RSS

Vanilla Fudge: debiutas

05 Rgp

To laikmečio muzikos kritikai juos vadino genijais: nors jų muzika nebuvo masiškai populiari, beveik visi jų išleisti albumai ir singlai skriete įskriedavo į Bilboard karštąjį dvidešimtuką. Tačiau didžiausią populiarumą grupė pasiekė … iširusi. Jų muzika padėjo rasti savo stilių ir Yes, ir Deep Purple…  Vanilla Fudge buvo vieni iš sunkiojo roko pradininkų Amerikoje, nors viename interviu muzikantai pavadino savo muzikos stilių „psichodeliniu simfo-roku“.

Markas Steinas, grupės vokalistas, klavišininkas ir kompozitorius, šou biznyje nebuvo naujokas – dar būdamas vaikas jis dainavo ir grojo fortepijonu vaikams skirtuose televizijos šou, o 1959 metais net įrašė singlą. Vėliau jis surinko grupę The Pigeons, kuri įrašė kelias garsių atlikėjų kover-versijas, bet nedidelės įrašų kompanijos Wand bosams jų muzika nepatiko, tad juos nukišo giliai į archyvą. Netrukus būgnininko vietą grupėje užėmė muzikinį išsilavinimą ir septynių metų grojimo stažą turintis Karminas Episas. Grupė garsių amerikietiškų ledų garbei pradėjo vadintis Vanilla Fudge.

Tuo metu grupė buvo viena populiariausių Rytų pakrantės klubinių komandų ir grojo psichodelinį roką, kuris buvo užvaldęs San Francisko pogrindį. 67-jų vasaros pradžioje „Vanilinė Lazdelė“ pasirašė kontraktą su Atlantic Records ir surengė pirmą koncertą Niujorko teatro The Village (vėliau pervadinta į garsujį The Filmore East) scenoje. Po jų turėjo pasirodyti The Byrds ir The Seeds. Vanilla Fudge atgrojo puikiai ir padarė didžiulį įspūdį žiūrovams. Jų firminiu ženklu tapo sunkus vargonų skambėjimas, puikus vokalas, pseudo orkestrinės aranžuotės ir sulėtintas dainų tempas, tad net pop dainelės „jų rankose“ virsdavo sunkiais, epiniais kūriniais.

1967-jų rugpjūčio pradžioje buvo išleistas debiutinis albumas, kuriame buvo garsių hitų ir atlikėjų „rimeikai“: Bitlų „Eleanor Rigby“ ir „Ticket To Ride“, The Zombies „She‘s Not There“ ir kiti. Liudininkai prisimena, kad šitas diskas buvo Nr.1 Džordžo Harisono namuose. Su susižavėjimo šūksniais Džordžas leisdavo jį savo svečiams. Netrukus albumas gavo „auksinio“ statusą.

1969-jų gegužę Vanilla Fudge turėjo būti pagrindinė žvaigždė didžiulio šou, surengto Niujorke. Juos „apšildė“ dar visai jauni britai Ten Years After, Led Zeppelin ir Jeff Beck Group. Kai prie Džefo Beko grupės prisijungė „cepelinai“ Plantas, Peidžas ir Bonemas, publika taip užkaifavo, kad Vanilla Fudge net neišėjo į sceną. O kam, kai visi laurai atiteko kitiems? Tai buvo ženklas, kad jų era baigėsi. Rugsėjo mėnesį Vanilla Fudge oficialiai sustabdė savo veiklą.

Timas Bogertas ir Karmin Epis bandė suburti naują komandą, kurioje būtu Džefas Bekas ir Rodas Stiuartas, tačiau tuo metu Bekas papuolė į avariją ir susilaužė koją. Sumanymas nepavyko, bet vyrukai subūrė nė kiek neblogesnę chebrą vardu Cactus. Markas Steinas bandė laimę su savo komanda Boomerang, grojo pas Elisą Kuperį ir su Tomiu Bolinu, ir net (nesėkmingai) siūlė savo paslaugas Ričiui Blekmorui, paleidusį naują projektą Rainbow.

Pats garsiausias ir sėkmingiausias iš Fudge muzikantų buvo Karmin Epis, kuris grojo su aibe garsių grupių: Beck, Bogert & Appice, Cactus, King Kobra, Pink Floyd (albume „A Momentary Lapse Of Reason“) ir kt.

Originali Vanilla Fudge sudėtis vėliau buvo susibėgusi dar kelis kartus, o 1991 metais, po didelio turne JAV, buvo išleistas šio turo albumas.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo rugpjūčio 5, 2017 Debiutas

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: