RSS

Mėnesio archyvas: spalio 2019

Albumui „Perfect Strangers“ sukako 35

Deep Purple susivienijimo idėja seniai sklandė atmosferoje: menedžeriai  ne kartą vyrukus įkalbinėjo sisivienyti, siūlė pasakiškus honorarus, bet muzikantai griežtai atsisakydavo, ėjo savo keliais ir nesidomėjo finansine nauda. Tačiau Blekmoras,  nepaisant visiems žinomų tarpusavio nesutarimų, galvojo apie bendradarbiavimą su Gilanu. Dar 1979 metais Ričis kvietė buvusį kolegą užimti vokalisto vietą jo naujoje komandoje Rainbow. Kartą kalbėdamas su Gloveriu jis pastebėjo, kad Gilano balse yra kažkas ypatingo. Netrukus Blekmoras pamatė nesiskutusį, aiškiai „pachmelną“ Gilaną, tuo metu dainavusį su Black Sabbath per kažkokio smarkiai išreklamuoto labdaringo koncerto TV transliaciją, ir pajuto, kad pats laikas atgaivinti „auksinį“ Deep Purple sąstatą.

Ienas Peisas:“ Tai buvo įdomus laikas. Kai mes pirmą kartą susirinkom repeticijų patalpoje, buvo toks jausmas, kad mes padarėm kažką ypatingo. Visi šypsojosi, net Ričis ir Ienas“.

Rodžeris Gloveris:“ Mes su Ričiu grojom Rainbow ir mus tai tenkino, bet ši grupė pasiekė tokį lygį, kad aukščiau jo buvo sunku pakilti. Kai pagaliau mes penkiese susirinkom Vermonte, Kanadoje, tai buvo puikūs laikai. Visas buvęs priešiškumas ir užgaidos išgaravo. Mes įsišnekėjome ir priėjom išvados, kad mus „užkniso“ menedžeriai ir tai privedė prie grupės iširimo 1973-siais“.

Džonas Lordas iškėlė reikalavimą – grupė turi sukurti naują medžiagą albumui, o ne groti tik 70-jų dainas. Taip ir atsitiko: visos albumo dainos buvo naujos, su galingais rifais, virtuoziškais gitariniais pasažais, ypač poetiškais tekstais ir mistiška nuotaika.

Gloveris prisimena, kad jie daugiau laiko praleisdavo bare, negu studijoje ir jis, kaip garso prodiuseris, buvo labai sunerimęs. Jis siūlė grįžti į studiją, bet girdėjo tik:“ Atsikabink, Rodžeri!“. Į klausimą, kas juos gali sustabdyti, Blekmoras atsakė:“ Tik vienas faktorius: jeigu uždarys visus barus“.

Ričis Blekmoras: „Mes mokam groti vienu stiliumi. Juk mes visus tuos metus ne choruose muzikavome, o kūrėm puikų rokenrolą. Anksčiau didžiausia Purple problema buvo dažnai mus apimantis tingumas, kai reikėdavo kurti naują medžiagą ir repetuoti. Kažkurio momentu aš pajutau, kad visa atsakomybė už grupės muziką gulė ant mano pečių. Ir kai įtampa pasiekė apogejų, aš palikau grupę ir įkuriau Rainbow. Dabar aš nematau panašių sunkumų“. 

 

 

„The Concerto for Group & Orchestra“

Prieš 50 metų Londono Royal Albert Hall salėje įvyko Deep Purple „The Concerto for Group & Orchestra“ premjera. Koncertą pristatė Deep Purple ir Karališkosios filharmonijos orkestras, kurį dirigavo Malkolmas Arnoldas. Jis pavadino šį kūrinį „ryškiu ir sąmojingu“ ir teikė visišką paramą Džonui Lordui kūrybos procese ir repeticijose.

  Lordo parašytas „koncertas“ grupės kolegų buvo sutiktas su nepasitikėjimu, nes buvo pasiruošta įrašinėti albumą “In Rock“. Gan šaltai šią įdėją sutiko ir kai kurie orkestro muzikantai. Tik po kurio laiko „parpalistai“ įvertino Lordo įdėją, o Ričis Blekmoras net susikrimto, kad tokia mintis neatėjo jam į galvą. Koncerto metu jo įniršis (gerąja prasme) buvo toks, kad grojant „fortissimo“ violončelistai užsikimšdavo ausis. 

Bet visi techniniai ir muzikiniai prieštaravimai buvo įveikti ir „Koncertas“ įvyko. Be instrumentinės medžiagos kūrinys turėjo ir nedidelius vokalinius intarpus, kuriuos savo galingu vokalu atliko Gilanas. Įdomu, kad tekstus šiems intarpams parašė pats Gilanas… restorane premjeros dieną. Bendraautoriumi buvo gero viskio butelis…  

„Mes buvom patenkinti ta medžiaga, kuri buvo paruošta naujajam albumui „In Rock“ ir štai paaiškėja, kad vietoj jo įrašymo turim ruoštis kažkokiam neaiškiam simfoniniam koncertui“- viename interviu pasakojo Gilanas. „Ričis, išgirdęs šią naujieną, pasiuto! Aš taip pat ypatingai nesidžiaugiau, nes neįsivaizdavau, ką sugeba Džonas ir man nepatiko mūsų menedžerio darbo stilius. Nepasitaręs su mumis, jis dar prieš pusmetį užsiėmė eilę į Albert Holą. Mes buvom prislėgti, bet mums po truputį „dašuto“, kas iš šio sumanymo gali išeiti, tad vėliau mes džiaugsmingai palaikėm šitą beprotišką įdėją“.

Rodžeris Gloveris prisimena:“Kai aš tik atsiradau Deep Purple, menedžeris pranešė man, kad artimiausiu laiku grupė planuoja padirbėti su Karališkuju filharmoniniu orkestru. „Ar tai tiesa?“, – nustebau aš, o jis atsakė:“Taip, Džonas parašė medžiagą šiam koncertui ir, gal būt, išleisim albumą“.

„Koncertas grupei ir orkestrui“ tapo unikaliu kūriniu muzikos istorijoje, turintis roko ir klasikines muzikos saskambių. Bitlai jau senokai flirtavo su simfoninėmis formomis ir kartkartėmis į studiją pasikviesdavo simfoninį orkestrą, bet tokių pasirodymų niekas nerengdavo. Vienintelė grupė, kuri Kanadoje koncertavo su Edmontono simfoniniu orkestru, buvo Procol Harum.

Džonas Lordas:“Aš norėjau suvesti į vieną mano dvi pagrindines muzikines aistras – simfoninio orkestro skambėjimą ir roko grupės „saundą“. Vaikysteje buvau įsimylėjęs ir vieną, ir kitą. Paskui pradėjau groti rokenrolą ir tapau roko grupės nariu. Atėjo laikas ir tapo akivaizdu, jog šis derinys apibrėžia mano muziką. Esu patenkintas, ką tada parašiau. Aš tą koncertą sumaniau kaip kvietimą klausytojams atverti širdį, pamiršti apribojimus ir suvokti muziką, išeinančią iš nustatytų rėmų.

Pajusti svarbiausia: viskas aplinkui – muzika. Keičiasi tik tai, kaip mes ją girdim. Aš paprašiau Gilaną parašyti žodžius. Jis baigė rašyti tekstą, likus dviem valandom iki premjeros. Tai jauno žmogaus, stovinčio gyvenimo kryžkelėje, žodžiai. Reikia įsivaizduoti Deep Purple vokalistą, stovintį Albert Holo scenoje prieš aštuoniasdešimt Karališkosios filharmonijos orkestro muzikantų. Eilės nuoširdžios. Jose galima išgirsti žmogaus, iškeliaujančio ten, kur jis niekada nebuvo, pojūčius. Eilės neapsakomai harmoningai įsiliejo į muziką“.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 5 spalio, 2019 Uncategorized

 
 
%d bloggers like this: