RSS

London calling (pabaiga)

04 Rgs

                                                                                                                                                                   Londonas – nuostabiausia vieta, jeigu jūs galite išvažiuoti iš jo.
                                                                                                                                                                                                                                     Arturas Balfuras

Po ilgų „gastrolių“ Londono gatvėmis aš buvau pasiruošę surikti panašiai kaip Ringo: “I‘ve got blisters on my fingers!“, bet mano blisters buvo ant kojų. Štai kas būna, kai neklausai protingų žmonių patarimo avėti sportinę avalynę…
Nauja diena išaušo su naujais planais: kokias rokenrolines vietas aplankysim šiandien. Iš viso sąrašo išsirinkom namą Garden Lodge‘e, kur ilgą laiką gyveno Fredis Merkuris ir buvusio Rolingų bosisto Bill‘o Wyman‘o restoraną „Sticky Fingers“, tikėdamiesi pakeliui atrasti dar ką nors įdomaus.
Iškart pasakysiu, kad Merkurio namo taip ir neradom, nors gerą valandą sukom ratus netoli tos vietos ir klausėm kelio vietinių…Tad pro oria ramybe alsuojantį Holland parką kilom į garsųjį Noting Hillą, pakeliui, aišku, užsukom į vinilų parduotuvėlę. Ypatingų lobių čia neradę, pabraidėm po kažkada orų vidutinės klasės lygio Viktorijos stiliaus rajoną. Kensingtonas pokario metais buvo beapaugąs lūšnynais, pilnais emigrantų iš Karibų ir Viduržemio jūros regiono, šiandien vietinės valdžios pastangomis verčiamas prabangiu rajonu. Tad nelabai stebino gatvėje dažnai girdima slaviška kalba, vaikai su itin angliško stiliaus mokyklinėm uniformom, lydimi rytietiško gymio trapių auklių, ir kiti prabangos požymiai…Noting Hillas tarsi užgriuvo mus iš abipus gatvės dideliais sunkiais namais , po dulkių pudra slėpdamas apsilaupiusią savo buvusią didybę, kuri pasirodė mums ne itin miela. Išsilenkę Čelsio, patraukėm kita Holland parko puse atgal link Kensingtono su viltimi, kad garsią „Sticky Fingers“ užeigą kaip mat rasim. Koks naivumas! Ko gero, ta diena nebuvo mūsų – kokius du kartus praėjom visai šalia: kažkodėl galvojau, kad tokią įžymią vietą visame gražume tviskančia prabanga pamatysim iš tolo. Kai pagaliau kaktomuša atsitrenkėm į restorano iškabą, supratom, kodėl taip ilgai negalėjom jo rasti: jokių prabangių blizgučių nesimatė, tik puikus Harley Davidson restorano vitrinoje tiesiog vertė užeiti vidun.

20150512394

11118746_10204256339748568_759743634_n

Redaktorė įplasnojo į vidų, o iš paskos aš įsėlinau sužeistos meškos žingsniu. Dešinė koja nuo ilgo vaikščiojimo pradėjo gangrenuoti ir reikėjo staigiai susileisti pintą uspakajoncų ir taurelę kavos. Vyliausi jų šioje vietoje rasti. Barmenas, pamatęs mano būseną, iškart pasiūlė prisėsti. Ale kur tu čia išsėdėsi, kai aplink tiek įdomybių! Stvėriau fotiką, pardon, telefoną ir pradėjau čekšėt, nutaikęs objektyvą į garsius artefaktus.

11289801_10204256333388409_2082485377_n

20150512395

Po pirmos pintos atsidarė čakros ir nušliaužiau ten, kur Elžbieta vaikšto pėsčia. Tą nuostabiausią žmonijos išradimą radau rūsy. Kaip ir viršuj, čia visuose kabinetuose skambėjo sena, teisinga muzika, o ant durų kabojo firminis Rolingų ženklas. Tokioj vietoj jis kėlė daug įvairių minčių…

20150512396

11332563_10204256338548538_527946749_o

Užsisakę dar vieną dozę , suderinom veiksmų planą: reikėjo kažką daryti su skaudančia koja, tad nutarėm nueiti į šalia esanti Olandų parką ir atlikti greitą operaciją. Viskas pavyko puikiai ir su redaktorės pagalba tęsiau kelionę. Laikas ėjo vakarop, pamažu bridom iki autobuso stotelės, kai staiga…iš priekio pamačiau lėtu žingsniu ateinanti Džimį Peidžą! Jį lydėjo dvi gražios ponios. Pažinau jį iškarto: ilgi žili plaukai surišti kasyte, ta pati, kaip visose nuotraukose, odinė striukė ir skvarbus žvilgsnis.

Jimmy_Page_at_the_Echo_music_award_2013

Sustojau kaip įbestas ir automatiškai linktelėjau galvą pasisveikindamas. Jo veide pasirodė kažkas panašaus į šypseną ir jis lėtai praėjo pro mus. Nesitikėjau išvysti gyvą roko legendą tokioje vietoje, todėl nesuveikė paparacio instinktas ir jo nenufotografavau. Pirma mintis, šovusi į galvą, buvo pasivyti jį ir paprašyti nusifotografuoti, bet redaktorė priminė man tolerantiškumo taisykles, juolab, kad jis nebuvo vienas. Vėliau, grįžęs namo pasiguglinau ir sužinojau, kad Peidžas gyvena visai netoli tos vietos, kur jį susitikom. Dar ilgai galvoje sukosi mintys, kaip šioje situacijoje reikėjo pasielgti… Po šiai dienai raminu save, jog likimas bus toks malonus ir aš jį sutiksiu dar kartą…

Su tokiom mintim grįžom į Barnsą. Lankytinų vietų sąraše liko tik Hamersmitas – rajonas, kurio labdaros parduotuvėlėse planavau “ pamedžioti“ vinilų ir nueiti iki garsios koncertų salės Hammesmith Odeon. Vinilų paieška nieko nedavė – šiame rajone yra didelė lenkų bendruomenė ir, turint omeny tai, kad lenkai irgi buvo už geležinės uždangos ir su vinilais pas juos irgi buvo striuka, taigi viskas, kas įdomesnio, buvo iššluota. Juolab, žinant lenkų ypatingą uoslę komercijai, to ir reikėjo tikėtis. Liko Hammersmith Odeon, koncertų salė, kurioje 1964-65 metais Bitlai sugrojo apie 40 koncertų. Whitesnake čia įrašė albumą „Live…In the Heart of the City“, o Motorhead – „No Sleep‘ til Hammersmith“.

Muzikantų, kurie čia koncertavo, sąrašas išties įspūdingas,- kam įdomu, galit paguglint. Ir vėl istorija pasikartojo: ieškodamas pastato su užrašu Hammersmith Odeon, neatkreipdamas ypatingo dėmesio praėjau pro sieną, aptepliotą „grafičiais“, giminingais alytiškiams „meno kūriniams“ ant sienų. Ir tik perėjęs į priešingą gatvės pusę atsisukau ir pamačiau iš nuotraukų pažįstamą ovalų fasadą. Viršuje puikavosi jau kitas užrašas – Eventim Apollo: pasirodo pavadinimas daug kartų keitėsi ir po salės restauracijos 2013 metas senasis Hammy-O gavo naują vardą.

11310964_10204256340828595_1067831339_n

Iš tolo pamačiau afišą, ant kurios puikavosi seniai pažįstamas logo. Priėjau arčiau ir nustebęs spoksojau į grupės pavadinimą, kurį pirmąkart išgirdau prieš beveik 50 metų – The Monkees! Deja, iš kvarteto liko tik duetas: Mikis Dolenzas ir Piteris Torkas. Į geresnį pasaulį persikėlė grupės gražuoliukas Deivis Džonsas, kuris 2012 mirė nuo širdies smūgio, o Maiklas Nesmitas užsėmęs soliniais projektais ir labdaringa veikla.

11303729_10204256341668616_775045139_n

20150515404

Kita afiša skelbė apie The Who ir specialių svečių koncertą Haid parke. Pasijutau, tarsi sutikęs seniai matytus draugus…
Bet laikas nestovi vietoj, ekskursijų sąrašas užpildytas, atėjo laikas susikrauti mantelę, surengti išleistuvių vakarą ir grįžti namo. Perfrazuojant Arturą Balfurą, dabar jau tikrai galėjau palikti šį nuostabų ir pilną kontrastų miestą…

 

FOTOGALERIJA

11253871_10204256338428535_880577452_n 11275601_10204256337108502_1380293672_n11291749_10204256337708517_2059450712_n11303738_10204256338268531_1728925208_n11802047_10204878360698703_2080349612_n

KONSERVATYVUS STILIUS

KONSERVATYVUS STILIUS

 

 

Reklama
 
Komentarų: 1

Publikavo on rugsėjo 4, 2015 Uncategorized

 

1 atsakymas į “London calling (pabaiga)

  1. Anonimas

    rugsėjo 20, 2015 at 8:22 am

    su malonumu perskaičiau kelionės aprašymą ir atrodo, kad ir aš kartu buvau … vietomis smagiai juokiausi dėl šmaikščių pasakojimo vietų.

     

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: