RSS

Kategorijų archyvai: bendra

Atostogos

Šį nuostabų metų laiką kiekvienas “čiūdinasi” savaip: vieni važiuoja į Maldyvus, kiti į Turkiją, kur viskas įskaičiuota, treti į Zizėnus daržų ravėc. Alytiškių melomanų komanda spjovė į visus pasaulio stebuklus ir kasmet važiuoja paklausyti ir gyvai pamatyti dar neišmirusių roko dinozaurų. Ta vieta vadinasi Loreley, Deutschland. Štai foto reportažas iš šių metų Open Air Loreley.

Rockfels Loreley 2017

 
Parašykite komentarą

Publikavo on birželio 30, 2017 bendra

 

Kam sukurtas šis blogas

            „Jeigu tu atsimeni šešiasdešimtuosius, vadinasi tavęs ten nebuvo“,- kalba tie, kurie puikiai prisimena 60-uosius. Jie žino, jog tada vos ne kasdien vyko kažkas naujo, nematyto ir negirdėto, ir gyvenimas buvo toks žiauriai įdomus ir įvairialypis, kad staiga užplūstantys prisiminimai sunkiai išryškina bendrą vaizdą. Tūlas roko dinozauras pasakys, jog buvo dar ir 70-ieji, kuomet labiausiai suklestėjo viskas, kas susiję su roko muzika. Ir jis bus teisus. Teisus bus ir metalistas, sakydamas, jog 80-siais labiausiai subujojo metalas. Tie laikotarpiai mūsu kartai nėra tik kalendorinės datos- tai ypatingas gyvenimo būdas, pasaulėžiūros praplėtimas ir visiškai kitoks pasaulio suvokimas. Laisvės ieškojimas per muziką, madą, „gėlių vaikų“ filosofiją, pacifistinis požiūris į tave supanti pasaulį. Permainos, kurias mes pasitikom, kaip lavina užtvindė  viską aplinkui, užvaldė protą ir jausmus, paskatino ieškoti kito kelio, o neiti tuo, kurį skelbė komunistinė propaganda. Pasaulis aplink tave buvo pripildytas nuostabios harmonijos, visatos meilės fluidų ir  fantastiškos muzikos garsų. Šalia buvo draugai, o priešai lindėjo už storų, nesugriaunamų valdžios rūmų sienų.

            Negaliu pasakyti tikslios dienos, kada visa tai įvyko – gal kuomet jaunas sunkvežimio vairuotojas, vardu Elvis, sudainavo savo pirmą dainą, o gal tada, kai atsirado keistas žodis „rokenrolas“, o gal ta diena buvo, kai išgirdome stebuklingą žodį „Bitlz“? Ne tai svarbu,- svarbu tai, jog nuo tos akimirkos muzika tapo garsesnė, plaukai ilgesni, mada laisvesnė ir pas tave atsirado daugybė naujų draugų. Muzika sujungė milijonus žmonių į vieną armiją, kurios ginklai buvo tranzistoriai, magnetofonai, plokštelės ir nesibaigiančios diskusijos apie fenomeną vardu rokas. Muzika tapo lakmuso popierėliu, kurio pagalba galėjai atspėti kas savas, o kas svetimas. „The Beatles“, The Rolling Stones“, „The Doors“, Jimi Hendrix, Janis Joplin ir nesuskaičiuojama galybė kitų muzikantų ir kūrėjų užvaldė mūsų protus visam gyvenimui ir be jų tas gyvenimas būtų ne toks įdomus ir spalvingas. Ir būtent muzikantai tapo sektinumo ir dievinimo (pamenat „Dabar mes populiaresni už Jėzų; aš nežinau kas išnyks greičiau- rokenrolas ar krikščionybė“?) objektu, svarbiausiais jaunimo minčių  ir jausmų skleidėjais. Tai jie sulaužė nusistovėjusias normas ir taisykles, ir parodė kelią einantiems paskui juos. Pasaulį užtvindė žmonės su gitaromis, kilę dažniausiai iš darbininkų kvartalų, kurie džiaugėsi gyvenimų ir buvo tarsi tavo „chebros“ vaikinai. Visuotinės meilės jausmas atėjo su Meilės Vasara ir lozungu „All you need is love“, su gėlėmis plaukuose ir Vudstoku. Muzikos buvo tiek daug ir tokios įvairios, jog iki mūsų dienų atsiranda nedaug žinovų, sugebančių sudelioti ją į stilistines lentynėles. Tada tai niekam nerūpėjo ir žodis „pop music“, apimantis visą populiarią, kaip ją tada vadino, muziką, dar nebuvo šiuolaikinės bjaurasties ir „dainuojančių trusikėlių“ sinonimu.

             Kada griuvo visuotinės meilės ir taikos simboliai? Gal šviesi, kupina vilčių gėlių vaikų epocha baigėsi Altamonte, kai buvo nužudytas žiūrovas? O gal dar anksčiau, kai kariuomenė šaudė į studentus? O gal tuomet, kai mirė Jimi Hendrix, Janis Joplin ir Jim Morrison, ir kupinos meilės ir laimės dainos nepagydė pasaulio, o žodyje „hipis“ neliko romantikos ir viltį pakeitė abejingumas ir ilgaplaukiai laisvės skelbėjai pavirto marginalais?

             Tačiau ne visi „krito kovoje“, dar išliko dinozaurų, kurie nėra labai matomi, tačiau jie dar gyvi, myli roką ir Keruaką. Ir šis portalas skirtas jiems. Ir dar tiems, kurie tiki, jog rokas gyvas (bent mūsų širdyse), tiems kurie dar gyvena toje nuostabioje ir tolimoje epochoje…

 
Parašykite komentarą

Publikavo on liepos 25, 2012 bendra