RSS

Trumpai tariant (special edition)

21 Lie

Prieš 50 vyko Monterey International Pop Music Festival

1967-jų vasarą, netoli San-Francisko, Monterėjuje įvyko pirmo istorijoje tokio tipo festivalio atidarymas. Festivalis tęsėsi tris dienas, į jį suvažiavo apie 200 000 melomanų ir hipių iš visos Amerikos ir užsienio. Vienas festivalio organizatorių, grupės The Mamas & The Papas narys Džonas Filipsas, kviesdamas visus vykti į San-Franciską, parašė dainą, kurią sudainavo Filipso draugas Skotas Makenzis. Netrukus daina tapo savotišku Meilės Vasaros himnu. Kaip byloja legenda, po trejų metų nuo šio festivalio žmonės matė Skotą Kalifornijos dykumoje, vaikštantį basomis ir bendraujantį su kaktusais. O rimtesnė tema šios dainos istorijoje yra ta, kad ji buvo tapusi neoficialiu „Prahos sukilimo“ himnu, kai 1968-ais Čekoslovakijos žmonės sukilo prieš komunistinį režimą.

Grįžtant prie festivalio, jame dalyvavo The Who, Jimi Hendrix Experience, The Animals, Dženis Džoplin su Big Brother & The Holding Co, Canned Heat, Grateful Dead, Moby Grape ir daug kitų garsių (ir nelabai) komandų. Anonsuojamas kaip „Muzika, Meilė ir Gėlės“, Monterėjaus festivalis ne tik pateisino savo pavadinimą, bet tapo tikru istoriniu įvykiu. Vienas iš pagrindinių festivalio bruožų – idėja „renkis kuo beprotiškiau“. Ten buvo galima pamatyti daug, švelniai tariant, keistų tipažų. Tačiau svarbiausia buvo roko muzika. Ir iki tol Monterėjaus Feirground Kaunty vykdavo garsūs džiazo festivaliai, todėl vietiniai buvo įpratę prie spalvingos minios klausytojų ir keistai apsitaisę šio renginio dalyviai niekam šoko nesukėlė ir psichiatrų pagalbos neprireikė.

Čia, Skaitytojui leidus, padarysiu geografinį (ir istorinį) šuolį į tuometinį Kauną. Įdomių personažų galėjai pamatyti vakarais, kai Laisvės alėja pavirsdavo savotišku podiumu. Nuo Centrinio pašto iki Soboro ir atgal kursuodavo Senamiesčio ir Centro stileivos. Tai buvo tikras galvos skausmas milicininkams ir draugovininkams! Madingiausi iš jų buvo Leščius ir Stankė. Leščius dar nebuvo užsiauginęs ilgų plaukų ir milicija jo dar negaudė… Mūsų su Džyza „kliošai“, deja, dar tik buvo siuvami pas vieną populiarų „Slobodkės“ siuvėją, todėl mes ir nedalyvavom tose eitynėse. O ir mano „topinis“ „klėtkavas“ švarkas iki kelių, mamos „rekvizuotas“ už „gerą“ elgesį mokykloje, kabojo spintoje. Bet tai buvo lyrinis nukrypimas mano jaunystės miestan, o tuo metu Monterėjuje…

June 1967, Monterey, California, USA — Janis Joplin with the guitarists of Big Brother and the Holding Company, on stage at the Monterey Pop Festival.

Lui Adlerio, Džono Filipso ir Bilo Grehemo organizuotas didžiausias roko festivalis pritraukė visą tuometinės muzikinės grietinėlę. Žiūrovai buvo pasitinkami su havajietiškomis orchidėjomis ir palydėti iki jų vietų, čia buvo galima gauti paketėlius su nuotaiką pakeliančiais purpurinės spalvos preparatais. Psichodeliniam festivalio pojūčiui palaikyti buvo parinktas ir atitinkamas šviesų šou. Organizatoriai norėjo į festivalį pakviesti Bitlus ir paskambino Polui Makartniui. Polas paaiškino, kad Bitlai jau nebekoncertuoja ir pasiūlė vietoj savęs Džimį Hendriksą. „Džonas Filipsas ir kiti aplankė mane Londone ir paklausė ar Bitlai bus Monterėjuje? Aš atsakiau, kad negalėsim ir rekomendavau Džimį Hendriksą. Jie nebuvo apie jį girdėję“,- viename interviu pasakojo Makartnis. – „Ar jis nieko?“,- klausė jie manęs. Aš jiems papasakojau apie koncertą, kurį aš mačiau ir pasakiau, kad jis buvo fantastiškas“. Taip Džimis pirmą kartą gavo progą koncertuoti gimtojoje Amerikoje, kuri anksčiau nesuprato jo talento. Beje, 1967 metais, kai buvo kuriamas Bitlų filmas „Magical Mystery Tour“, Hendriksas turėjo jame filmuotis, bet išvažiavo Amerikon.

Dar vieną įdomią istoriją papasakojo The Who vokalistas Rodžeris Doltris. Pasirodo, po scena, kur buvo repeticijų kambarys, Džimis Hendriksas, prieš pasirodymą miklindamas pirštus, sugrojo visą Bitlų albumą „Sergeant Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“, o visi, kas tuo metu buvo kambary, dainavo ir pritarė įvairiais mušamaisiais, pvz. šakutėmis, peiliais, batais ir švirkštais…

Bet ne viskas buvo taip idiliška: The Who lyderis Pitas Taunsendas susikibo su Hendriksu, ginčydamiesi, kas turi pirmas pasirodyti scenoje. Kiekvienas jų bijojo, kad varžovas spės parodyti visus savo sprogius sceninius triukus ir sekantis neturės kuo nustebinti žiūrovų. Anglams pasisiekė: The Who puikiai atgrojo, pabaigoje seto sulaužydami gitarą ir būgnus. Bet Hendriksas nenusileido anglų modams ir pasirodymo pabaigoje padegė savo gitarą. Buvo toks įspūdis, kad gitaros siela kaukdama pakilo į dangų…

Džimis Hendriksas ir Dženis Džoplin šiame festivalyje kūrė roko istoriją, nors iki festivalio Monterėjuje jie nebuvo žinomi. Abiejų pasirodymas nepaliko nė vieno abejingo ir buvo įamžintas D.A. Penebeikerio šiam festivaliui skirtoje kino juostoje. Taip Monterėjaus festivalis tapo savotiška preliudija didžiausiems roko festivaliams. Iki Vudstoko buvo likę du metai…

 

San-Franciskas  švenčia Meilės Vasaros 50-metį

Prieš pusę amžiaus Amerikos jaunimas sukėlė kultūrinę revoliuciją: dauguma kilo dėl muzikos ir uždraustų preparatų, protestavo prieš karą Vietname ir subujojusį 60-jų amerikietišką ortodoksalumą. Kiti „bujojo“, ba nebuvo vasarą kas veikti. Treti tiesiog dėl kompanijos (kaip tas, anot senos patarlės, vienos išskirtinės tautos atstovas, kuris dėl kompanijos net pasikorė)… Taigi visa tai išsiliejo į galingą judėjimą, įgavusį atgarsį visame pasaulyje ir paliko nepamirštamą paveldą. Kaip sakė grupės Grateful Dead gitaristas Bobas Veiras, kultūrinis sprogimas išsiveržė pro amerikietiškos visuomenės fasado plyšius  ir 1967-jų vasara tapo lūžio tašku rokenrolo istorijoje. Tai atsispindėjo ne tik muzikoje, bet ir kine, literatūroje ir dailėje. Pagaliau, žmonių protuose.

Dabar San-Franciskas tapo technologiniu centru ir nė kiek nepanašus į tą 70-jų miestą. Vis dėlto miestas tikisi naujo „svečių“ pliūpsnio su turistiniais doleriais ir labai rimtai žiūri į šią istorinę datą. Atidarytos jubiliejinės parodos, vyksta kino ir muzikos festivaliai, tematinės diskotekos ir lekcijos. Jubiliejus duoda aiškiai suprasti: tai, kas įvyko prieš 50 metų, šiuolaikiniame San-Franciske neįvyktų. Šiuolaikiniai nežinomi kūrėjai negali sau leisti kurti šiame mieste. Miestas vis dar traukia jaunus žmones, bet net tie, kurie uždirba šešiaženkles dolerių sumas Silikono slėnyje, skundžiasi brangiu pragyvenimu.

Grupės Quicksilver Messenger Service vokalistas ir bosistas Devidas Freibergas pažymėjo, jog dabar visi prisimena tik muziką, bet ne tik ja viskas apsiribodavo. „Ten buvo dailininkai, poetai, muzikantai, visos puikios rūbų parduotuvės, maisto parduotuvės hipiams. Tai buvo visa bendruomenė“,- prisimena Freibergas.

„Kiekviena fantazija apie 67-jų vasarą – taika, džiaugsmas, meilė, prievartos atsisakymas, gėlės plaukuose ir fantastiška muzika – buvo realybė Monterėjuje. Tai buvo palaiminimas“,- pasakojo kitas tų laikų liudininkas Denisas Maknalis, oficialus Grateful Dead biografas. Jis kuravo parodą „Kelyje į Meilės Vasarą“, kuri vyko  Kalifornijos istorijos draugijoje. Paroda nušvietė kelią, kaip atsirado ši epinė vasara ir kodėl San-Franciskas tapo jos „neišvengiamais namais“. Dar viena paroda, pavadinta „Meilės Vasaros patirtis“, veikia De Jango muziejuje: ten galima pamatyti psichodelinį muzikos šou ir tų laikų koncertinius posterius bei fotografijas, pasiklausyti muzikos ir sužinoti apie tos epochos madas.

Taigi, įsisegam į praretėjusius plaukus gėles ir pirmyn į Friską!

If you’re going to San Francisco
Be sure to wear some flowers in your hair
If you’re going to San Francisco
You’re gonna meet some gentle people there

For those who come to San Francisco
Summertime will be a love-in there
In the streets of San Francisco
Gentle people with flowers in their hair

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo liepos 21, 2017 trumpai tariant

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: