RSS

Trumpai tariant

24 Sau

Savo knygoje „Sound Man“ garsus prodiuseris Glyn Johns, dirbęs su „The Rolling Stones“ , The Beatles“, „The Who“, „Eagles“ ir daugeliu kitų garsių atlikėjų, pasakoja apie tai, kaip Bobas Dilanas norėjo įrašyti albumą su Bitlais ir Rolingais. „Kitas Ričardsas ir Džordžas Harisonas vadino šią idėją fantastiška, o Polas ir Mikas pareiškė absoliučiai nepalaikantys jos.“ Viena iš jo papasakotų įdomiausių istorijų- kaip Džonsas susitiko su Dilanu Niujorko oro uoste: „Dilanas paklausė manęs apie Bitlų albumą, prie kurio dirbau paskutiniu metu, ir puikiai atsiliepė apie mano darbą su Rolingais. Aš pralemenau, kad mums visiems didžiausią įtaką turėjo jo kūryba“. Po to Dilanas pasakė turįs idėją padaryti įrašą su „Beatles“ ir „Stones“: „Jis paprašė manęs sužinoti, ar bus kitiems įdomu. Aš buvau šokiruotas. Ar galit įsivaizduoti tris didžiausius populiariosios muzikos autoritetus, kuriančius bendrą albumą?“- pasakoja Džonsas. Jis pradėjo skambinti muzikantams. „Kitas Ričardsas ir Džordžas Harisonas, būdami karštais Dilano gerbėjais, pavadino idėją fantastiška; Ringo, Čarlis ir Bilis neturėjo nieko prieš sudalyvauti projekte, jeigu kiti jį palaikytu, o Polas ir Mikas pasakė „absoliučiai ne“. Lenonui tuo laikų labiausiai rūpėjo Joko“. Taip šis projektas, gerbėjų apmaudui, ir liko neįgyvendintas.

Sound-Man
Ozzy Osbourne patvirtino, kad „Black Sabbath“ įrašys dar vieną studijinį albumą. Muzikantai taipogi planuoja vykti į pasaulinį turą pristatyti naują diską ir tik po to padėti tašką „Black Sabbath“ istorijoje. Ozis tikisi, kad įrašyti naują albumą į komandą grįš būgnininkas Bilas Vordas, nors jis ir atsisakė dalyvauti, įrašant paskutinį albumą „13“. „Aš viliuosi, kad Bilas išspręs visas savo problemas ir grįš pas mus. Būtų puiku pabaigti Black Sabbath istoriją kartu! Aš visada didžiavausi, kad mes nebuvom grupė, kurią sukūrė kažkoks biznierius, sėdintis Londone ar Niujorke ir “žinantis” muzikos biznio plonybes. Mes buvom keturi vaikinai, kurie turėjo puikią idėją ir didelį norą ją įgyvendinti!”. Ozis pasakė, jog net tada, kai Black Sabbath istorija pasibaigs, jis tęs solinę karjerą.


Mikas Džageris ir Co gruodį išleido ribotą kolekcinės fotografijų knygos „The Rolling Stones“ su visų muzikantų autografais tiražą. Joje bus apie 500 fotografijų, užfiksavusių įvairius legendinės grupės karjeros etapus. Knygoje savo nuotraukas publikuoja garsūs fotografijos meno meistrai: Eni Leibovic, Antonas Korbeinas, Džaredas Mankovicas ir Helmutas Niutonas.

rolling_stones_bookĮžanginį žodį parašė Amerikos eksprezidentas Bilas Klintonas. Viso bus išleista 1150 knygos egzempliorių, kurių vieno kaina – 5 tūkstančiai dolerių. „Tai ne tik knyga apie rock‘n‘roll‘ą, tai patys tikriausi „amerikos kalneliai“, kurių pagalba jūs su vėjeliu praskriesit savo atminties bangomis“,- pažadėjo Kitas Ričardas.

r stones_book

Tiesą sakant, tai jau ne pirma knyga apie roko žvaigždes, besipuikuojanti tokia kaina – pirmi buvo, be abejonės, „Kiss“, kurių knyga „Monster“, išleista prieš du metus, kainavo šiek tiek mažiau- „tik“ 4.299 $.

roll stones_book_2
Kaip prieš kurį laiką pranešė leidinys Mirror, Robertas Plantas atmetė siūlymą vėl surinkti Led Zeppelin už 800 milijonų dolerių. Po kontraktu, kuris numato 35 koncertus Londone, Berlyne ir Niu-Džersyje, pasirašė visi suinteresuoti asmenys, išskyrus LZ vokalistą. Šis pasiūlymas neva nuskambėjo iš seno LZ fano, kompanijos Virgin boso Ričardo Brensono, kuris ketina sumokėti rekordinius 500 milijonų svarų sterlingų. Rašoma, kad Robertas Plantas, išlaikęs dramatišką pauzę, promouteriams ir kolegoms matant suplešė kontraktą, pavadindamas LZ „atgaivinimą“ netinkamu. Po kelerių dienų Ričardas Brensonas paneigė šiuos gandus. „Kaip smarkiai bemylėčiau šią grupą, toje istorijoje su kontraktu nėra nei lašo tiesos. Aš kalbėjausi su Robertu Plantu ir jis iš savo pusės taip pat pavadino šiuos gandus nesąmone“.

Led Zeppelin, near Starship JFK airport. Foto by Bob Gruen July 1973 01
Keith Richards baigė įrašinėti savo naują solinį albumą, bet ketina „prilaikyti“ disko išleidimą, kol nepasibaigs Rolingų gastrolinis turas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Belaukiant naujo albumo galima paskaityti neseniai pasirodžiusią Ričardso knygą „Gus & Me: The Story of My Granddad and My First Guitar“. Knyga skirta vaikams, bet ją turėtų įvertint ir muzikanto gerbėjai. „Leidybinė firma labai troško gauti kokią nors mano knygą, jie tiesiog persekiojo mane. Ką padarysi, toks jų darbas. Paprastai aš atsisakau nuo tokių pasiūlymų, bet dabar aplinkybės susiklostė idealiai – gimė dar vienas anūkas ir viskas įvyko savaime“.

keithrichards2
Markas Nofleris ruošia savo devintajį solinį albumą. Diskas, pavadintas „Tracker“, pasaulį išvys 2015-jų pradžioje. Albumo palaikymui Markas ketina surengti eilę koncertų Europoje. 2012 m. išleistas albumas „Privatee-ring“ tapo sėkmingiausiu per visą paskutinį dešimtmetį. Mūsų laukia gera porcija puikių melodijų ir išskirtinis Marko gitaros skambėjimas.

2381856
Per Londone vykusį Rock & Roll Memorabilia aukcioną taip ir nebuvo parduota Džono Lenono gitara. Pradinė gitaros Gretsch 6020 kaina buvo 400 tūkstančių svarų, bet instrumentas taip ir nerado naujo šeimininko. Keista, juk Lenonas ja grojo 1966 metais, įrašinėdamas dainą „Paperback Writer“. Kaip sakė aukciono organizatoriai, tai yra labai vertingas ir svarbus lotas, tad labai keista, kad ji nebuvo parduota. Visi kiti daiktai, susiję su Bitlais – plakatai, plokštelės, autografai ir kita- buvo parduoti.

2014112401402323
Bobas Dilanas sugrojo uždarą koncertą švedų „superfanui“ Frederikui Vikingsonui. Šou vyko Filadelfijos muzikos akademijoje. „Iki paskutinio momento aš galvojau, kad tai „bajeris“,- žurnalistams pasakojo 41-metų švedas, – aš net neįsivaizdavau, kad Dilanas tai padarys“. Tačiau Bobas ir jo komanda išėjo į sceną ir sugrojo vienam žiūrovui. Dilanas įtraukė į playlist‘ą retai grojamus kūrinius ir pabaigoje atliko improvizuotą bliuzinį jam‘ą. „Aš buvau laimingas ir visą laiką šypsojausi taip, kad po koncerto man dar ilgai skaudėjo žandikaulį“,- dalijosi įspūdžiais Vikingsonas. Uždaras Dilano koncertas buvo dalis švedų dokumentinio serialo „Experiment Alone“, kurio metu žmonės po vieną pergyvena renginius, skirtus didelei žmonių miniai. Kiek serialo kūrėjai sumokėjo už šį koncertą Bobui Dilanui, nepranešama…

2014112710362263

Ta proga Dino prisiminė atvejį, kai 1985 metais rusų poetas Jevtušenka pakvietė Bobą į Maskvą pagroti kažkokiam komjaunimo vadukų „tūse“. Šį įvykį net parodė per Centrinį TV kanalą. Nabagas Dilanas dėvėjo baltą kostiumą (kas jam neįprasta) ir jo niekas nepažino. Ir apskritai, kas nors ten buvusių žinojo, kas jis toks?… Nuo tų laikų Dilanas „padėjo“ ant to komuniagų kolūkio.


Lapkričio 16 dieną naujas (ir paskutinis) Pink Floyd albumas „The Endless River“ pakilo į pirmą britų albumų čartų vietą. Pagal The Official Charts Company, iki tos dienos buvo nupirkta 92.000 albumo kopijų (gal kas gali pasakyti, kur jį galima buvo nusipirkti Lietuvoje? Gal „Maximos“ turguj?). Pinkams tai šeštas „number 1“ albumas Britanijoje – paskutinį kartą, 1995 metais, čartuose lyderiavo koncertinis diskas „PULSE“.

140924-pink-floyd-the-endless-river-art
01. Pink Floyd — «The Endless River»
02. Arctic Monkeys — «AM»
03. Royal Blood — «Royal Blood»
04. Oasis — «Definitely Maybe»
05. Pink Floyd — «The Dark Side Of The Moon»
06. Jack White — «Lazaretto»
07. The Stone Roses — «The Stone Roses»
08. Foo Fighters — «Sonic Highways»
09. Led Zeppelin — «Led Zeppelin»
10. Oasis — «(What’s The Story) Morning Glory?»
Striming-serviso Spotify spaudos sekretorius pareiškė, kad „Pink Floyd“ niekada nebuvo tokie populiarūs, kaip dabar, ir auditorija yra pakankamai jauna – 80% klausytojų jaunesni, nei 34 metų.
Kiekvienas Pink Floyd klipas turėjo savyje gilią tiesioginę ar užslėptą prasmę, ar tai būtu socialinių, ar politinių problemų kritika. Sugalvoti idėją jų klipams gana sunki užduotis. Naujausią klipą „Louder Than Words“ įkvėpė prodiuserio Fizo Oliverio turėtos nuotraukos laivų, gulinčių dykumoje – ten, kur kažkada buvo Aralo jūra. Šios siurrealistinės ir kartu šokiruojančios fotografijos šaukte šaukia, kaip nemokšiškas elgesys su gamta priveda prie siaubingų ekologinių katastrofų. Deividas Gilmoras ir Nikas Meisonas matė Aralo jūrą pro lėktuvo iliuminatorių 1988 metais, kai skrido į Baikonurą pažiūrėti „Sojuz-7“ starto. Taigi, gimė klipo idėja apie žuvusia jūrą ir mistinį irkluotoją, plaukiantį su savo valtimi per tamsius debesis link horizonto. Aralskas – miestas Kazachstane, kuris buvo pagrindiniu Aralo jūros uostu ir tai vieta, kurią dabar sunku pasiekti: po skrydžio muzikantams teko aštuonias valandas važiuoti traukiniu, o visa kelionė truko 18 valandų. Laivai nuo Uralsko yra dar už dviejų valandų košmarišku keliu, nutiestu buvusios jūros dugnu. Filmuoti klipą teko bjauriom salygom: snigo, dešimt laipsnių šalčio ir stingdantis devynių metrų per sekundę vėjas. Tačiau buvo dėl ko vargti – klipas nufilmuotas puikiai.

Bitlų gerbėjos Marian Kiri ir Sintija Vilkinson papasakojo laikraščiui „The Guardian“ apie retą nuotrauką su Bitlais iš tų laikų, kai buvo filmuojamas „A Hard Day‘s Night“. Nuotrauka buvo padaryta Mainhede (Somersetas) 64-ais metais, kai filmo kūrėjai filmavo scenas traukinyje. „Ėjo kalbos, kad Bitlai atvažiuoja į Mainhedą ir mano sesuo Šina, kuri trimis metais už mane vyresnė ir drąsesnė, pasakė:“ Mes su draugais bėgam iš pamokų, kad juos pamatytume – varom!“. Aš buvau labai paklusnus vaikas, bet negalėjau nenueti, nes aš nežmoniškai mylėjau Bitlus“,- papasakojo Marian. Bitlai buvo atvažiavę į miestelį dviem dienom ir pirmą filmavimo dieną aikštelėje nebuvo nei apsaugos, nei fanatų (kitą dieną mokyklos vadovybė leido mokiniams nueiti pasižiūrėti į Bitlus). „Bitlomanija buvo pačiame įkarštyje; aš žinojau atmintinai kiekvieną jų dainą,- tęsė Mariana. Ji papasakojo, kaip su savo drauge Sintija perlipo tvorą ir negalėjo patikėti, kad yra taip arti savo kumirų:“ Mes galėjome atiduoti viską, kad papultume į traukinį, arba kad jie išliptu. Tai buvo pats šelmiškiausias įvykis mano gyvenime! Mes su drauge niekad nepraleisdavom pamokų, bet juk Bitlai gal daugiau niekada neatvažiuos į mūsų miestą. Kai mes juos pamatėm, lėkėm iki vagono bėgiais, negalvodamos apie saugumą. Pamenu, kaip jie pasižiūrėjo į mus pro langą, ir man pasirodė, kad pats gražiausias buvo Polas, ir aš pradėjau belsti į langą. Aš ištiesiau ranką link jo, o mus skyrė tik stiklas. Prie vagono mes stovėjom kokias penkias minutes, bet tai buvo laimės minutės! Daugiau aš Bitlų niekad nemačiau”,- baigė pasakojimą Mariana.

2014120422165456
Prie Daily Show studijos Niujorke Polą Makartnį pasitiko minia fanų. 60-siais seras Polas buvo apsipratęs su reiškiniu, vadinamu „Bitlomanija“, panašus vaizdelis jo laukė ir tą vakarą: jį apsupo gerbėjai, daugelis prašė pasirašyti ant albumų viršelių, nuotraukų ir plakatų. Nepaisant lietaus, Polas išdalino daugybę autografų (skėtį tuo metu virš jo laikė apsauginis).

2014121721003998

Kai pagalvoji, kiek šie albumai su Bitlo autografais kainuos aukcionuose, tai lietus menka kliūtis. Galvoju, kad ir tornadas nebūtų sutrukdęs. Vėliau The Daily Show programoje, kuri anonsavo jo naują dainą „Hope For The Future“, Polas įėjo į studiją skambant ovacijoms ir šou vedėjas Džonas Stiuartas pasakė:“ Aš dar neturėjau tokio darbo, kur taip skambėtų aplodismentai“. „Štai todėl aš ir užsiėmiau muzika“,- atsakė Makartnis.

2014121721000054

Jis pristatė naują dainą ir pasidalino įspūdžiais apie darbą įrašant naująją dainą Abbey Road studijoje, kur jam talkino 120 muzikantų orkestras. Daina skambės video žaidime „Destiny“. Smagaus pasišaudymo!


Legendinis „The Guess Who“ ir „Bachman-Turner Overdrive“ įkūrėjas ir lyderis Rendis Bachmanas žada nustebinti savo gerbėjus nauju disku, kuris pasirodys balandžio 15 dieną. Darbas įrašant albumą „Heavy Blues“, kuris, jo žodžiais tariant, „kupinas meilės klasikiniam 60-jų bliuz-rokui“, vyko minimalia sudėtimi: Bachmanui padėjo Anna Ruddick, grojanti bosine gitara, ir būgnininkė Dale Anne Brendan. Tačiau to nepakako ir Rendis pasikvietė garsius kolegas: Neilą Jangą, Džo Bonamasą, Robertą Rendolfą ir kitus ne mažiau žinomus muzikantus.

rendi_bahman

Albumą prodiusavo Kevinas Širli, dirbęs su „Black Country Communion“ , šiuo metu dirbantis su Džo Bonamasa. „Mes su Kevinu pažįstami daug metų. Aš mačiau, su kokiomis pasaulinėmis garsenybėmis jis dirbo ir dirba dabar,- sako Bachmanas. – Aš žinojau, kad Kevinas sugebės priversti mane peržengti mano galimybių ribas ir žengti visai kitu keliu. Šis beprotiškas kolaboravimas su Rudik ir Brendon man tapo neapsakomai įdomi patirtis“. Rendis prisimena pokalbį su Neilu Jangu: „Atsimink, nereikia kartotis ir vadinti tai naujiena. Sustok, išeik iš savo dėžės. Būk drasus, žiaurus, negailestingas, iš naujo atrask save. – Tai buvo puikus patarimas!“,- baigė pasakojimą Bachmanas.

2015010213234599
Prodiuseris ir garso režisieris Glinas Džonsas, apie kurį pasakojau pradžioje, albumą „Let It Be“ pavadino „šiukšlių krūva“. Tokį pareiškimą jis padarė, duodamas interviu The New York Times. 1969-jų pradžioje Bitlai pakvietė jį dirbti su jų nauju projektu. Kaip rašo leidinys, Džonsas mielai sutiko, manydamas, kad dirbs garso inžinieriumi pas legendinį Džordžą Martiną. Kai jis atvažiavo į Londoną, tai „pavargusio nuo ginčių“ Martino jau nebuvo studijoje ir jis suprato, kad jam teks prodiuserio vaidmuo. „Tai buvo netikėta patirtis,- sakė Džonsas. – Vargu ar jie galėjo būti normalūs po viso to, ką su jais padarė šlovė. Tačiau aš buvau liudininku, kokie jie buvo normalūs žmonės vienas kito atžvilgiu. Šito niekas nematė ir net nenumanė, kad taip yra.

twicky

Mano koncepcija buvo tokia: bus fantastiškas įrašas, kai jie groja „gyvai“, kaip sėdi ir „lazdavoja“ viens kitą, kaip nuoširdžiai juokiasi“. Kaip sakė Glinas, jis buvo labai nusivyles, kad Džonas Lenonas perdavė suvedinėti įrašą kitam prodiuseriui – Filui Spektrui. Dar labiau jis nusivylė, kai Spektras baigė darbą. „Tai neturėjo nieko bendro su „The Beatles“. Albumas „Let It Be“ – šlamšto krūva“,- pasakė garso režisierius. Kaip jis pats prisipažino, jis niekad neklausė viso albumo, tik pirmus taktus kai kurių dainų. „Tai buvo absurdiška, bjauru ir neskanu!“.

121126_r22861_g2048-1200
Dar viena legendinė grupė – „The Grateful Dead“, paskelbė apie muzikinės karjeros pabaigą. Buvę grupės muzikantai Phil Lesh, Mickey Hart, Bill Kreutzmann ir Bob Weir paskutinį kartą susirinks liepos pabaigoje ir sugros paskutinį koncertą. Jie bus skirti psichodelinio roko didvyrių 50-mečiui, o frontmeno poziciją vietoj Anapilin išėjusio Džerio Garsija užims grupės „Phish“ lyderis Trejus Anastazo. Filas Lešas tvirtina, kad daugiau jokių rejuniono bandymų nebus. „Šiais koncertais mes atiduodam duoklę ne tik mūsų grupės istorijai, bet ir mūsų fanams, kurie 50 metų nešė GD vėliavą. „Grateful Dead“ – tai ne tik dalis amerikiečių muzikos istorijos, bet ir visos Jungtinių Valstijų istorijos dalis. Jie įkūnijo amerikietiškos laisvės koncepciją ir keliavo po visą šalį, lydimi karavano ištikimų gerbėjų“.
.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on sausio 24, 2015 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: