RSS

Aš Ozis (21)

23 Sau

Kai sužinojau, jog yra praktikuojančių okultistų, aš tuo nepatikėjau. Keistuoliai juodais rūbais ir baltu makijažu kabinėjosi prie mūsų po koncertų, kviesdami mus į juodąsias mišias Londono Haigeito kapinėse. Aš jiems atsakydavau: „Paklausyk, biče, dvasios, kurias aš garbinu, vadinasi viskis, šnapsas ir džinas“. Kartą satanistų chebra pasiūlė mums sugroti Stounhendže. Mes juos pasiuntėm kuo toliau, o jie pažadėjo mus prakeikti. Kas per šūdas! Tais laikais Anglijoje net buvo aukščiausias raganius, vardu Aleksas Sandersas. Aš niekad nebuvau su juo susitikęs – ir niekada nenorėjau.

Pasakysiu paslaptį: kartą mes nusipirkom Uidži lentelę (Ouija board) ir surengėm nedidelį spiritinį seansą. Įvarėm viens kitam siaubo iki apsišikimo. Vėlai naktį, velniažin kelintą valandą, Bilas skambina man ir sako:

– Ozi! Man atrodo mano namuose vaiduoklis!

-Tai pardavinėk bilietus į šou!- atsakau jam ir dedu ragelį.

Visas šis šėtoniškas maskaradas tarnavo mums kaip puiki nemokama reklama. Liaudis tiesiog ėjo iš proto. Tą dieną, kai diskas “Black Sabbath” pasirodė, buvo parduota penki tūkstančiai jo kopijų, o gale metų pasaulyje buvo parduota netoli milijono egzempliorių. Mes iš nuostabos trynėm akis. Net Džimas Simpsonas tuo netikėjo. Vargšas, negalėjo su tuo susitvarkyti. Jo ofisas buvo Birmingeme, toli nuo Londono, kuris buvo visų įvykių centras. Jis turėjo viskuo rūpintis pats, kadangi tvarkė ir kitų grupių reikalus ir nesamdė sau padėjėjo. O dar buvo “Henry’s House Blues”. Todėl jis pradėjo mus erzinti. Pirma, mes negaudavom pinigų. Jis mūsų neapgaudinėjo – jis buvo vienas sąžiningiausių žmonių šou biznyje, bet „Philips“ laiku nešmokėdavo honorarų, o Džimas ne iš tų žmonių, kuris nuvažiuos į firmą ir sukels skandalą. O dar Amerika – mes norėjom ten nuskristi, netgi nedelsiant, o tai reiškia, kad turėjom kaip reikiant pasiruošti tam, t.y. nepersistengti su ta velniava, kuri mus lydėjo. Mes nenorėjom išgarsėti kaip Meisono šeimos gerbėjai. Už tai mus pakabintu už kiaušų.

Netrukus Londono šou biznio rykliai pajuto kraują vandenyje – sužinojo apie mūsų nesutarimus su Džimu. Ir pradėjo apie mus sukti ratus. Jie tikriausiai matė degančius neonine šviesą milžiniškus svarų sterlingų ženklus! Mūsų pirmas albumas atsiėjo maksimum 500 svarų, reiškia, uždarbis buvo astronomiškas!  Pirmuoju paskambino Donas Ardenas. Mes nieko apie jį nežinojom apart jo slapyvardžio – Mr. Big. O vėliau mes išgirdome istoriją, kad jis gali pakabinti žmogų aukštyn kojomis iš penkto savo kabineto Karnaby gatvėje aukšto arba užgesinti cigarą ant lankytojo kaktos. Be to, jis pareikalavęs, kad pinigai pagal sutartis būtų jam asmeniškai atnešti rudos spalvos popieriniuose maišuose. Jis pelnė blogą reputaciją Didžiojoje Britanijoje dėl savo agresyvios, kartais nelegalios verslo taktikos, dėl kurios jis buvo pavadintas „Mr. Big “,„ Jidiš krikštatėviu “ ir „ Meyer Lansky of Pop “.  (1966 m. Ardenas ir būrys jo „gorilų“ atvyko į impresarijaus Roberto Stigvudo biurą, kad „jį pamokytų“ už tai, kad išdrįso su kai kuriais menedžeriais aptarti vadovybės pakeitimą. Šis incidentas smarkiai nuskambėjo 60-jų britų šou biznyje. Ardenas grasino išmesti Stigvudą per langą, jeigu jis kada nors kišis į jo biznį – red.info).

Na, mes šiek tiek myžtelėjom, kai važiavom į Londoną pirmą kartą susitikti su juo. Kai mes išlipom stotyje, mūsų jau laukė melynas rols-roisas. Man niekad neteko važiuoti rols-roise.  Sėdėjau ant galinės sėdynės kaip Anglijos karalius ir galvojau: „Prieš trejus metus skerdykloje valiau skrandžius, o vėliau Vinson Grin kalėjime dalinau šunų maistą pedofilams. Pažiūrėk, kur dabar esu “. Donas turėjo reputaciją žmogaus, kuris iš bet ko galėjo padaryti pasaulinio lygio žvaigždę, bet ir naudodamasis proga nulupdavo nuo jo septynias skūras, nesugalvodamas kažkokių ypatingų finansinių kombinacijų Bernio Medofo stiliumi. (Bernis Medofas, amerikiečių finansistas, žinomas savo labdaringumu. Už finansines machinacijas nuteistas 150 metų kalėti).

Paprasčiausiai, blet*, Donas nemokėdavo ir baigta. Būtų taip: „Donai, tu man skolnas limoną* paundų. Ar galėčiau gauti savo babkes?“ O jis į tai:“ Ne,negali!”. Pokalbio pabaiga. O jeigu jūs turėsit drąsos ateiti į ofisą asmeniškai paprašyti pinigų, tikėtina, kad jus  išveš “greitukė”. Tik mes nenorėjom, kad iš mūsų kažkas darytų garsenybes. Mes praktiškai jais buvom. Bet nepaisant šito, sėdėjom Dono ofise ir klausėmės jo kalbų. Jis buvo nedidokas žmogėnas, bet kietai sudėtas ir pavojingas kaip piktas rotveileris. Ir labia garsiai kalbėjo. Pačiupo telefono ragelį, susijungė su sekretore ir taip riktelėjo, kad, rodos, visa planeta sudrėbėjo. Pokalbio pabaigoje mes atsistojom, sakydami, jog buvo malonu susipažinti, bla-bla-bla, nors nei vienas iš mūsų nenorėjo turėti su juo reikalų. Kai mes išėjom iš kabineto, jis pristatė mus kažkokiai džekei*, ant kurios visa laiką rėkė kalbėdamas telefonu.

– Čia Šeron, mano dukra – suniurzgė jis – Šeron, palydėk vaikinus iki mašinos, gerai? 

Aš plačiai jai nusišypsojau, o ji neramiai pažvelgė į mane. Tikriausiai manė, kad esu pamišęs, stovėdamas priešais ją basas, su pižama ir vandens čiaupu ant kaklo. Bet tada, kai Donas, pukšėdamas dingo už savo kabineto durų, aš suskaldžau kažkokį bajerį* ir ji nusišypsojo. Aš vos nenukritau ant grindų. Tai buvo gražiausia išdykusios moters šypsena, kokią esu mates savo gyvenime. Pavymui ji vėl nusijuokė. Jaučiausi laimingas ir norėjau, kad ji tai darytų vėl ir vėl.

   Aš vis dar gailiuosi dėl to, kaip mes pasielgėm su Džimu Simpsonu. Manau, jis tiesiog neišlaikė išbandymo. Po tiek metų nesunku pasakyti, ką Simpsonas turėjo ir ko neturėjo daryti, tačiau jei jis suprastų, kad mes peraugome jo galimybes, jis galėtų mus perparduoti kitai firmai arba patikėti mūsų valdymą tarpininkui. Jis neturėjo pakankamai ryžto tai padaryti. O mes taip svajojome vykti į valstijas ir tęsti savo karjerą, tad nenorėjome laukti, kol šis vaikinas “išigimdys”.

Galų gale mus perėmė kažkoks gudrutis, vardu Patrikas Mienas, truputi vyresnis už mus. Jis pradėjo prodiuserinį lupikavimą kartu su savo tėvu kaskadininku televizijos laidoje „Danger Man“, o vėliau dirbo pas Doną Ardeną, iš pradžių vairuotoju, o vėliau kurjeriu tokiose grupėse kaip „Small Faces“ ir „Animals“. Kitas buvęs Dono Ardeno pakalikas Vilfas Painas dirbo su Patriku. Man šis Vilfas labai patiko, priminė komiksų banditą: neaukštas, stiprus kaip betono luitas, be to, jo didžiulis ciniškas snukis kaip iš filmo. Manau, kad jis „metė pointus“*, nors, pasakysiu atvirai, jei jis norėtų ką nors atjungti, galėjo gauti gerą smūgį. Painas ilgą laiką buvo asmeninis Dono asmens sargybinis ir tuo metu, kai mes vienas kitą pažinojome, jis dažnai lankydavosi Brikstono kalėjime, aplankydamas neseniai įkalintus brolius dvynius Krėjus, garsius gangsterius… Šis Vilfas buvo tinkamas bičas. Mes iš jo dažnai pasijuokdavom.

  – Ar žinai, kad esi išprotėjęs? –  jis dažnai klausdavo manęs.

Patrikas nebuvo panašus nei į Doną ar Vilfą ir net į savo tėvą. Jis buvo malonus, kalbus, visada ramus ir greitas, damos taip ir trindavosi šalia jo. Jis visada vilkėjo kostiumus, vairavo „Rolls-Royce“, nešiojo ilgus plaukus, bet ne per daug. Nė pas vieną vaikiną nesu matęs tiek deimantinių žiedų ant pirštų. Tikrai daug išmoko iš Dono Ardeno. Visus vadovėlinius triukus Patrikas naudojo prieš mus: buvo limuzinas su vairuotoju, vakarienė su šampanu, nenutrūkstami komplimentai ir apsimestinis netikėjimas, kad mes dar nesame multimilijonieriai. Jis pažadėjo, kad jei su juo pasirašysime sutartį, turėsime automobilių, namų, merginų, tiesiogine prasme viską. Užteks paskambinti ir pasakyti. Jis pasakojo mums vaikiškas pasakas, bet tokias, kuriomis norėjome tikėti. Apskritai tame buvo šiek tiek tiesos. Šou verslas yra įprasta pinigų uždirbimo sritis. Kai vyksta išpardavimai, viskas zašibis*, bet kai tik kažkas sustoja, tai liejamas kraujas ir prasideda teismai.

*Lietuvių žargono bazė – Vilniaus universiitetas, Filologijos fakultetas, 2010 m.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 23 sausio, 2022 Archeologija

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: