tai buvo naujo kultūrinio judėjimo pradžia. Po džiaugsmingų, apsikaifavusių hipių su birbynėm turėjo ateiti naujas mesijas. Juo ir tapo naujos grupės siela Džimas Morisonas – inteligentiškas, protingas ir pavojingas. Apsikaifavę hipiai su birbynėm niekur nedingo – jie ir toliau kaifavo.

Tai buvo neramūs laikai – Karibų krizė, brolių Kenedžių ir Martino Liuterio Kingo nužudymas, karas Vietname, Prahos įvykiai, studentų protestai Paryžiuje ir Amerikoje… Visa tai mums, gyvenusiems už geležinės uždangos, buvo perduodama per muziką ir dainų tekstus.

Savo debiutinį albumą Doors įrašė per savaitę – beveik visos dainos „gyvai“, po pirmo dublio. Tačiau cenzūra kai kurias dainas „išvalė“: pirmoje kompozicijoje Morisonas ilgai ir kvailai kartojo „she get‘s she get‘s high, she get‘s high“ (ji kaifuoja, ji kaifuoja), o paskutinėje „The End“ taip pat ilgai ir kvailai kartojo „fuck“. Dabar būtų sakoma, jog tai „naujas poezijos matymas“. Gal būt. Tais laikais šėlo ir visus terorizavo davatkiška cenzūra. Bet Morisonas nepasidavė ir Edo Salivano šou atlikdamas „Light My Fire“ pakartojo uždraustą tekstą – „Girl we couldn‘t get much higher“.

Toks jis buvo – Džimas Morisonas.

Oliveris Stounas, sėdėdamas Vietnamo apkasuose klausėsi „Break On Through“, svajodamas greičiau ištrūkti iš to pragaro ir tik Doors muzika padėjo jam neišprotėti. Todėl vėliau ir sukūrė filmą, atiduodamas, kaip jis pats sakė, „savotišką skolą“.

Genijai paprastai išeina jauni…

Vieną 81-jų birželio dieną Rėjus Manzarekas pasakė susirinkusiems Per-Lašezo kapinėse Džimio gerbėjams : „Jis nemirė! Jis Meksikoj!“. Ir visi sušuko: „Taip, jis ten!“ …

 
Parašykite komentarą

Posted by on sausio 7, 2017 in Uncategorized

 

Su Naujais metais!

nice_winter_river_backround

Garbingi kviritai! Kartu ir kilnios matronos, nekaltos merginos bei tikslo siekiantys jaunuoliai!

Piliečiai –  europiečiai.

Baigiasi 2759 Anno Urbis conditae metai. Kokią kiaulę (gaidį?) pakiš Naujieji? Gal, duokdie, nepasikartos 1917?

Svarbiausia yra rūpintis savim, savo artimaisiais ir nesirgti.

Kaip sako Ringo: Peace & Love!

 

 
Parašykite komentarą

Posted by on sausio 1, 2017 in Uncategorized