RSS

Albumui „Sergeant Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“ – 50!

04 Bir

«It was fifty years ago today, Sgt. Pepper taught the band to play…» 

1966-jų rugpjūtį, pavargę nuo gastrolių ir spiegiančių, su šlapiom nuo ekstazės kelnaitėm mergaičių,  Bitlai nutarė atsisakyti koncertinės veiklos ir tapti studijine grupe. Pirmą kartą pas juos atsirado aibė laisvo laiko ir galimybė rimtai padirbėti studijoje. Kaip sėkmingiausia britų grupė (ir višta, nešanti auksinius kiaušinius firmai EMI bei Anglijos biudžetui), jie turėjo galimybę neribojamai dirbti Abbey Road studijoje. Jau kadais ketveriukė planavo parašyti dainų ciklą, susijusį su vaikystės prisiminimais ir kasdienybe. „Babkių“ darymo skaitliukas buvo įjungtas ir niekam nebuvo įdomu, kad jie daugiau nebekoncertuos – tai jų teisė, bet EMI bosai ir Brajanas Epštainas reikalavo naujų dainų. Pirmais šios idėjos vaisiais tapo dvi dainos – „Strawberry Fields Forever“ ir „Penny Lane“.

Šios dvi pačios gražiausios būsimo disko dainos buvo paaukotos komercijos dievams: abi jos buvo išleistos singlu. Pagal pačių Bitlų sugalvota tradiciją dainos, išleistos atskiru singlu, į albumą nebuvo įtraukiamos (dėl ko vėliau Džordžas Martinas labai krimtosi). Jos pasirodė išplėstineje albumo „Magical Mistery Tour“, išleisto Amerikoje, versijoje. Taigi, originali Bitlų albumo „Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“ koncepcija buvo, vaizdžiai tariant, nukirsdinta.

Dar šis albumas buvo vadinamas „Meilės Vasaros garso takelis“ arba „Hipių Simfonija Nr.1“, tapęs tuo metu stiprėjančio hipių judėjimo trubadūru. Šis albumas pagimdė psichodelinį, o vėliau ir prog roką, įtakojo tolimesnį roko muzikos vystymąsi, įkvėpė tūkstančių naujų grupių atsiradimą ir smarkiai paveikė jau egzistuojančių kūrybą. Iki „Seržanto“ roko muzika buvo skirta tineidžeriams, o jam pasirodžius, roko muzika susidomėjo įvairesnio amžiaus žmonės. Nuo tada visa roko muzika dalinama į „iki Seržanto“ ir „po Seržanto“. Iškart po albumo išleidimo pasipylė skambūs vertinimai: britų laikraščio The Times muzikos kritikas Kenetas Tainanas pavadino jį „lemiamu Vakarų civilizacijos istorijos momentu“.

Labai įdomi istorija atsitiko su albumo realizavimu Australijoje. Kaip tik tuo metu vyko garsus „Šešiadienis karas“ tarp Izraelio ir Egipto, todėl Sueco kanalas buvo laikinai uždarytas ir laivas, prikrautas „Sgt. Pepper‘s…“ albumų, turėjo daryti didelį lankstą, it senovėje apiplaukiant Afrikos žemyną. Kol laivas keliavos, australiečių grupei „The Twilights“ tik jiems žinomais keliais pavyko gauti albumo egzempliorių. Muzikantai išmoko nata į natą visą albumą ir pribloškė vietinius Bitlų fanus, sugrodami visą albumą likus kelioms savaitėm iki jam pasirodant prekyboje. Tai, seneliuk, ne baltarusiškas cigaretes per sieną atgabenti!

Laikraštis Daily Mail šiomis dienom papasakojo apie albumo „paslaptis“ ir, žinoma, pradėjo nuo dainos „A Day In The Life“. Dainos atsiradimą įkvėpė straipsnis DM laikraštyje, datuotame 1967-jų sausio 17 dieną. Jame buvo pasakojama apie bylos klausymą dėl žuvusio autokatastrofoje 21 metų Taros Brauno dviejų vaikų globos. T.Braunas buvo garsios Guinness aludarių dinastijos atžala. Džonas ir Polas jį gerai pažinojo, o Polas netgi buvo pasiskolinęs iš jo motorolerį, su kuriuo pateko ir į avariją. Daina tapo pirmąja,  uždrausta groti BBC radijuje, manoma, dėl žodžių „I‘d love to turn you on“, atseit, nurodančių sąsajas su narkotikais (ko gero, taip iš tiesų ir buvo). Leidinys taip pat rašė, kad Lenonas niekad taip gerai nedainavo, kaip šioje dainoje. Taip pat didelį redakcijos susirūpinimą sukėlė žodžiai „I went into a dream“ (hm, visur jiems vaidenosi narkotikai). Finalinį akordą, kurį Džordžas Martinas vadino „orkestriniu orgazmu“, sugalvojo Polas, o žadintuvą, kuris skamba dainoje, į studiją atnešė Džonas, kad partolintų Ringo, dažnai „pramiegantį“ įstojimo momentą.

Tame pačiame laikraščio numeryje buvo straipsnis apie tragišką kelių būklę Blekberne. Buvo rašoma apie 4 tūkstančius duobių, į ką Džonas sureagavo parašydamas „I read the news today, oh boy/Four thousand holes in Blackburn, Lancashire…“.

Apie uždraustas medžiagas, kaip manė redaktorius, buvo kalbama ir dainoje „With A Little Help From My Friends“, kur Ringo dainavo „I get high with a little help from my friends“. Bet Lenonas karštai tvirtino, jog marihuanos kvapo čia jis neužuodžia.

Labiausiai buvo puolama viena gražiausių albumo dainų „Lucy In The Sky With Diamonds“ (akylas skaitytojas suprato dėl ko…). 4-mečio Džuliano Lenono piešinys, kuris ir tapo dainos tema, užkliuvo dėl abreviatūros iš pirmųjų žodžių raidžių. „Supuvęs kapitalistinis pasaulis – narkotikus vartoja vaikai!“,- jei sovietinių laikraščių redaktoriai būtų žinoję reikalo esmę, jų laikraščiai mirgėtu tokiais straipsnių pavadinimais. Aš taip manau, bet sovietijos piliečiai nežinojo, kas tie Bitlai yr. Tik nedidelis procentukas, jo, tų, kurie naktimis gaudė „Radio Luxembourg“. Ir kitas kenkėjiškas propagandas, seneliuk.

Dainai „She‘s Leaving Home“ impulsą taip pat davė straipsnis apie merginą, vardu Melani Kou, kuri pabėgo iš namų. Vėliau pati Melani prisipažino, kad dainos tekstas labai tiksliai atspindėjo jos santykius su šeima, ypač frazė „something inside that was always denied“. Polas net atspėjo, kad Melani pabėgo su boyfrend‘u, tik jis neatspėjo jo profesijos.

Daugiausia kritikos sulaukė Džordžo Harisono daina „Within You Without You“, kuriai atlikti Džordžas iš Indijos atsivežė galybę įvairių indiškų instrumentų. Tačiau Džonas kritikams atsakė: „Tai viena geriausių Džordžo dainų. Jo protas ir jo muzika švarūs“.

67-jų sausį Bitlai filmavosi promo-klipe dainai „Strawberry Fields Forever“ Kento mieste ir Džonas vienoje antikvarinėje parduotuvėje nusipirko Viktorijos laikų cirko afišą, kurios tekstas skamba dainoje „Being For The Benefit Of Mr. Kite“.

Dainą „When I‘m 64“ Polas parašė dar būdamas paaugliu. Ją Bitlai dainuodavo The Cavern klube, kai dingdavo elektra. Su nauju tekstu ir 1930-jų aranžuote Džordžas Martinas pavertė ją viena mylimiausių klausytojų dainų.

Ir pabaigai visiems žinomas faktas: daina „Good Morning Good Morning“ Džonas sukūrė dėl jį mirtinai užknisusios Kellog‘s reklamos, kurią pastoviai transliuodavo per teliką. Kaip žinia, didžiausias įkvėpimas Džoną aplankydavo, kai fone  burbė įjungtas TyVy.

Štai kaip, seneliuk, viskas paprasta: išgirdai reklamą, perskaitei laikraštį, surūkei „skrutkę“ ir – please –  šedevras yra.

O šiaip – sveikinam. Su jubiliejum, bičiukai.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on birželio 4, 2017 mėnesio albumas

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: