RSS

Ozzy Osbourne: „Lemmy buvo mano herojus“

05 Kov

lkoob1
Ozis Osbornas – vienas iš nedaugelio muzikantų, pažinojusių Lemį nuo pat jo karjeros pradžios grupėje „Hawkwind“. Jie kartu gastroliavo per pirmąjį Ozio koncertinį turą Amerikoje, kartu rašė tokius hitus, kaip „Mama, I‘m Coming Home“, „See You On The Other Side“ ir „I Don‘t Want To Change The World“ (kuris, beje, laimėjo „Grammy“). Abu rinko karinius artefaktus ir prisiminimus apie karą. Sužinojęs apie Lemio Kilmisterio mirtį, Ozis parašė prisiminimus apie savo seną draugą…
„Nuo tada, kai aš išgirdau baisią naujieną, mane persekiojo prisiminimai apie kartu praleistą laiką. Lemis buvo šaunus bičas, mano geriausias draugas. Aš vis dar šoko būsenoje. Likus dviem dienom iki jo mirties aš jam skambinau, bet nesupratau ne vieno jo žodžio. O dieną prieš mirtį aš gavau žinią iš jo menedžerio: „Lemis išeina, jis nori matyti savo draugus“. Mes su Šeron jau išeidinėjom iš namų, kai gavom naują pranešimą: Lemis mirė. Aš pasijutau labai blogai ir pagalvojau: „Nieko sau!“

Tikriausiai jis kurį laiką kankinosi, juk vis dėl to jam buvo 70 metų. Iki paskutinio atokvėpio jis gyveno rokenrolinį gyvenimą, bet prarasti draugą vis tiek yra baisiai liūdna. Mes labai ilgai draugavome ir dažnai juokaudavom – kuris pirmas atiduos galus. Kartą Lemis pasakė: „Kam gyventi iki 90-ties, jeigu gyvenimas nemielas? Tai mano gyvenimas ir aš noriu jį praleisti linksmai“. Su tokiu gyvenimo būdu – cigaretes, alkoholis ir visa kita – jis žinojo, kad vargu ar trauks tiek daug. Toks gyvenimo būdas neleis traukti iki 99. Tiksliau, taip būna labai retai. Daugelis mūsų sudeda lastus anksčiau.

Mes susipažinom tada, kai jis dar grojo „Hawkwind“. Anglijoj mes repetavome toje pačioje bazėje. O kai Lemis surinko „Motorhead“, jie patapo roko piratais. Aš prisimenu savo pirmą Amerikos koncertinį turą: „Motorhead“ mus apšildė. Buvo linksma, kasdien „tūsai“. Pamenu, paklausiau Lemio: „Tu kada nors miegi?“ Jis sako: „ Na, nelabai“. Klausiu: „Kada paskutinį kartą miegojai?“ Jis sako: „Tuoj pasakysiu. Prieš dešimt, ne, dvylika dienų“. Aš jam: „Na, tu pavarai! Man po dviejų dienų stogas važiuoja ir lipu ant sienų“. O jie prisitaikė. Jis ilgą laiką buvo tūsų karalius, velnio monstras. Mes dažnai kartu gastroliavome; štai jie nulipa nuo scenos, šlaputėliai nuo prakaito, sulipa į autobusą ir važiuoja į sekantį miestą. Į dušą net neužeina. Mes grodavom koledžuose, visur, kur tik mus kviesdavo. Jų raideriai buvo tokie: dėžė „Jack Daniel‘s“ ir dėžė šnapso. Mano žmona Šeron organizuodavo jų gastroles ir klausdavo Lemio, kiek jiems mokėti. Bet jų raideris buvo brangesnis už jų honorarus! Jie mito degtine, apelsinų sultimis, gazuotu vandeniu ir visur vaikščiodavo su burbono buteliu rankoj. Aš neįsivaizduoju, kaip jie gerdavo šitą brudą?! Aš tik kartą gyvenime „pasikroviau“ Jack Daniel‘s ir pasakiau: „Ne, tai ne man“. Tais laikais aš irgi drūčiai pavarydavau, bet iki jų man buvo toli gražu… Žodžiui „tūsas“ jie davė visai kitokią reikšme: jų tūsai virsdavo katastrofomis ir globaliniais kataklizmais. Vienas jų gitaristas tiesiog nušoko nuo proto. Jie rijo baisų mėšlą, kažkokius amfetaminus ir panašų šūdą. Pastoviai akys ant kaktos ir nepaeina…

Buvo laikas, kai Lemis gyveno mūsų namuose. Pamenu tą dieną, kai jis atsibastė: man buvo pragariškas „pachmielas“, degė „šachtos“, tiesiog norėjosi nušliaužti po uola ir padvėsti. Jis pabeldė į duris ir, kai įleidau jį vidun, aš išsigandau: jis buvo panašus į prakeiktą vaiduoklį, pelenų spalvos veidu. Galima buvo pagalvoti, kad jis 500 metų pragulėjo po prakeiktu antkapiu. Ir štai jis žiūri į mane ir sako: „Fuck you! Tikiuosi, aš neatrodau taip šūdinai, kaip tu“. Aš galvoju: „Jeigu, kad jį kur, Lemis Kilmisteris man taip sako, tai geriau jau aš eisiu atgal į lovytę“. Taip ir padariau.

Iš tiesų, buvo ne tik tūsai. Mes su Lemiu labai daug kartu dirbom. Atsimenu, jis man rašė kažkokį tekstą. Aš atėjau pas jį į namus ir buvau priblokštas: ten buvo daugiau kariškų suvenyrų ir artefaktų, nei kokiam muziejuje. Aš dovanodavau jam kardus ir durklus. Jis turėjo tokį hobį. Labiausiai jį domino Antrasis pasaulinis karas. Bet jis buvo protingas kolekcininkas ir labai domėjosi istorija. Taigi, rodau jam savo dainą. Jis puikiai rašė dainų tekstus, todėl aš paprašiau: „Ar gali su tuo padirbėti?“. O dar aš jam atnešiau kažkokią knygą apie Antrą pasaulinį, apie kokį tai generolą. Jis man sako: „Grįžk po dviejų valandų“. Aš grįžtu, o jis ne šiaip parašė tekstą – jis parašė tris variantus!. Paskui sako: „Tiesa, knyga šūdas“. Aš sakau: „Kokia knyga?“ –„Kurią tu atnešei“. Per valandą jis perskaitė tą prakeiktą knygą! Aš sakau: „Tu tyčiojiesi?!” O jis: „Tau tekstas patinka?“ Berods, tai buvo „Mama, I‘m Coming Home“. „Nieko, normalu“- sakau. „O kaip tau šitie variantai?“ Jis parašė tris dainos teksto variantus!.. Mes kartu parašėm dainą „See You On The Other Side“ – aš sugalvojau idėją, o jis parašė žodžius. Dar jis parašė „Hellraiser“, „Desire“ ir „I Don‘t Want To Change The World“. Aš jam atnešdavau dainą ir galvodavau: „Na, ir ką, kad tave, tu su šituo padarysi?“ O jis tik – paukšt! ir vienu prisėdimu parašo penkiolika priedainių. Kai aš rašydavau tekstą, maksimumas, ką aš pagimdydavau, buvo: „Ji priėjo prie durų“, – ir viskas, šakės. O jis eiles rašė it laiškus draugams. Ir išeidavo ne šiaip gerai, bet, kad jį perkūnas, velniškai gerai!

Šiaip negalėjai pasakyti, kad Lemis buvo toks geras mokslinčius. Žmonės klausosi mūsų muzikos, žiūri, kaip mes atrodom, ir galvoja: „Kas čia po perkūnais per valkatynas?! Jie užsiima niekais. Beverčiai padarai“. Bet tai netiesa. Nors Lemis ir atrodė kaip senas prasigėręs baikeris, bet skaitė daugybę knygų. Jį daug kas domino. Jis buvo labai protingas. Per mūsų pirmą turą jis turėjo tokį prieštvaninį languotą lagaminą: ten buvo pora triusikų, pora kojinių, visa kita – knygos. Kai jis gyveno pas mus, tai tris dienas prakiurksojo bibliotekoje. Aš naktį einu pro jį į šikaną, o jis skaito šitas velnio knygas.
Jis buvo labai artimas mūsų draugas. Labai ištikimas. Jeigu jam kažkas nepatikdavo, jis tiesiai šviesiai sakydavo: „Tai mane siutina“. Bet taip atsitikdavo labai retai. Jis turėjo puikų humoro jausmą. Paskui Lemis įsimylėjo Kaliforniją ir išvažiavo gyventi ten. Jis gyveno netoli „Rainbow“ baro ir pėsčias (mašinos jis nevairavo) vos ne kasdien ten eidavo. Taip jis gyveno paskutinius 25-30 metų. Tame bare yra kėdė, ant kurios kabo lentelė: „Lemio kėdė“. Jis visada sėdėdavo ant tos pačios kėdės. Patapo tikru vietiniu.

Prieš kelis mėnesius aš jį mačiau „Roxy“ klube. Ten grojo mano draugas Bilis Morisonas ir aš atėjau su juo pagroti. Kaip ir turėjo būti, Lemis sėdėjo bare. Nežinau, ar jis gėrė, ar šiaip sėdėjo. Jis buvo labai sublogęs, bet gyveno jam įprastą gyvenimą ir buvo pasiruošęs viskam. Aš jo paklausiau: „Kaip jautiesi? Su inkstais nėra problemų?“ Jį šitas klausimas tiesiog šokiravo – juk niekas negalvoja: „Kitais metais aš mirsiu“. Aš apskritai nesuprantu, kaip jis taip ilgai ištempė. Aš manau, kad jam gyvybės įkvėpdavo koncertai. Buvo dėl ko keltis iš lovos. Pernai balandį mes su juo sugrojom keletą koncertų Pietų Amerikoje. Mano Šeron paskui sakė: „Nuvažiuok pas Lemį. Jis labai sublogo, atrodo kaip lavonas“. Aš jam ištisai rašydavau sms‘us, sakydavau: „Jeigu tau ko reikės, skambink“. Neseniai knisausi telefone ir radau jo pranešimą: „Ačiū už rūpestį“.

Aš siaubingai jo ilgėsiuos. Muzikos biznyje atsirado didžiulė skylė. Jis buvo asmenybė ir nuostabus draugas. Man jau dabar jo trūksta. Aš niekad jo nepamiršiu. Vargu, ar kas pamirš. Jis buvo puikus vaikinas, geras žmogus, mano geriausias draugas. Tiesiog nuostabus bičas! Aš laimingas, kad tu buvai mano gyvenime. Telaimina tave Dievas, Lemi.

Lemmy Kilmister
1945.12.24 – 2015.12.28

Vaizdai iš Lemio laidotuvių

funerallegendLemmy-Kilmister-funerallkfOzzy-Osbourne-and-Sharon-OsbourneLKil

Reklama
 
2 Komentaras

Publikavo kovo 5, 2016 Uncategorized

 

2 atsakymai į “Ozzy Osbourne: „Lemmy buvo mano herojus“

  1. Anonimas

    kovo 5, 2016 at 2:56 pm

    Pasimatysim kitoj pusej…

     
  2. Dzilbus

    kovo 5, 2016 at 10:48 pm

    Ar Hawkwind – Silver Machine jo gabalas buvo?

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: