RSS

Mano gyvenimas su Džonu. Pabaiga

12 Gru

Prabėgo beveik dveji metai, kai šiame puslapyje buvo publikuoti pirmieji Džono Lenono žmonos Sintijos pasakojimo apie jųdviejų spalvingą, kupiną netikėtų posūkių gyvenimą fragmentai. Ir štai šiandien, prieš kelias dienas paminėjus Džono mirties metines, užverčiam paskutinį Sintijos knygos puslapį. Neturiu tikslo skrupulingai narplioti visus knygos pliusų ir minusų, bei jos literatūrinę vertę. Tačiau istorija, papasakota žmogaus, išgyvenusio tuos puikius laikus šalia vieno iš garsiausių to laikmečio muzikanto, pažadino daug jausmų ir prisiminimų.
                                                                                                                                                                                                                                                                     Dino

Nekaltinau nei Džono, nei Joko.
                                                                                                                                                                                                                                    Supratau jų meilę.

 

+++

Kai tik atsidūrėm Italijoj pono Bananini viešbutyje, stengiausi elgtis taip, kad Džulianas ir mama gerai pailsėtų. Paslėpiau savo nerimą tolimiausiam atminties kamputyje ir elgiausi kaip Neronas, kuris grojo lyra, kai prieš jį degė Roma. Gyvenau šia diena, negalvodama apie ateitį.

(…) Antrą mūsų atostogų savaitę susipažinau su mergina iš Lankaširo, kuri dirbo mūsų viešbutyje. Ji buvo labai linksma ir energinga ir labai stebėjosi, kodėl aš taip liūdnai leidžiu atostogas. Kartą ji pasiūlė man nueiti į miestą ir pamatyti vietos naktinį gyvenimą. Tą vakarą jaučiausi prastai – skaudėjo gerklę ir nuotaika buvo bjauri. Atsakiau savo naujai draugei ir lyg tarp kitko pasakiau, kad vienos neisim, nes būsim lengvas grobis italams, mėgstantiems gnaibyti merginoms užpakalius, o aš šito nekenčiau. Mergina mane įtikino, kad nebusim vienos – kartu su mumis eis Bananinio sunūs Robertas. Taigi problema su užpakaliukais buvo išspręsta.

Kai grįžom ankstų rytą, pastebėjau prie viešbučio stovintį – ką jūs galvojat? – taip, tai buvo Aleksis. Ko gero, jis pagalvojo, kad šiąnakt turėjau puikią atostogų intrigėlę, kitaip sakant „nuėjimą į šoną“. Kai jis pamatė mane, jo veidas ištįso. Aleksis atvyko su ultimatumu. Paklausiau, kas atsitiko ir išgirdau kažką, kas mane tiesiog „įmūrijo“ į grindis: „Džonas skiriasi su tavim ir pasiima Džulianą. Pasiuntė mane tau pranešti apie jo sprendimą. Jis pasiims Džulianą, o tu turėsi grįžti į Liverpulį“. Tai, ko labiausiai bijojau įvyko; galvojau tik apie tai, kaip žiauriai ir iš pasalų Džonas pasielgė. Labai gerai pažinojau Džoną ir šis jo žingsnis manęs nenustebino – pasielgė taip iš baimės. Aš buvau už tūkstančių kilometrų ir jis galėjo negalvoti apie atsakomybę už savo žingsnius, o atsiduoti naujai meilei. Jis priėmė sprendimą ir sudegino visus tiltus. Kol buvau Italijoje, Joko įsikėlė į mūsų namus parodydama visam pasauliui savo ketinimus. Pagaliau Džonas rado giminingą sielą.(…)

0282

Nekaltinau nei Džono, nei Joko. Supratau jų meilę. Buvau psichiškai pasiruošusi tam, kas įvyko. O jų meilė buvo tokia aistringa, kad jie nieko nematė aplink save. Jų meilėje nebuvo vietos skausmui ir nelaimei. Reikėjo kuo greičiau ištrinti juos iš atminties. Joko neatėmė iš manęs Džono, nes jis niekad man nepriklausė: visad buvo nepriklausomas ir laisvas, ir darė tai, kas jam labiausiai patiko. Grįžusi iš Italijos, tą pačią dieną buvau nuvežta su Džulianu į motinos butą centriniam Londone. Nepraėjo ne valandos, kai į duris pabeldė. Duris atidarė motina ir girdėjau kaip kažkas įteikė mamai laišką. Ant valdiško voko buvo mano pavardė ir, kai jį atidariau, nepatikėjau savo akimis – viduje buvo šaukimas į teismą skyrybų byloje dėl svetimavimo. Tai buvo paskutinis lašas: puikiai žinojau šią Džono taktiką – geriausia gynyba yra puolimas. Tačiau negalėjau patikėti, kad būsiu šios atakos objektu. Net negavau šanso dar kartą apie viską pakalbėti su Džonu. Mano pirma mintis buvo – prašyti vyrą audiencijos. Kad tai įvyktų, turėjau oficialiai kreiptis į jį per Piterį Brauną ir gauti leidimą susitikti firmos Apple ofise. Piteriui buvo baisiai nesmagu atsidurti tokioje situacijoje ir jis pažadėjo, kad padarys viską, kas jo galioje. Kadangi neturėjau nieko, kas man padėtų, motina paskambino mano broliui, kuris tuo metu dirbo ir gyveno Libijoje. Jis atskrido į Angliją pirmų lėktuvu, kad padėtų susirasti gerą advokatą. Tokį netrukus radom.

Mūsų namuose Veibridže buvo organizuotas susitikimas tarp manęs, Džono ir Joko. Susitikimas tapo neregėtu nervų tampymu ir neatnešė jokių rezultatų. Džono kaltinimai dėl mano svetimavimo sukėlė mano reakciją – pareikalavau tą pačią dieną skyrybų. Persikėliau kartu su motina ir Džulianu į Veibridžą, o Džonas su Joko išsikėlė į Ringo butą.

The+Beatles+1375241_10151933138834539_1366

Džonas sugriovė šeimą vardu „The Beatles“ ir tai, ką jis padarė, visus šokiravo ir sukėlė sąmyšį. Tačiau buvo aišku, kad likęs trejetas kaip nors išgyvens be Sintijos, bet be lyderio – ne. Dar vykstant teismui mane nustebino vieną gražią, saulėtą popietę pas mane apsilankęs Polas. Buvau sujaudinta jo paguodos žodžių ir dar labiau sujaudino jo padovanotos purpurinės rožės ir jo žaismingas pasiūlymas apie mūsų su juo bendrą ateitį:“ Klausyk, Sin, turiu idėją. Gal mes apsiveskim?“. Tai buvo tik pokštas – jis bandė tokiu būdu pakelti man nuotaiką. Pradėjom abu juoktis, įsivaizdavę, kaip į tai reaguotų pasaulis. Kai važiavom į Veibridžą, Polas sukūrė nuostabią dainą „Hey Jude“ ir pasakė, kad tai dovana Džulianui. Niekada to nepamiršiu: pasijutau svarbia, mylima ir pamiršau, kad esu palikta ir vieniša. Polas suteikė man viltį ir visą gyvenimą busiu jam už tai dėkinga.

The+Beatles+00317623_lg

Tais bitliškais, beprotiškais ir laukiniais laikais buvo daug aukų – Stiuartas, Bajanas, daug žmonių buvo išnaudota ir palikta. Reikėjo būti stipriam, kad nepaslystum ir nepasiduotum tai beprotybei. Nors ir buvau pirma, kuri turėjo išeiti prieš Bitlams išyrant, galiu tik padėkoti Dievui, kad davė man tiek vidinės jėgos išgyventi ir atlaikyti tą šoką, ir nusivylimą, kurį patyriau subyrėjus mano santuokai. Turėjau gyvenimą, kurio man pavydėjo milijonai. Pažinau žmones, kuriuos mylėjau ir kuriais žavėjausi. Mačiau, kaip gyvena kita visuomenes dalis ir kaip daug jos narių mirė, stengdamiesi žaibišku greičiu suprasti gyvenimo prasmę. Savo pasakojimą norėčiau pabaigti apeliuodama į sveiką protą tų, kurie norėtų teisti darbus, jausmus, sėkmę ir neišvengiamas klaidas tų keturių jaunų vaikinų, kurie dar tik turėjo mokytis gyventi ir atrasti kūrybos paslaptis ir staiga pamatė, kad prie jų kojų guli visas pasaulis. Mano gyvenimas šalia jų buvo mokykla, pamoka, kuriuos niekad nepamiršiu. Jaučiuosi dvasiškai praturtėjusi ir išmintingesnė. Pabaigai galiu pasakyti: dėkui jums už nuostabiausius prisiminimus; kaip sakoma „Permainų Knygoje“ – aš ant nieko nepykstu.

„A Twist Of Lennon“ by Cynthia Lennon, June 29th 1978

 


Vertėjo žodis

Po Džono žūties nebuvo oficialių laidotuvių, kuriose Bitlai galėtų atsisveikinti su savo draugu. Vienas amerikiečių laikraščių patalpino slaptai darytą foto – joje Dakota (namas kuriame gyveno Džonas ir kur jis buvo nušautas), apsiverkusi, išbalusiu veidu Sintija, ją už rankos prilaiko Ringo, o šalia Džulianas. Taip pasibaigė visa epocha… Dabar 75-ių metų Sintija gyvena Maljorkoje, buvo keturis kartus ištekėjusi. Ji visada buvo paprasta mergina iš Liverpulio ir jos knygoje tiek daug šilumos, meilės ir nostalgijos seniems laikams apie kuriuos mažai žino tie, kurie negyveno 1966-68-aisiais. 2006 metais pasirodė antra Sintijos knyga „Mano vyras Džonas“.

 

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on gruodžio 12, 2014 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: