RSS

Archeologija: Rokenrolinis siaubiakas N-16

04 Spa

Ši istorija nutiko Amerikoje ir ją popieriuje išguldė amerikietis. Kaip žinia, zombiai, nekrofilai ir daktaras Lekteris parėjo iš tos šalies – ten šitie dalykai yra mėgiami.
Silpnų nervų ir skrandžių, bei nėščioms moterims nerekomenduojama skaityti. Taip pat nerekomenduojama skaityti nakčiai vaikams vietoj pasakėlės. Dino.

 Paslaptingas Gremo Parsonso dingimas

žodžiai: Johnny Black

maxresdefault

Vėlų 1973-jų rugsėjo 20 vakarą du girti vyrai atvažiavo su katafalku į tarptautinį Los-Andželo oro uostą ir pagrobė kantri roko žvaigždės Gremo Parsonso kūną. Taip prasidėjo vienas keisčiausių ir šiurpiausių nuotykių muzikinės industrijos istorijoje.

Parsonsas garsėjo kaip žmogus, 1968 metais nuvairavęs „The Byrds“ link kantri roko. Grodamas „The Flying Burrito Brothers“ komandoje, susidraugavo su Rolingų gitaristu Kitu Ričardsu ir įtakojo jų klasikinio albumo „Exile On Main Street“ skambėjimą. Didžiai talentingas kompozitorius ir vokalistas, tuo pat metu buvo labai nelaimingas – jo gyvenimo nelaimės šaknys buvo santykiai su šeima (l.turtinga tiesiogine to žodžio prasme). Priklausomybė nuo heroino ir alkoholio privedė Parsonsą prie tragiškos pabaigos. Jo santuoka subyrėjo į šipulius ir jis dažnai galvojo apie mirtį. Viename iš paskutinių interviu Gremas pasakė: „ Mirtis – tai šiltas lietpaltis ir senas draugas“. Po kelių savaičių jis mirė. Ir tai buvo tik pradžia istorijos…

The-Flying-Burrito-Brothers

Pasakoja jo gastrolių menedžeris Filas Kaufmanas:
„Prieš porą mėnesių iki jo mirties aš ir Gremas buvom „The Byrds“ gitaristo Klarenso Vaito laidotuvėse. Mudu kalbėjomės apie tai, kad Klarensas, jeigu būtų galimybė rinktis, nebūtų pasirinkęs tokios prašmatnios katalikiškos laidojimo ceremonijos. Gremas pasakė: „Visa tai niekai. Jeigu aš mirsiu, norėčiau, kad kas nors, prisipumpavęs alaus, išvežtų mane į dykumą ir ten sudegintų“. Aš pasakiau: „Gerai, palaikau. Bet ar tu padarytum tai man?“. Jis atsakė: „Taip, žinoma“. Po kelių mėnesių, baigęs įrašinėti albumą „Grevious Angel“, Gremas nuvažiavo į Joshua Tree dykumą atšvęsti padarytą darbą. Aš tuo metu buvau Los-Andžele ir rūpinausi jo koncertinio turo organizavimu. Gremas labai mėgo šią vietą ir dažnai ten nuvažiuodavo. Jis ten buvo su Rolingais, o mes ten kartą filmavome. Parsonsas užsisakė kelis kambarius vietiniam motelyje, su juo buvo Maiklas Martinas ir Maiklo draugė Deil Makelroi. Ji labai mėgo keliauti, o tuo metu ji turėjo pinigų, nes paveldėjo firmos Caterpillar akcijas, iš kurių turėjo neblogus, garantuotus dividendus“.

MI0002749471

Deil Makelroi:
„Gremas atvažiavo savo Jaguaru kartu su savo buvusia drauge Margaret Fišer ir mes juos pasitikom motelyje.“

Filas Kaufmanas:
„ Aš daug laiko praleidau, ieškodamas ir naikindamas jo paslėptų narkotikų, bet jis visuomet gaudavo naujų. Džošua Tri jis netikėtai sutiko buvusią dainininko Skoto Makenzio žmoną, kuri parūpino jam „medžiagų“ ir jis visą dieną praleido gerdamas ir vartodamas narkotikus. Margaret „sėdėjo“ ant tų pačių narkotikų kaip ir Gremas, ir vakare jie abudu buvo smarkokai „atitrūkę“.“

Gram Parsons
Deil Makelroi:
„Praėjus kelioms valandoms, į mano kambarį apimta panikos įsiveržė Margaret ir pasakė, kad Gremas perdozavo. Ji paprašė paimti kelis kubelius ledo ir susitikti su ja apačioje, fojė.”

Filas Kaufmanas:
„Margaret puikiai žinojo, kokį efektą daro heroinas ir morfijus. Ji žinojo, kad nuo heroino žmogaus kūną apima letargas ir reikia padaryti „ledo žvakę“, kad kūnas „pabustų“.“

Deil Makelroi:
„Margaret greitai nuėmė Gremui apatinius ir sukišo jam į išangę tris kubelius ledo. Mano nuostabai, po kelių sekundžių jis atsigavo, pradėjo vaikščioti po kambarį ir pajuokavo, esą, nežinia, ką mes jam padarėm, kai jis buvo be apatinių. Nieko panašaus savo gyvenime nebuvau mačiusi…“

Filas Kaufmanas:
„O tuo metu Maiklas jau važiavo į Los-Andželą atsivežti dar vieną partiją narkotikų, taigi su Gremu liko tik Margaret ir Deil.“

Deil Makelroi:
„Aš mačiau, kokia siaubinga buvo Margaret savijauta ir paklausiau, ką jie vartojo. Ji pasakė, kad morfijų. Gremas pagaliau pasakė, kad gerai jaučiasi ir grįžo į savo kambarį. Gal po kokios valandos Margaret atėjo į mano kambarį ir pasakė, kad eina atnešti Gremui ko nors užvalgyti ir paprašė manęs jį prižiūrėti. Aš pasiėmiau knygą ir nuėjau į jo kambarį. Gremą radau miegantį lovoj. Maždaug po 20 minučių jo kvėpavimas pradėjo keistis – jis labai sunkiai kvėpavo. Aš išsigandau. Nežinojau ką daryti – bėgti pagalbos ar likti su juo ir daryti jam dirbtinį kvėpavimą.“

Filas Kaufmanas:
„ Deil bandė jį gelbėti, darydama dirbtinį kvėpavimą, bet tai nepadėjo. Kai grįžo Margaret, ji išsikvietė „greitukę“.

Gram-Keith

Gremą nuvežė į High Desert Memorial ligoninę, kur jam padarė adrenalino injekciją tiesiai į širdį. Buvo padaryta dviguba defibriliacija, į širdį suleista kalcio gliukonato, bet niekas nepadėjo ir lygiai pusę pirmos nakties Gremas Parsonsas mirė. Gydytojai diagnozavo daugiadienę intoksikaciją nuo narkotikų vartojimo per paskutinias kelias savaites.

Filas Kaufmanas:
„ Kai paskambino Deil ir pranešė, kad Gremas mirė, aš surikau: „Ne, ne!“. Deil pasakė: „Jis negyvas ir jie pasiima jo kūną“. Aš pasakiau, kad tuoj pat atvažiuosiu. Nuo Los- Andželo iki motelio buvo maždaug trys valandos kelio. Mano draugė Kefi Mailz turėjo mikroautobusą ir anksti ryte mes buvom motelyje. Aš sutvarkiau Gremo kambarį. Vėliau man pranešė, kad policija dar kartą nori apklausti merginas. Policijos pareigūnui pasakiau, kas aš ir pažadėjau jas atsivesti. Bet iš tiesų įsisodinau Deil ir Margaret į autobusiuką ir išsivežiau į Los-Andželą, taigi policija jų negavo. Kelias dienas prabuvau namie, nežinodamas, ką šioje situacijoje daryti. Turėjau įvykdyti pažadą, duotą Gremui. Taigi, paskambinau į Džošua Tri lavoninę, norėdamas sužinoti, kur kūnas. Jie pasakė, kad jį veža į Los Andželo oro uostą, iš kur velionio kūną turėjo nuskraidinti į Naująjį Orleaną pas Gremo patėvį. Aš žinojau, kad Deil turi kadilaką-katafalką, todėl pasakiau jai, kad man jo reikės, o taip pat reikės Maiklo pagalbos. Taigi, mes su Maiklu sėdom į katafalką ir nuvažiavom į oro uostą. Dar mūsų kompanijoj buvo Chose, Džemas, Džimas ir Mikis (tekila „Chose Cuervo“, viskis „Jack Daniels“, burbonas „Jim Beam“ ir alus „Mickey Bigmouth“– past. Dino). Mes drūčiai įkalėm ir į oro uosto angarą, kuriame buvo Gremo kūnas, atvažiavom apie dešimtą vakaro.“

Bilas Hilas (koroneris):
„Dar nespėjus karsto pakrauti į lėktuvą, du vyrai atvažiavo su katafalku ir pasakė, kad velionio šeima pageidauja karstą išskraidinti iš Van Nuis oro uosto.“

Filas Kaufmanas:
„Iš pat pradžių mes jam pasirodėm įtartini. Jis atkreipė dėmesį į mūsų išvaizdą, bet aš pasakiau, kad mums teko dirbti viršvalandžius. Užpildęs reikiamus dokumentus, pasirašiau „Džeremis Niekas“. Bet tuo metu atvažiavo policijos ekipažas ir užblokavo mums kelią. Iš mašinos išlipo kopas ir pradėjo vaikščioti aplink mūsų katafalką. Aš jam šūktelėjau, kad mus praleistų. „O, taip žinoma“,- atsakė šis. Jis net padėjo mums pakrauti karstą į mašiną. Maiklas sėdo prie vairo, bet išvažiuodamas iš angaro, jis užkabino vartus,- ten buvo pakankamai vietos lėktuvui, o jis užkabino tas prakeiktas duris! Kopas pažiūrėjo į mus ir aš pagalvojau: “Mažyli, dabar mums ragas“. Bet policininkas patraukė savo automobilį ir mes akimirksniu išnešėm kudašių. Sustojom tik prie degalinės ir prisipylėm benzino. Paskui, alkoholinio transo apimti, nuskuodėm į Nacionalinį parką – nuvažiavom taip toli, kiek tik įmanoma mūsų valstijos ribose. Kai atidarėm katafalko bagažinę, karstas iškrito, vos jį pajudinom. Maiklas buvo kaip ne savas, bet aš nutariau atidaryti karstą ir atsisveikinti su Gremu. Karsto dangtis su baisiu girgždėsiu atsidarė…jame gulėjo nuogas Gremas. Skrodimo pjūvio vieta buvo užklijuota chirurgine juosta. Paskutinis dalykas, kurį aš padariau – nežinia kam suspaudžiau jam nosį, kaip darydavom vaikystėje. Maiklas rėkė: „Nejudink jo, biče!”, bet jis buvo negyvas, suprantat? Aš apipyliau Gremą benzinu ir pasakiau: „Laimingo kelio, Gremai“ ir uždegiau degtuką… Ugnis smarkiai užsiplieskė. Po kiek laiko pastebėjom, kaip iš visų pusių prie mūsų artėja automobilių šviesos. Mes pagalvojom, kad tai parko prižiūrėtojai ir nešėm iš ten muilą. Grįžtant, autostradoje mes atsitrenkėm į kažkieno automobilį. Į avarijos vietą atvažiavo policininkas ir liepė Maiklui atidaryti katafalką: iš jo pradėjo byrėti tušti buteliai! Kopas pasakė: „Jūs abu, pasilikit vietoj“. Jis surakino mus su Maiklu antrankiais ir nuėjo prie savo mašinos. Bet Maiklas buvo labai liesas bičas, todėl lengvai išsprūdo iš antrankių ir mes pabėgom. Kai grįžom į mano namus, aš paprašiau, kad man nupjautų antrankius.“

keithgram

Bilas Hilas:
„Kūnas buvo siaubingai apdegęs. Nebuvo veido ir pirštų. Aš prisiminiau, kad velionio žmonos prašymu ant piršto buvo paliktas tuoktuvių žiedas. Pelenuose mes radom geltoną metalinį žiedą su raudonu akmeniu. Nors jis smarkiai apdegė, buvo aišku, kad tai tas pats žiedas.“

Irvingas Rutas (patalogoanatomas):
„Penktadienio rytą į San-Bernardino šerifo ofisą atėjo pranešimas apie tai, kad Nacionaliniame Džošua Tri parke aptiktas degantis karstas su žmogaus kūnu viduje. Pagal skrodimo žymes ir kitas detales buvo nustatyta, kad tai Gremo Parsonso palaikai. Pakartotino skrodimo akte aš parašiau: „Visa oda buvo sudegusi. Genitalijų nebuvo, o minkštieji audiniai aplink išdegę, todėl nustatyti lytį neįmanoma. Veido kontūrai stipriai deformuoti. Mirusiajam buvo atliktas skrodimas. Kaip reikalauja instrukcijos, vidaus organai išimti ir pakeisti. Kaukolė buvo atidaryta ir užpildyta vata. Bendra skrodimo charakteristika buvo identiška skrodimui, kurį aš atlikau Gremui Parsonsui“.

gram
Filas Kaufmanas:
„ Po kelių dienų vietiniai laikraščiai mirgėjo antraštėmis: „Roko žvaigždės kūnas sudegintas dykumoje, atliekant keistą ritualą“. Visi Los-Andžele žinojo, kad tai padariau aš, taigi praėjo nedaug laiko, kai apie tai sužinojo ir policija. Jie atėjo į mano namus ir pradėjo klausinėti: „Jūs užsiminėjot su juo nekrofilija?“. Nesąmonė! Tuo metu Artūras Penas ir Džinas Hekmenas mano namuose suko juostą “Night Moves”. Ir štai mane sodina į policijos mašiną, o Hekmenas ir Penas stovi šalia ir klausia mano draugės Kefi, kas vyksta. Kai ši jiems paaiškino, Artūras Penas sako: “Džinai, o mes, panašu, visai ne tą kiną čia filmuojam”. Vėliau, kai mane parvežė atgal, jie sustabdė filmavimą ir mano garbei sukėlė plojimų škvalą. Pagaliau, kai mes atsidūrėm teisme, viskas, kuo jie galėjo mus apkaltinti, tai karsto vagyste. Pats kūnas neturėjo nominalios vertės ir todėl, kad niekas nepateikė skundo, teismas nusprendė, kad mes nepadarėm jokio nusikaltimo. Jie paskyrė mums 1300 dolerių baudą (Gremo patėvis buvo pirkęs pigiausią karstą) ir Deil sumokėjo baudą.”

memorial

Vertė: Dino

P.S. Gremo palaikai buvo pristatyti į Naujajį Orleaną patėviui, kur Atminties Sode ir buvo palaidoti. Kaip sakė Kaufmanas, mirtis tapo Gremui dideliu karjeros žingsniu. Šiandien Gremas Parsonsas yra pripažintas įtakingiausiu visų laikų kantri-roko atlikėju. Aštuntas viešbučio Joshua Tree Inn numeris šiandien tapo vieta, skirta Gremui atminti, bet jame ir dabar galima apsigyventi. 1993 metais išėjo Filo Kaufmano knyga “Road Manager Deluxe”, kurioje aprašyti šie įvykiai, o 2003-ais pasirodė filmas “Grand Theft Parsons”.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on spalio 4, 2015 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: