RSS

Kategorijų archyvai: trumpai tariant

Trumpai tariant (special edition)

Prieš 50 vyko Monterey International Pop Music Festival

1967-jų vasarą, netoli San-Francisko, Monterėjuje įvyko pirmo istorijoje tokio tipo festivalio atidarymas. Festivalis tęsėsi tris dienas, į jį suvažiavo apie 200 000 melomanų ir hipių iš visos Amerikos ir užsienio. Vienas festivalio organizatorių, grupės The Mamas & The Papas narys Džonas Filipsas, kviesdamas visus vykti į San-Franciską, parašė dainą, kurią sudainavo Filipso draugas Skotas Makenzis. Netrukus daina tapo savotišku Meilės Vasaros himnu. Kaip byloja legenda, po trejų metų nuo šio festivalio žmonės matė Skotą Kalifornijos dykumoje, vaikštantį basomis ir bendraujantį su kaktusais. O rimtesnė tema šios dainos istorijoje yra ta, kad ji buvo tapusi neoficialiu „Prahos sukilimo“ himnu, kai 1968-ais Čekoslovakijos žmonės sukilo prieš komunistinį režimą.

Grįžtant prie festivalio, jame dalyvavo The Who, Jimi Hendrix Experience, The Animals, Dženis Džoplin su Big Brother & The Holding Co, Canned Heat, Grateful Dead, Moby Grape ir daug kitų garsių (ir nelabai) komandų. Anonsuojamas kaip „Muzika, Meilė ir Gėlės“, Monterėjaus festivalis ne tik pateisino savo pavadinimą, bet tapo tikru istoriniu įvykiu. Vienas iš pagrindinių festivalio bruožų – idėja „renkis kuo beprotiškiau“. Ten buvo galima pamatyti daug, švelniai tariant, keistų tipažų. Tačiau svarbiausia buvo roko muzika. Ir iki tol Monterėjaus Feirground Kaunty vykdavo garsūs džiazo festivaliai, todėl vietiniai buvo įpratę prie spalvingos minios klausytojų ir keistai apsitaisę šio renginio dalyviai niekam šoko nesukėlė ir psichiatrų pagalbos neprireikė.

Čia, Skaitytojui leidus, padarysiu geografinį (ir istorinį) šuolį į tuometinį Kauną. Įdomių personažų galėjai pamatyti vakarais, kai Laisvės alėja pavirsdavo savotišku podiumu. Nuo Centrinio pašto iki Soboro ir atgal kursuodavo Senamiesčio ir Centro stileivos. Tai buvo tikras galvos skausmas milicininkams ir draugovininkams! Madingiausi iš jų buvo Leščius ir Stankė. Leščius dar nebuvo užsiauginęs ilgų plaukų ir milicija jo dar negaudė… Mūsų su Džyza „kliošai“, deja, dar tik buvo siuvami pas vieną populiarų „Slobodkės“ siuvėją, todėl mes ir nedalyvavom tose eitynėse. O ir mano „topinis“ „klėtkavas“ švarkas iki kelių, mamos „rekvizuotas“ už „gerą“ elgesį mokykloje, kabojo spintoje. Bet tai buvo lyrinis nukrypimas mano jaunystės miestan, o tuo metu Monterėjuje…

June 1967, Monterey, California, USA — Janis Joplin with the guitarists of Big Brother and the Holding Company, on stage at the Monterey Pop Festival.

Lui Adlerio, Džono Filipso ir Bilo Grehemo organizuotas didžiausias roko festivalis pritraukė visą tuometinės muzikinės grietinėlę. Žiūrovai buvo pasitinkami su havajietiškomis orchidėjomis ir palydėti iki jų vietų, čia buvo galima gauti paketėlius su nuotaiką pakeliančiais purpurinės spalvos preparatais. Psichodeliniam festivalio pojūčiui palaikyti buvo parinktas ir atitinkamas šviesų šou. Organizatoriai norėjo į festivalį pakviesti Bitlus ir paskambino Polui Makartniui. Polas paaiškino, kad Bitlai jau nebekoncertuoja ir pasiūlė vietoj savęs Džimį Hendriksą. „Džonas Filipsas ir kiti aplankė mane Londone ir paklausė ar Bitlai bus Monterėjuje? Aš atsakiau, kad negalėsim ir rekomendavau Džimį Hendriksą. Jie nebuvo apie jį girdėję“,- viename interviu pasakojo Makartnis. – „Ar jis nieko?“,- klausė jie manęs. Aš jiems papasakojau apie koncertą, kurį aš mačiau ir pasakiau, kad jis buvo fantastiškas“. Taip Džimis pirmą kartą gavo progą koncertuoti gimtojoje Amerikoje, kuri anksčiau nesuprato jo talento. Beje, 1967 metais, kai buvo kuriamas Bitlų filmas „Magical Mystery Tour“, Hendriksas turėjo jame filmuotis, bet išvažiavo Amerikon.

Dar vieną įdomią istoriją papasakojo The Who vokalistas Rodžeris Doltris. Pasirodo, po scena, kur buvo repeticijų kambarys, Džimis Hendriksas, prieš pasirodymą miklindamas pirštus, sugrojo visą Bitlų albumą „Sergeant Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“, o visi, kas tuo metu buvo kambary, dainavo ir pritarė įvairiais mušamaisiais, pvz. šakutėmis, peiliais, batais ir švirkštais…

Bet ne viskas buvo taip idiliška: The Who lyderis Pitas Taunsendas susikibo su Hendriksu, ginčydamiesi, kas turi pirmas pasirodyti scenoje. Kiekvienas jų bijojo, kad varžovas spės parodyti visus savo sprogius sceninius triukus ir sekantis neturės kuo nustebinti žiūrovų. Anglams pasisiekė: The Who puikiai atgrojo, pabaigoje seto sulaužydami gitarą ir būgnus. Bet Hendriksas nenusileido anglų modams ir pasirodymo pabaigoje padegė savo gitarą. Buvo toks įspūdis, kad gitaros siela kaukdama pakilo į dangų…

Džimis Hendriksas ir Dženis Džoplin šiame festivalyje kūrė roko istoriją, nors iki festivalio Monterėjuje jie nebuvo žinomi. Abiejų pasirodymas nepaliko nė vieno abejingo ir buvo įamžintas D.A. Penebeikerio šiam festivaliui skirtoje kino juostoje. Taip Monterėjaus festivalis tapo savotiška preliudija didžiausiems roko festivaliams. Iki Vudstoko buvo likę du metai…

 

San-Franciskas  švenčia Meilės Vasaros 50-metį

Prieš pusę amžiaus Amerikos jaunimas sukėlė kultūrinę revoliuciją: dauguma kilo dėl muzikos ir uždraustų preparatų, protestavo prieš karą Vietname ir subujojusį 60-jų amerikietišką ortodoksalumą. Kiti „bujojo“, ba nebuvo vasarą kas veikti. Treti tiesiog dėl kompanijos (kaip tas, anot senos patarlės, vienos išskirtinės tautos atstovas, kuris dėl kompanijos net pasikorė)… Taigi visa tai išsiliejo į galingą judėjimą, įgavusį atgarsį visame pasaulyje ir paliko nepamirštamą paveldą. Kaip sakė grupės Grateful Dead gitaristas Bobas Veiras, kultūrinis sprogimas išsiveržė pro amerikietiškos visuomenės fasado plyšius  ir 1967-jų vasara tapo lūžio tašku rokenrolo istorijoje. Tai atsispindėjo ne tik muzikoje, bet ir kine, literatūroje ir dailėje. Pagaliau, žmonių protuose.

Dabar San-Franciskas tapo technologiniu centru ir nė kiek nepanašus į tą 70-jų miestą. Vis dėlto miestas tikisi naujo „svečių“ pliūpsnio su turistiniais doleriais ir labai rimtai žiūri į šią istorinę datą. Atidarytos jubiliejinės parodos, vyksta kino ir muzikos festivaliai, tematinės diskotekos ir lekcijos. Jubiliejus duoda aiškiai suprasti: tai, kas įvyko prieš 50 metų, šiuolaikiniame San-Franciske neįvyktų. Šiuolaikiniai nežinomi kūrėjai negali sau leisti kurti šiame mieste. Miestas vis dar traukia jaunus žmones, bet net tie, kurie uždirba šešiaženkles dolerių sumas Silikono slėnyje, skundžiasi brangiu pragyvenimu.

Grupės Quicksilver Messenger Service vokalistas ir bosistas Devidas Freibergas pažymėjo, jog dabar visi prisimena tik muziką, bet ne tik ja viskas apsiribodavo. „Ten buvo dailininkai, poetai, muzikantai, visos puikios rūbų parduotuvės, maisto parduotuvės hipiams. Tai buvo visa bendruomenė“,- prisimena Freibergas.

„Kiekviena fantazija apie 67-jų vasarą – taika, džiaugsmas, meilė, prievartos atsisakymas, gėlės plaukuose ir fantastiška muzika – buvo realybė Monterėjuje. Tai buvo palaiminimas“,- pasakojo kitas tų laikų liudininkas Denisas Maknalis, oficialus Grateful Dead biografas. Jis kuravo parodą „Kelyje į Meilės Vasarą“, kuri vyko  Kalifornijos istorijos draugijoje. Paroda nušvietė kelią, kaip atsirado ši epinė vasara ir kodėl San-Franciskas tapo jos „neišvengiamais namais“. Dar viena paroda, pavadinta „Meilės Vasaros patirtis“, veikia De Jango muziejuje: ten galima pamatyti psichodelinį muzikos šou ir tų laikų koncertinius posterius bei fotografijas, pasiklausyti muzikos ir sužinoti apie tos epochos madas.

Taigi, įsisegam į praretėjusius plaukus gėles ir pirmyn į Friską!

If you’re going to San Francisco
Be sure to wear some flowers in your hair
If you’re going to San Francisco
You’re gonna meet some gentle people there

For those who come to San Francisco
Summertime will be a love-in there
In the streets of San Francisco
Gentle people with flowers in their hair

 
Parašykite komentarą

Publikavo on liepos 21, 2017 trumpai tariant

 

Trumpai tariant

Ray Davies gavo riterio titulą.

Vienos garsiausių 60-jų grupės The Kinks lydėriui „už tarnavimą menui“ buvo suteiktas riterio titulas. Bekingemo rūmuose muzikantui apdovanojimą įteikė princas Čarlzas. „Tai tęsėsi kokias 3 minutes ir praėjo puikiai. Aš atsisveikinau ir išėjau namo“,- papasakojo 72-metis muzikantas. Rėjus ir Deivas Deivisai bei du jų draugai įkūrė The Kinks 1964 metais. Grupė garsėjo savo aštriais tekstais socialinėmis temomis ir gal būt todėl buvo nelabai megiama politikų. 1990 metais Rėjus kartu su Kinks tapo rokenrolo Hall of Fame nariais, jis taip pat yra Ivor Novello Awards laureatas už ypatingus nuopelnus britų muzikai. 2004 metais jis tapo ordino „The Most Excellent Order of the Britis Empire“ komandoru.

 

Legendinio trio „Cream“ muzikantų vaikai atkuria tėvų muziką

Birželio pradžioje Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vyks grupės „The Music of Cream“ turas skirtas „Cream“ 50-čiui. Visi šios naujos formacijos nariai yra artimi legendinės 60-jų komandos giminaičiai. Kofis Beikeris yra Džindžerio Beikerio sūnus, multiinstrumentalistas Malkolmas Briusas yra Džeko Briuso sūnus ir dar vienas muzikantas – Vilas Džonsas, Eriko Kleptono sūnėnas ir garsiojo garso inžinieriaus Endi Džonso, dirbusio su Džimiu Hendriksu, Rolling Stones ir Led Zeppelin, atžala.

Visi trys yra patyrę muzikantai ne kartą kartu su tėvais ir kitais roko veteranais groję koncertuose. Jubiliejinį renginį, kaip kviestinė žvaigždė palaikys ir buvęs Deep Purple narys Glenas Hjuzas.

Krevetė pavadinta Pink Floyd vardu

Oksfordo universiteto zoologas Semis de Greivas pavadino naują krevetę aptiktą prie Panamos krantų savo mylimos grupės vardu. „Aš dažnai darbe klausausi Pink Floyd. Šios krevetės atradimas tapo puikia galimybe pagaliau pažymėti mylimą grupę. Mūsų laboratorijoje yra pakankamai Pinkų fanatų, todėl mes susitarėm, kad jeigu rasim naują rožinę krevetę, tai ją ir pavadinsim Pink Floyd“, – pasakojo de Greivas.

Oksfordo mokslininkai nepraleido progos draugiškai partolinti kolegas ir nupiešė šaržus į kultinių Pinkų albumų viršelius.

 „Procol Harum“ jubiliejus

Prieš pusę amžiaus Procol Harum išleido savo garsiausią singlą „A Whiter Shade Of Pale“, kuris suformavo dar vieną roko stilių – progresyvųjį roką. Iki šių dienų šis singlas yra visų laikų perkamiausių.

Labai įdomią istoriją, susijusią su šia daina papasakojo Polas Makartnis: „67-jų gegužės 15-tą Brajanas Epstainas surengė vakarėlį, skirtą albumo „Sgt. Pepper‘s“ užbaigimui. Po jos Polas su draugais nuvažiavo į klubą Bag O‘Nails. Tą vakarą aš sutikau Lindą. Ji ten buvo su The Animals muzikantais, kuriuos gerai pažinojo. Kai ji praėjo šalia mūsų staliuko, aš pastojau jai kelią ir pasakiau: „Labas, kaip gyveni?“. Aš prisistačiau ir pasakiau, kad mes einam į kitą klubą ir ar ji nenorėtų mums palaikyti kompaniją?“.

Redaktorė prie garsaus klubo įėjimo

Mes visi nuvažiavom į Speakeasy klubą. Tai buvo pats pirmas kartas kai aš išgirdau įrašą „A Whiter Shade Of Pale“ su tekstu apie tai, kad kažką pykino. Tekstas buvo keistas, bet labai poetiškas, o muzikinė tema buvo paimta iš Bacho, bet mes šito nežinojom. Paprasčiausiai mes pagalvojom „Dieve, kokia nereali daina! Tai buvo etalonas. Mes pradėjom spėlioti, kas atlikėjas. Kažkas iš mūsų nuėjo į DJ‘jaus kabiną ir paklausė, ką jis ką tik pagrojo. Jis pasakė: „ Ak, taip, A Whiter Shade Of Pale, Procol Harum“. Procol kas? Čia lotyniškai ar kokią kitą kalbą? Visi apie tai ir kalbėjo, ką tai reiškia. Tai buvo vakaro intriga“.

Nuo savo pirmo pasirodymo Procol Harum evoliucionuoja, tik prie grupės vairo lieka nepakeičiamas vokalistas, pianistas ir kompozitorius Geris Brukeris. Paskutinis grupės albumas buvo išleistas 2003 metais ir štai dabar grupė 50-čio progą pasirodė naujas diskas „Novum“. Gyvenimas tęsiasi.

Sukūrta Lenono figurelė.

Jau dabar Internete galima užsisakyti Džono Lenono žaislinę figurelę. Skubekit, nes jų yra tik 500 vienetų. Nors kaina ir kandžiojasi (300 svarų), bet manau tikriems Džono fanams tai bus puiki dovana. Į komplektą taip pat įeina rūbai, aksesuarai ir keičiamos rankos.

Kuboje pažymėjo Seržanto Peperio 50-tį

A woman dances during an open-air covers concert in celebration of the release of Beatles’ landmark album “Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band” 50 years ago, in Havana, Cuba June 1, 2017.

Laisvės saloje buvo surengtas koncertas skirtas garsiausiam Bitlų albumui. Šou vyko atviroje aikštelėje viename iš Havanos parkų. Koncerto dalyviai grojo kubietiškas albumo dainų kaver versijas, kartais pagardindami jas salsos ritmais. Kubos spauda parašė, jog šalyje prasidėjo „pavėluotas bitlomanijos žydėjimas“.

Laisvė alui!

Šiais metais metaliūgos, kurie rinksis į Wacken Open Air festivalį, alų gaus iš alaustiekio. Vamzdžiai, kuriais alutis tiekės į festivalį bus 70 cm gylyje ir 7 kilometrus bėgs į ištroškusių metalistų gerkles.

Anksčiau alutį veždavo statinėmis sunkvežimiai, bet gamtą mylintis vokiečiai nusprendė atsisakyti sunkiųjų furų kadangi jos ardo dirvožemį ir baueriai pasibaigus festivaliui negalės pasisėti nei ridisėlio, nei morkvos.

Wacken Open Air yra vienas didžiausių sunkios muzikos festivalių pasaulyje. Pedantiški fricai paskaičiavo, kad kasmet jį aplanko apie 75000 metalistų, kurie per tris dienas išgeria vidutiniškai 5,1 litro alaus kiekvienas. Blemba, reiktu deleguoti į ten Karbauckį su Veryga!

 

Šiais metais festivalyje pasirodys Accept, Alice Cooper, Avantasia, Candlemass, Marilyn Manson ir dar apie 150 garsių komandų.

Visi trys yra patyrę muzikantai ne kartą kartu su tėvais ir kitais roko veteranais groję koncertuose. Jubiliejinį renginį, kaip kviestinė žvaigždė palaikys ir buvęs Deep Purple narys Glenas Hjuzas.

Vaizdeliai iš festo

 

 

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo on birželio 10, 2017 trumpai tariant

 
 
%d bloggers like this: