RSS

Archeologija: ZZ Top parodė Teksasą visai Amerikai

07 Vas


Kai atėjo laikas parodyti visai Amerikai, ką sugeba sena, gera komanda iš Vienišos Žvaigždės valstijos, buvo priimtas vienintelis teisingas sprendimas: paimti visą Nojaus arką su savimi. „Atnešti Teksasą žmonėms“ – tokia buvo pagrindinė muzikantų misija, rengiant 1976-jų turą po visą Ameriką. Ir reikia pasakyti, kad jie sėkmingai ją įvykdė. 35-ių tonų scena, atkartojanti valstijos formą ir visas zoologijos sodas Teksaso gyvūnų, kuriuos jie vežiodavosi su savimi: buivolas, ilgaragė karvė, krūva barškuolių ir tarantulų ir šeši grifai, visi vardu Oskaras… Muzikantai net nenumanė, kad planuotas 33 dienų turas pavirs alinančiomis pusantrų metų trukmės gastrolėmis. Apie tas gastroles prisimena patys muzikantai ir aptarnaujančio personalo komanda.

Bilis Gibonsas (gitara, vokalas): „Šis turas buvo panašus į lenktynes – kiekvienas sekantis koncertas turėjo būti kietesnis už buvusį. Atrodė, kad su kiekviena savaite scena tampa vis didesnė, apšvietimas dar ryškesnis, o specialieji efektai vis įdomesni.

ZZ TOPP And Crash

Ralfas Fišeris (jojikas ir dresuotojas): „Aš buvau kantri muzikos ir vesternų fanatikas, kovojau su buliais per rodeo ir dar linksminau publiką rodeo metu. Maždaug prieš metus iki prasidedant turui į mano persirengimo kambario duris pabeldė ir pasakė, kad ZZ Top menedžeris Bilas Hemas nori su manim pakalbėti. Aš paklausiau:“ ZZ kas?“. Aš supratimo neturėjau, kas jie tokie. Bilas Hemas buvo jų menedžeris ir idėjinis Worldwide Texas Tour įkvepėjas. Kai po dviejų dienų aš susitikau su Hemu, pirmas klausimas, kurį jis man uždavė, buvo toks: “Ar tu gali dresuoti buivolus?“. Aš pasakiau, kad galiu. Jis pasakė:“ Tu priimtas“. Jis norėjo, kad scenoje būtų tikras buivolas ir karvė – Teksaso Longhornų veislės. Aš buvau atsakingas už tuos gyvulius. Taigi, arendavau specialų keltuvą su dviem platformom ir mokiau gyvulius užeiti ant jų ir tuo pačiu keliu grįžti. Kelis mėnesius kiekvieną dieną ir bet kuriuo paros metu mes jiems įjungdavom trankią roko muziką ir pratindavom prie ryškios šviesos. Aš padegdavau šalia jų fejerverkus, mosuodavau vėliavom, žodžiu darydavau viską, kad koncerto metu gyvūnams nebūtu jokių netikėtumų.“

Dasti Hilas (bosinė gitara, vokalas): „Mes turėjom šešis ar aštuonis vilkikus įrangos pervežimui, ant kurių šonų buvo nupieštas panoraminis dykumos vaizdas, autostrada jie važiuodavo išsirikiavę tam tikra tvarka, kad susidėliotų pilnas vaizdas. Scenoje už mūsų nugarų ant didelės drobės buvo nupieštas Šventos Elenos kanjonas iš Big-Bendo Nacionalinio parko. Scena buvo Teksaso valstijos formos ir, kad žiūrovai viską gerai matytų, ją teko pakreipti šešiais laipsniais žemyn. Dėl scenos nuolydžio mes turėjom tobulinti vaikščiojimą ant pirštų galiukų. Vaikščioti ja į viršų ir į apačią nebuvo sunku, bet darant judesius į šonus reikėdavo pasisaugoti, kad neišsisuktum čiurnos.“

Maiklas Pristas ( dailininkas-grafikas): „Bilo Hemo kompanijos Lone Wolf logotipu buvo vilkas, kaukiantis menulio fone. Pirmoji mano užduotis buvo nupiešti ant faneros lakšto pilnatį. Idėja buvo tokia: išmokyti tikrą vilką tupėti prieš fanerinį mėnulį ir laikas nuo laiko kelti snukį ir kaukti. Bet sunkumas buvo tame, kad vilkų neįmanoma dresuoti, todėl mes radom vokiečių aviganį, o dresuotojas turėjo jį išmokyti kaukti. Taigi, kol mes statėm dekoracijas, dresuotojas baksnodavo šuniui pagurklį ir pats kaukdavo ant jo. Šuo baisiai norėjo jam įtikti, bet niekaip negalėjo suprasti, ko iš jo norima.“

Turas prasidėjo 1976-jų gegužės 29 dieną Šiaurės Karolinoje, Vinston – Seilem mieste. Pagrindinę žvaigždę apšildė Elvinas Bišopas, „Lynyrd Skynyrd“ ir „Point Blank“. Po to, kai „apšildytojai“ baigė setą, reikėjo greitai papuošti sceną dekoratyviniais akmenimis, kaktusais, karvių kaukolėm ir visais kitais Teksasui būdingais atributais. Prieš pat ZZ Top pasirodymą sceną gaubė tamsa, tad Pola Helen, atsakinga už rekvizitus, turėjo spėti pastatyti ant scenos piramidę, pilną barškuolių, ir staigiai dingti, neatsitrenkus į sceną tamsoje einančius muzikantus. O dar Ralfas turėjo nuvesti buivolą ir karvę į platformą, kuri buvo virš muzikantų, 12 metrų aukštyje. Per kiekvieną koncertą salėje sėdėjo gyvūnų apsaugos aktyvistai, kurie stebėjo, kaip elgiamasi su gyvūnais.

Maiklas Pristas: „Mano pieštas mėnulis buvo pastatytas viduryje tamsios scenos. Planas buvo toks: iš pradžių prožektoriaus šviesa nukreipiama į mėnulį ir staugiantį „vilką“, o Bilis Gibonsas turėjo pradėti koncertą. Viskas ėjo pagal planą – šuo atsitūpė, kur reikia ir pakėlė snukį. Bet juk jo nepavyko išmokyti staugti, todėl teko leisti įrašą. Tuo pat momentu iš lėto didėjo apšvietimas ir virš Šventos Elenos kanjono pradėjo kilti saulė. Tai atrodė fantastiškai! Paskui Bilis paėmė kitą natą ir ją išgirdęs vienas iš grifų išskleidė sparnus ir pradėjo jais smarkiai mojuoti. Kiti trys grifai lyg pagal komandą pradėjo daryti tą patį. Vaikinai nervinosi, kad jiems grojant, kuriam iš grifų užeis noras supikiruoti jiems ant galvų. Visas šis vaizdas gniaužė kvapą ir kai prožektoriaus šviesa apšvietė grifus, sklandančius palubyje, auditorija tiesiog sprogo!“

Bilis Gibonsas: „Kartą Ričmonde vienas stambus grifas sugalvojo paskraidyti. Mums grojant, jis pradėjo sukti ratus po arenos kupolu. Ir tada pasirodė Ralfas. Jis buvo išmokęs grifą pastebėti jo baltą kaubojišką skrybėlę. Bet tarp žiūrovų buvo masė žmonių su baltom kepurėm – grifas suko ratus, nežinodamas kur nutūpti. Mes turėjom nutraukti koncertą. Tada Ralfas išėjo į sceną ir šaukdamas paukštį, sušvilpė. Grifas kaip mat nutūpė Ralfui ant skrybėlės ir koncertas tęsėsi.“

Dasti Hilas: „Pas mus buvo šeši grifai ir visus juos vadino Oskarais. Šeštas Oskaras labiausiai nekentė manęs. Grifai apskritai bjaurūs paukščiai. Kartą man teko eiti šalia jo ir jis bandė mane apdergti.“

Ralfas Fišeris: „Patys pavojingiausi gyvūnai buvo barškuolės. Vieną kartą mes leidom vienai pabėgti ir su dideliu triukšmu ja gaudėm. Tai buvo gera reklama! Sekančią dieną laikraščiai pasirodė su antraštėmis: “Barškuolė pabėgo per ZZ Top koncertą!“.

Maiklas Pristas: „Po šou Atlantoje paaiškėjo, kad kažkas tyliai pelnosi iš mūsų koncertų. Pasirodo, vienas vaikinas vežiodavosi savo automobilyje šilkografinės spaudos stakles ir kasdien gamino marškinėlius su ZZ Top logo. Bilas Hemas jį pagavo ir nutempė į savo kabinetą, iš ten pasigirdo rimto ginčo garsai. Staiga viskas nutilo ir duryse pasirodė besišypsantis Bilas, šalia jo stovėjo tas bičas. „Ponios ir ponai, leiskit jums pristatyti mūsų naują merčandaizingo menedžerį“.

Ralfas Fišeris: „Finalinis koncertas įvyko 77-jų gruodžio 31 dieną. Po viso turo aš jaučiau vaikinams pagarbą: jie buvo tikri džentelmenai, visada sąžiningi ir atviri. Aš niekad nemačiau, kad jie vartotų narkotikus. Jie dirbo savo darbą ir, reikia pasakyti, kad dirbo puikiai!“
Per pusantrų metų ZZ Top sugrojo 89 koncertus, sumušdami visus tų laikų rekordus. Koncertuose apsilankė daugiau kaip milijonas žiūrovų. Dėl problemų su gyvūnų išvežimu iš šalies buvo atsisakyta turo į Europą. Scenos dizaineriai Bilas Narumas ir Maiklas Pristas tapo paklausiais dekoratoriais visame Teksase. Ralfas Fišeris vadovauja savo gyvūnų dresavimo mokyklai, o vienam iš grifų pernai sukako 45 metai, bet jis vis dar filmuojasi kine ir reklaminiuose klipuose.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo vasario 7, 2015 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: