RSS

Trumpai tariant

16 Bal

Mirė Bitlų prodiuseris Džordžas Martinas. Britų Imperijos ordino komandoras, seras Džordžas Martinas mirė kovo 9 dieną, būdamas 90-ties. Džordžas Martinas svajojo apie muzikanto karjerą, bet likimas perkėlė jį į kitą barikadų pusę – jis tapo didžėjumi BBC radijuje, o vėliau tapo EMI jaunųjų talentų atrinkimo menedžeriu. 1954 metais jis pradeda kuruoti dar vieną įrašų kompaniją Parlophone, kurios reikalai tuo momentu, švelniai tariant, buvo nekokie. Po aštuonių metų Martinas vienu mostu pakeitė situaciją, pasirašydamas kontraktą su keturiais jaunais muzikantais iš Liverpulio, kurie vadinosi „The Beatles“. Jis prodiusavo praktiškai visus Bitlų albumus; 1965 metais įkūrė savo studiją AIR London; 70-siais buvo kelių garsių grupės „America“ albumų prodiuseriu; dirbo su „Mahavishnu Orchestra“, Ringo Staru, Džefu Beku; prodiusavo Polo Makartnio solinius albumus. 70-jų pabaigoje jis pastatė studiją Karibuose, Montserat saloje, kurioje savo kūrinius įrašinėjo Polas Makartnis, „Dire Straits“ ir Rolingai. Deja, 1989 metais uraganas sunaikino studiją…

The-Beatles-George-Martin-the-beatles-33432395-400-400

Kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, Bitlų sound-prodiuseris, garso burtininkas, sukūręs studijinį ketveriukės skambėjimą… Būdamas ne tik genialiu garso režisieriumi, bet ir talentingu muzikantu, Martinas buvo nepamainomas studijoje: sudėtingas fortepijono partijas atlikdavo pats ir pats rašydavo partitūras orkestrui. Tai jis sugalvojo, kad „Eleanor Rigby“ turi būti atliekama su styginiais, jo dėka galutinė „Yesterday“ versija yra tokia, kokią mes pažįstam. Jis parašė muziką antrajai Bitlų albumo „Yellow Submarine“ pusei. Daugelyje įrašų skamba ir jo akompanimentas įvairiais instrumentais. Būtent jis priėmė į grupę Ringo Starą, pakeitusį Pitą Bestą.

Jis buvo dainos „In My Life“ barokinio pianino skambesio autorius- pagreitino įrašą, todėl mes girdim klavesino garso efektą. „Daina “In My Life“, taip kaip ir „Strawberry Fields Forever“, yra mano mylimiausios tarp Bitlų dainų. Tam yra daug priežasčių. Pirmiausia, man labai artimas šio kūrinio tekstas. Džono vokalas šioje dainoje – vienas rafinuočiausių jo darbų; niekas, išskyrus Džoną, jos taip nesudainuotų. Džonui nelabai patiko jo paties balsas šioje kompozicijoje, jis norėjo, kad aš pridėčiau kokių nors efektų. Betgi jis turėjo puikų balsą. „Strawberry Fields“ mums visiems parodė, kokiu keliu ir kurlink judėti toliau. Kai 1966 metais mes pradėjom dirbti su šia daina, tai buvo pati albumo „Sgt. Pepper‘s“ pradžia ir ši kompozicija turėjo būti šiame albume. Džonas kaip visad negalėjo sustoti ties vienu dainos variantu ir pagaliau padarė išvadą, kad reikia sumontuoti vieno ankstesnių įrašo variantų pradžią su antra dalimi vėlesnių įrašų. Aš jam pasakiau, kad šios versijos įrašytos skirtingose tonacijose ir skirtingais greičiais, bet Džonas pasakė, kad pasitiki prodiuserio meistriškumu. Mes su mano padėjėju Dž. Emeriku pagreitinom ankstesnę dainos versiją, sulėtinom vėlesnę ir, parinkdami tinkamą taktą, suklijavom dvi juostas į vieną, kas paprasta ausimi praktiškai nesigirdi. Suklijuota vieta yra maždaug 60-je įrašo sekundėje. Vaikinai įrašinėdavo viską iš eilės, o man palikdavo visa tai tinkamai sutvarkyti“,- rašė savo prisiminimų knygoje Martinas.

ser_dzhordzh_martin

Po Bitlų iširimo garsusis prodiuseris parašė dvi memuarų knygas, kuriose pasijuokė iš Bitlų fanų jam duoto „penktojo Bitlo“ statuso. Vienu iš paskutinių Džordžo Martino darbų buvo naujas Bitlų albumas, kurį, beje, vėliau jis kartu su sūnumi Džailsu paruošė kaip saundtreką „Cirque du Soleil“ šou. Plokštelėje, pavadintoje „Love“, buvo naujai sumiksuoti klasikiniai grupės kūriniai, panaudojant visus studijinius įrašus, tame tarpe senus demo įrašus ir dainų miksus, neįėjusius į oficialius albumus. Kaip sakė Polas Makartnis, Martinui eilinį kartą pavyko padaryti neįmanomą dalyką – surinkti Bitlus kartu ir eilinį kartą priminti apie savo, atrodytų, nereikšmingą, bet svarbiausią vaidmenį XX amžiaus muzikos istorijoje. 2008 metais už albumą „Love“ Džordžas Martinas apdovanotas „Grammy“ statulėle.

Ringo Starr, Paul McCartney, George Harrison with producer George Martin, from left, get together during a recording at London's Abbey Road studios this summer of a new Beatles song "Free As A Bird," in England,  Nov. 11, 1995.  The song came 25 years after the group split and 15 years after John Lennon was shot dead in New York. The new Beatles album "Anthology" is due to be released at one minute past midnight Tuesday Nov. 21 1995. (AP PHOTO/PA)

Polas Makartnis, Ringo Staras, Šonas Ono Lenonas, Džulianas Lenonas, Olivija ir Dani Harisonai ir daugelis įžymybių išreiškė užuojautas Džordžo Martino šeimai. Polas Makartnis pavadino Džordžą Martiną „didžiu žmogumi“, „tikru džentelmenu“ ir „puikiu draugu“. Jis taip pat pridūrė, kad Martinas jam buvo „kaip antras tėvas“. „Jeigu kas ir pelnė penktojo Bitlo titulą, tai buvo Džordžas. Pasaulis prarado išties didį žmogų, palikusį neišdildomą pėdsaką mano sieloje ir britų muzikos istorijoje“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Devidas Kameronas pareiškė, kad Martinas buvo muzikos gigantas, kuris, dirbdamas su Liverpulio ketveriuke, kūrė pačią nemirtingiausią  pasaulyje muziką. Eltonas Džonas taip pat gedi Džordžo Martino: „Tai nuostabios eros pabaiga. Tokių kaip seras Džordžas pasaulis daugiau neišvys“.

Jethro+Tull+Thick+As+A+Brick+-+2nd+-+EX+569522

1972 kovo 10 dieną išleistas Jethro Tull „Thick As A Brick“.  Penktas studijinis roko menestrelių albumas buvo sumanytas kaip dviejų dalių siuita. Muzika labai įvairi: nuo folkinių IX a. motyvų iki maršų ir charakteringų džetrotališkų sąskambių, meistriškai sujungtų į vieną mistifikaciją. Buvo paskelbta, kad albumas buvo kuriamas pagal jauno vunderkindo Džeraldo Bostoko poemą „Thick As A Brick“. Mistifikaciją stiprino albumo vokas, stilizuotas kaip tipiškas britų provincijos laikraštis, kuriame yra patarimai namų šeimininkėms, publikacijos politine tema ir vietinės sensacijos, kaip antai banko apiplėšimas ir automobilių vagies areštas. Tame laikraštyje yra ir straipsnis apie Džeraldą Bostoką, kuris esą laimėjo pirmą vietą ir premiją, įsteigtą britų laikraščių, skirtų moksleiviams, tačiau po daugelio protestų ir grasinimų buvo nuspręsta diskvalifikuoti Bostoką, straipsnyje minimas ir žiuri aiškinimas, kad  „pripažindami poetinius gebėjimus ir aukštą protinį lygį, reiškiame susirūpinimą, jog jaunojo poeto sąmonė yra rimtai traumuota ir jam reikalinga psichiatrų pagalba. Jis neigiamai atsiliepia apie mokyklą, Dievą ir valstybę“… „Tai buvo konceptualinių albumų laikas,- prisimena Andersonas,-1972 metais mes išleidom savo koncept-albumo versiją, kuri buvo persmelkta satyros – mes sąmoningai ironizavom ir todėl gavosi kažkas perdėm išpūsto, lengvai siurrealistinio ir absurdiško. Taip mes smaginomės du metus. (Kitas albumas buvo „A Passion Play“- Dino past.). Prog-rokas buvo laikomas ambicingu ir pompastišku, todėl buvo smagu pakvailioti, tačiau 50% klausytojų nesuprato humoro – jie nusprendė, kad tai grandioziškas ir labai rimtas albumas“ (Man kaip mat prieš akis atsiranda vaizdelis – „muzikos žinovai“, papūtę lūpikes, šveblena „m-m-m šedevralu!“- Dino past.). Bet reikia pripažinti, kad šiandien „Thick As A Brick“ su jo nepaprasta ir įvairiapusiška muzikine palete, laikomas prog-roko klasika. Jethro Tull pademonstravo, kad be vargo gali konkuruoti su bet kuriuo tos epochos progresyvaus roko monstru. Albumas turėjo daug įdomių minčių – ir muzikinių, ir filosofinių, meistriškai paslėptų po ironijos skraiste.

Eidamas 72-ius, Santa-Monikoje mirė kompozitorius, pianistas, įžymus muzikinis inovatorius ir „Emerson Lake & Palmer” lyderis Kitas Emersonas. Santa-Monikos policijos departamento atstovas patvirtino, kad muzikantas nusižudė, šovęs sau į galvą.  Skirtingai nei daugelis britų art-rokerių, išsikovojusių publikos dėmesį sudėtinga ir pompastiška muzika 60-jų pabaigoje, Kitas Noelis Emersonas turėjo klasikinį muzikinį išsilavinimą. Kitaip jis nebūtų sugebėjęs kaip aranžuotojas tvarkytis su plačiu diapazonu sudėtingos, tokių kompozitorių kaip Modestas Musorgskis, Bela Bartokas, Piotras Čaikovskis, Karlas Orfas, Johanas Sebastianas Bachas ir Skotas Džoplinas, muzikos kūriniais. Baigęs muzikos mokyklą, vietoj to, kad tęstų studijas, jis įsimylėjo…Mugo sintezatorių ir Hamondo vargonus. Pirma grupė, kurioje pradėjo muzikanto karjerą, buvo „The Nice“, joje jis parodė savo sugebėjimus sumesti į vieną „katilą“ džiazą, roką, psichodeliką ir fjužn. 1970 metais Emersonas suvienijo jėgas su buvusiu King Crimson bosistu ir vokalistu Gregu Leiku bei Atomic Rooster būgnininku Karlu Palmeriu (iš pradžių darbas buvo pasiūlytas buvusiam Džimio Hendrikso būgnininkui Mitčui Mitčelui, bet šis atsisakė) ir taip gimė nauja komanda „Emerson Lake & Palmer“. Kartu su Džonu Lordu ir Riku Veikmanu Kitas Emersonas įėjo į pačių geriausių roko klavišininkų trejetuką. 2010 metais grupė atšventė 40-jį jubiliejų Londone, „High Voltage“ festivalio metu. Tuo metu Emersonui paaštrėjo žarnyno liga ir jis turėjo kuriam laikui pamiršti gastroles. 2014 metais jam atsivėrė „Hammond Šlovės salės“ durys ir taip buvo patvirtintas jo, kaip gyvo vargonų klasiko statusas.

Donas Henlis paskelbė apie „Eagles“ iširimą. Sausį, po sunkios ligos mirė vienas iš Eagles įkūrėjų Glenas Frajus. Prieš kelias dienas sužinojom apie kito grupės muzikanto Rendi Meisnerio žmonos žūtį. Henlis ir Frajus buvo vieninteliai Eagles muzikantai, kurie nuo 1971 metų nebuvo palikę grupės. Garsiausias grupės hitas – baladė „Hotel California“ ir to paties pavadinimo albumas, kuris užima 15 vietą labiausiai perkamų albumų dvidešimtuke. Vasario šeštą dieną „Grammy“ įteikimų ceremonijoje likę „Ereliai“ sugrojo savo mirusio draugo atminimui vieną garsiausių dainų „Take It Easy“. Kaip vėliau tapo aišku, tai buvo jų paskutinis pasirodymas. „Tai buvo mūsų atsisveikinimas. Aš nemanau, kad mes kada nors dar pasirodysim. Manau, tai buvo teisingas atsisveikinimas“,- pasakė viename interviu Donas Henlis.

1971 kovo 19 dieną Jethro Tull fanai parduotuvių lentynose išvydo naują albumą „Aqualung“. Albumas tapo vienų  svarbiausių grupės kūryboje: nestokojantis originalumo ir ekstravagantiškumo.

bravo3

Ian Anderson: „Tai buvo labai geras derinys šiek tiek niūrokų, bet tuo pat metu gilių dainų apie globalias problemas. Kaip įprasta mūsų kūryboje, jos buvo parašytos su kruopelyte asmeniškumo, humoro ir siurrealistiškumo. Aš nelabai patenkintas garso kokybe, bet tai albumas, kuriame yra įdomių roko dainų, visai nepanašių į kieno nors kito. Tai ne konceptualus albumas, kaip kai kurie jį bandė pristatyti. Gal būt jame yra trys-keturios dainos, kurias jungia bendra tema, bet kitos dainos smarkiai skiriasi.“ Pagrindinę albumo dainą inspiravo valkatos fotografija, kurią padarė Andersono žmona Dženi. Būtent valkata, pravarde Akvalangas, tapo klasikinio kūrinio herojumi.

robert-plant-aqualung

„Ši daina apie dvasinę lygybę, apie Dievo paieškas kiekviename žmoguje, net pačiame menkiausiame“,- viename savo interviu sakė Andersonas. Jei pirmoje albumo pusėje mes supažindinami su tokiais spalvingais personažais kaip Akvalangas, Žvaira Merė, Tetulė Žąsis ir Džonis Kaliausė, tai antroje pusėje Andersonas užsipuola religinį bandos jausmą.  Dainoje „Hymn 43“,  kurią Andersonas pavadino „bliuzu Jėzui“, kalbama apie „davatkiškus sekėjus“, kurie prisidengdami religinėmis dogmomis, sėja prievartą ir mirtį. Už savo išpuolius prieš tradicinę religiją Jethro Tull patapo kritikos objektų. Savo poziciją Andersonas apibūdina taip: „Manęs nejaudina religinės dogmos, bet aš manau, kad visada būtina atkreipti dėmesį į religinio poveikio mechanizmą, kaip religijos naudoja savo įtaką ir savo valdžią. Pamenu, būdamas mokinukas, tada mes gyvenom Edinburge, aš lankiau sekmadieninę Anglikonų mokyklą. Paprastai aš stodavau mokinių eilutės gale ir, kai mano gimdytojai dingdavo iš horizonto, aš užsikardavau į patį didžiausią medį ir ten tūnodavau kokią valandą“. Didžiausia problema įrašant šį albumą buvo įrašų studija: ten buvo įrengta visiškai nauja, dar pakankamai neatiderinta aparatūra. Iš tiesų tai buvo sena bažnyčia, paversta įrašų studija (ironiška albumo tematika labai tiko šiam anturažui). Tokiam albumui reikėjo susirasti tinkamą prodiuserį – Andersonas net važiavo pas Džordžą Martiną pasitarti: ar samdyti prodiuserį, ar pasitelkti intuiciją ir sveiką protą? Andersonui nedavė ramybės mintis, ar jis sugebės dirbti su kitu, kuris turės savo kūrybinę viziją ir dar turės prodiuserio valdžią? Bet, kaip pažymi grupės „atamanas“, įrašant albumą visi muzikantai buvo aukštumoje. Ar tai geriausias Jethro Tull albumas? Ko gero, tai visos grupės kūrybos kvintesencija, iki mūsų dienų likusi neprilygstamu šedevru.

Deividas Gilmoras sugrįš į Pompėją. Deividas Gilmoras surengs koncertą Pompėjoje, kur buvo kuriamas muzikinis filmas „Pink Floyd: Live At Pompei“. Kaip pranešė Italijos kultūros ministras Dario Frančeskini, muzikantas po daug metų sugrįš į senovės romėnų miestą-muziejų šių metų liepą. Gilmoro koncertas bus surengtas visai šalia to paties amfiteatro, kuriame prieš 45-ius metus Pink Floyd atliko kūrinius iš albumo „Meddle“. Koncerte dalyvaus žiūrovai, kurie iš anksto užsiregistravo ir gavo vardinius bilietus į šou, taip užkertamas kelias bilietų klastojimui. Likus kelioms dienoms iki šou Pompėjoje, Gilmoras surengs koncertą kitame amfiteatre, kuris yra Veronoje. Turiu nuvilti Deivido fanus: į koncertą Vroclave, kuris vyks birželio 25-ą dieną, bilietai buvo parduoti „ant smūgio“ – per 40 minučių!

maxresdefault

pompeii-11

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on balandžio 16, 2016 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: