RSS

Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2016

Trumpai tariant

Praėjo 45 metai, kai įvyko pirmas istorijoje labdaringas roko festivalis, garsusis „Koncertas Bangladešui“.

George-Dylan-1

Koncerto, kuris įvyko Niujorko Madison Square Garden saleje, pagrindinių ideologu buvo artimas Džordžo Harisono draugas ir mokytojas, indų muzikantas Ravi Šankaras. 1970-jų spalio 12 dieną Rytų Pakistaną užklupo siaubingiausias XX amžiaus kataklizmas: galingas ciklonas sukėlė cunamį, kurio banga siekė 15 metrų. Žuvo 500.000 žmonių, o nacionalinio išsivadavimo karas, prasidėjęs 1971 metais, pražudė nuo 300 tūkstančių iki 3-jų milijonų žmonių. „Aš papasakojau apie šią tragediją Džordžui,- prisimena Šankaras,- jis man atsakė: „Žinai, aš manau, kad galėsiu kažką padaryti“.

Harisonas organizavo labdaringą koncertą, kuriame pirmą kartą kartu grojo tokios žvaigždės, kaip Ringo Staras, Bobas Dylanas, Erikas Kleptonas, Bilis Prestonas, Leonas Raselas, „Badfinger“ ir Ravi Šankaras. Medison Skver Gardene buvo surengti du koncertai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 40 tūkstančių žiūrovų. Tiesa, Džonas Lenonas irgi norėjo sudalyvauti, tačiau tarp jo ir Joko Ono kilo konfliktas, kadangi Džonas pareiškė, kad koncertuos be jos. Aš kažkur skaičiau, kad Džordžas iškėlė Džonui sąlygą – koncertuoji be Joko. Ši sukėlė skandalą, Džonas supsichavo ir išvažiavo tik jam žinomais keliais….

Tuometinėje Sovietų Sąjungoje pamatyti koncertą per TV negalėjai net pasvajoti . Visa informacija buvo slopinama, buvo pranešama, kad kažkokie ilgaplaukiai ir barzdoti rokeriai ir šiaip įtartinos žmogystos susirinko ne Maskvoje, progresyvaus pasaulio sostinėje, o „geltonojo velnio“ citadelėje ir surengė labdaringą koncertą abejotinais tikslais. Po poros metų Rygoje pamačiau to legendinio koncerto vinilą, o vakare, pas draugą išgirdus per „Estonia“ kolonėles Harisono dainą „Bangladesh“ ir „While my Guitar Gently Weeps“, ašaros pačios ištryško iš akių…Nesugebėjau sulaikyti emocijų. Ir tada pagalvojau- jeigu šie, pasak sovietų propagandos, „niekšai“ taip pergyvena dėl svetimos nelaimės, tai šitoje šalyje kažkas ne taip…

Prieš 45 metus „The Who“ išleido albumą „Who‘s Next“.

283756588_ad5af0208e1857546_logo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1971 metais Pitas Taunsendas nutarė įgyvendinti savo projektą „Lifehouse“, tačiau kolegų nepavyko suintriguoti ir Pitas įniko į alkoholį. Po „daugiadienių“ jam prasidėjo depresija ir apie jokį darbą studijoje negalėjo būti kalbos. Šiaip ne taip „finišavęs“, sugebėjo susikoncentruoti ir „sukoncentruoti“ Kitą Muną, kuris tuomet darėsi visiškai nevaldomu, ir grįžo į studiją.

Taunsendas susidomėjo naujove – sintezatoriumi- ir puikiai jį panaudojo įrašant diską, ypač gerai jam tai pavyko pirmoje albumo dainoje „Baba O‘Riley“, kuri buvo skirta Pito guru Meher Babai ir muzikantui Teriui Railiui. Visas albumas pulsuoja „draivu“, o paskutinė kompozicija „Won‘t Get Fooled Again“ kartu su „My Generation“ tapo grupės himnu. Pamenat, 71-ieji pasižymėjo puikiais albumais: Paul McCartney išleido „Ram“ ir „Wild Life“, Džonas Lenonas – „Imagine“, hard-rokeriai paleido į pasaulį „Fireball“a, o „Led Zeppelin“ savo legendinį „IV“. Ir šiame fone „Who‘s Next“ skambėjo puikiai.

Ronnie James Dio holograma šį mėnesį debiutavo Wacken Open Air festivalyje. Sunkiosios muzikos fanai tapo unikalaus pasirodymo liudininkais: scenoje pasirodė prieš 6 metus šį pasaulį palikęs legendinis vokalistas Ronis Džeimsas Dio. „Virtualusis“ Dio “, akompanuojant grupei „Dio Disciples“, atliko metal-himną „We Rock.

Pasiruošimas šiam projektui, kurį palaimino Ronio našlė Vendi, vyko kelis metus. „Kai aš pirmą kartą pamačiau „jį“, aš pradėjau verkti. Per repeticijas vaikinų akyse blizgėjo ašaros. Visa tai labai netikėta ir…šiek tiek baisoka“- pasakojo Vendi. Savotiškam Dio „prisikėlimui“ buvo naudojama 3D animacija 4K rezoliucijoje, sinchronizuota su vokalisto balso audio įrašu. Kad grupės muzikantai sinchroniškai grotų su balso įrašu, buvo naudojamas metronomas. „Kūrinio muzikinį atlikimą reikėjo tiksliai pakartoti“,- paaiškino grupės gitaristas Kreigas Goldi. „Man buvo gaila mūsų būgnininko Saimono Raito, kurio ausinėse visą laiką tiksėjo metronomas, bet ir mums buvo pakankamai sudėtinga- juk tai buvo „gyvas“ koncertas ir mes turėjom judėti, o ne stovėti vietoje“. Kompanijos, kuri buvo atsakinga už kumyro grįžimą į sceną, vadai patikino, jog tai  naujos, mirusių roko žvaigždžių koncertų tradicijos pradžia. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, 2017 metais prasidės naujas Ronnie James Dio koncertinis turas.

Stingas išleidžia naują albumą. Po bendro koncertinio turo su ex-Genesis vokalistu Piteriu Gabrieliu Stingas baigia darbą studijoje įrašinėdamas naują diską „57th & 9th“. Paskutinį savo albumą „Brand New Day“ Stingas išleido, kai jam buvo 48. Gavęs už jį du Grammy apdovanojimus, vokalistas tapo bedarbiu. „Muzikinė industrija apimta chaoso“, sako rokeris. „Dabar nieko negalima prognozuoti, ne taip, kaip senais, gerais laikais. Rokenrolas daugiau nejungia žmonių, tačiau dabar pats laikas grįžti prie roko. Ir aš, blemba, darysiu tai!“

Kenas Henslis atšventė gimtadienį. Auksinės „Uriah Heep“ sudėties vokalistas, klavišininkas, gitaristas ir pagrindinis kompozitorius vis dar koncertuoja ir leidžia albumus. Jo kūriniai išsiskiria ypatingu melodingumu ir ypatinga dvasia tų laikų, kai elfai ir burtininkai persikėlė į kalvas, palikdami žmonėms savo muzikinį paveldą. „60-ais ir 70-siais muzikoje jautėsi tikras maištingumas. Mums pasisekė, mes buvom viso to dalimi. Viskas prasidėjo nuo The Beatles: Džonas Lenonas ir Polas Makartnis savo eilėmis pakeitė muzikos dvasią. Vėliau, kai atėjo Deep Purple, Led Zeppelin ir Black Sabbath, atėjo hard-rokas, kuris neturėjo sienų.“

„Šiandien problema ta, kad atsirado per daug sienų ir apribojimų ne tik rokui, bet apskritai muzikai. Ir šiuos apribojimus pastatė pati muzikos industrija, padedant radiju ir TV“- pasakojo Henslis. „Tekstai – mano dainų šerdis. Gitara ir klavišiniais aš pradėjau groti tik tam, kad galėčiau savo tekstus paversti muzika. Kurdamas sugalvodavau akordus, kurie buvo neteisingi, netradiciški. Mano požiūris į roko muziką niekada nesikeitė – ji buvo ir liko ne tiek stilius, kiek muzika be taisyklių, be sienų. O jeigu atsiranda sienos, tai mano pareiga jas pažeisti. Taip aš galvojau 70-siais, taip galvoju ir dabar. Niekas manęs nemokė muzikos, aš mokiausi pats. Aš nemoku jos nei užrašyti, nei perskaityti, todėl kad nepripažįstu jokių kanonų. Muzikantai, turintys klasikinį išsilavinimą, dažnai juo ir apsiriboja. Jie turi tam tikras taisykles ir stengiasi jų laikytis, statydami save į rėmus, nieko bendro neturinčius su kūryba. Todėl mano pagrindinis patarimas visiems muzikantams: jauskitės laisvi ir nebijokit pažeisti sienų!“


Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo rugpjūčio 28, 2016 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: