RSS

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai

25 Spa

The+Beatles+they+are+the+walrus+jk+it+was
Kelionė iš mano indiško rojaus namo buvo beviltiška. Džonas norėjo kuo greičiau atsirasti namuose ir buvo labai nervingas po visų tų įvykių.

– Sin, dėl Dievo meilės, jausiuos saugus tik Anglijoj. Man atrodo, kad Mahariši mums dar atsirūgs.

Tai nuskambėjo juokingai, it mus būtų persekiojęs koks nuožmus priešas, turėdamas vienintelį tikslą – atkeršyti. Tačiau keistu sutapymu nemalonus įvykis mus užklupo važiuojant taksi į Delį. Kaip jau pasakojau, indų taksi automobiliai buvo tokie pavojingi, kad britų techninė kontrolė juos masiškai „išimdavo“ iš eismo dėl itin dažnų gedimų. Taigi mūsų mašinikė subyrėjo netoli kažkokio miesto. Vairuotojas nekalbėjo angliškai, mes nei žodžio nesupratom iš jo aistringų aiškinimų. Kai po kelių akimirkų jis palikęs mus nuėjo, pagalvojom, kad jis, ko gero, nuėjo ieškoti pagalbos. Su Džonu atsisėdom į pakelės žolę, netrukus sutemo, o mes neturėjom nei valgyti, nei gerti. Aplink buvo tyla ir juoda tamsa, o mes neturėjom jokio žibinto. Netrukus mus apėmė baimė.

– Džonai, ką dabar darysim, kur mes esame? Neturim kišenėj nei penso, čia esam svetimi ir jaučiu, kad mūsų vairuotojas jau nebegrįš.

Vienintelis dalykas, kurį sugalvojo Džonas – atsistoti šalikelėj ir „balsuoti“ kiekvienai artėjančiai mašinai (kurios visai nenorėjo važiuoti į šitą pusę). Jau buvom beprarandą viltį, kai šalia mūsų sustojo didelis, žydros spalvos automobilis ir du inteligentiški indai paklausė, kaip jaučiamės. Pagaliau ramiai atsikvėpėm.

The-Beatles-In-India-19681

Indai atrodė labai draugiški ir noriai mums padėjo. Tas, kuris vairavo, buvo labai geras ir greitas vairuotojas – mudu iš visų jėgų įsitvėrėm sėdynių, atsisveikindami su šiuo pasauliu, juk tiedu galėjo būti pamišėliai. Jau norėjom prašyti, kad sustotų ir mus išleistų, kai staiga vienas jų pasakė, kad pažino Džoną, vieną iš Bitlų ir pažadėjo, jog padarys viską, kad mes sėkmingai pasiektume Delį. Artimiausiam miestelyje nupirko mums gėrimų ir ilgai įkalbinėjo vietinį taksistą, kad paskutinę mūsų kelionės dalį mes pratęstume su juo. Mūsų bagažas taip pat buvo saugiai pakrautas ir išvyko kartu su mumis.

The+Beatles+beatles

Kai prisimenu šį atsitikimą, pagalvoju, kad mus su Džonu globojo mūsų angelas-sargas. Viešbutį pasiekėm dar didesniam strese: taksistas mus vežiojo po visą Delį, kad prisimintume, kur yra mūsų viešbutis. Pagaliau mūsų galvose kažkas paspaudė stebuklingą mygtuką ir mes prisiminėm viešbučio pavadinimą. Atvažiavom daugiau nei trys valandos po to, kai jį pasiekė mūsų draugai, ir sumišimas jų veiduose rodė, kad jie galvojo, jog Mahariši kerštas kažkokiu būdu pasiekė mane ir Džoną.

0524

Planavom skristi į Angliją rytojaus pirmu reisu, bet Aleksas „surado“ kažkokį naktinį reisą ir lėktuvas turėjo pakilti po valandos. Skrendant namo, pradėjau pokalbį apie vyriškus-moteriškus reikalus. Nepamenu, kodėl būtent šia tematika, prisimenu tik Džono nekantrų atsakymą:

– Žinoma, Sin, kad daugelis žmonių turi norą eksperimentuoti. Žinai, Sintija, esi tikra naivuolė!

Tikrai turiu prisipažinti – Džono atveju buvau baisiai naivi. Niekad net minties neturėjau įtarti mano vyrą neištikimybe. Ir niekad niekas man apie tai nepasakojo. Puikiai supratau, kad koncertuodamas užsienyje ir turėdamas daug tokiu pagundų, apie kurias kiti vyrai gali tik pasvajoti, Džonas paprasčiausiai negalėjo būti man ištikimas.(…)

The Beatles

Džonui tiktu pravardė „atsargiukas“. Per visus mūsų santuokos metus tik vienas vienintelis atvejis turėjo pagrindą mano pavydui. Tai įvyko per privatų vakarėlį po „Magical Mistery Tour“, baisiai nevykusio televizijos filmo, premjeros. Vaikinai parašė šiam filmui scenarijų ir patys jį prodiusavo. *(…) Į tą vakarėlį svečiai turėjo ateiti kuo fantastiškesniais, jų pačių sugalvotais kostiumais. Tai buvo nuostabi naktis! Visi puikiai linksminosi, apsirengę keistais rūbais, ir kvailiojimams nebuvo ribų. Džonas buvo savo stichijoje: atėjo apsirengęs a la Teddy-boy – ant plaukų buvo išpiltas ne vienas buteliukas briliantino, kas teikė atstumiantį vaizdą, visas „odinis“ ir apsikarstęs grandinėm. Palyginus su vyreliu, aš su savo rūbeliais atrodžiau diametraliai priešingai.

0874

Buvau dama, visa ta žodžio prasme – visa krinolinuose, su skrybėlaite ir plunksnose. Vakarėlis įsibėgėjo, o prieš prasidedant šokiams buvom perspėti, kad pagal sutartą ženklą susikeisim partneriais. Džonas prilipo prie Pati, kuri su savo Rytų šokėjos kostiumu, susidedančiu iš septynių permatomų plonos medžiagos šalių (po jais daugiau nieko nebuvo) atrodė itin seksualiai. Jaučiausi vieniša ir palikta. Viena iš atėjusių merginų, dainininkė Lulu, pastebėjo pernelyg smarkų Džono asistavimą savo partnerei ir susijaudinusi prisėdo šalia manęs. Ji sugalvojo pastatyti Džoną į vietą ir kelias minutes skaitė jam moralą apie netinkamą elgesį su žmona. Tai atrodė labai komiškai – aukštas Džonas ir prieš jį smulkutė Lulu, apsirengusi Shirley Temple.

Paul, Lulu, John

Paul, Lulu, John

Iš tiesų sienų ir aš neramsčiau, šokau su Bili Krameriu, apsirengusiu kareivėliu iš Quality Street – abu buvom graži pora iki to momento, kai vietoj valso pradėjom šokti džaivą. Persivalgiusi, padauginusi vyno ir atitinkamos nuotaikos, visiškai pamiršau, kad mano krinolinai nėra tas rūbas, su kuriuo galima daryti staigius apsisukimus ir šuoliukus. Rezultatas buvo apgailėtinas: atsidūriau ant grindų. Buvo labai gėda… Skrybėlaitė nusmuko man ant akių, iškrakmolinti pasijoniai aplink mane atrodė kaip pripūstas balionas. Visada taip būna: jeigu pradedi su kuo nors konkuruoti, arba nori kam nors padaryti gerą įspūdį – liksi kvailio vietoj. Žvilgsnis, kurį tuo metu metė į mane Džonas, neskleidė meilės ir susižavėjimo, o tik sutrikimą… Aš vėl jį pavedžiau.

0891
* Daina „Magical Mistery Tour“, kurią parašė Polas, turėjo atsirasti albume „Sergant Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“, tačiau buvo išbrokuota, kaip iškrentanti iš viso albumo koncepcijos. Tik vėliau, jau po Epsteino mirties, idėja tokiu pavadinimu susukti filmą pastūmėjo Polą parašyti scenarijų šiam absurdiškam filmui. Jo siužetas (režisavo jį patys Bitlai) buvo labai paprastas: 1967-jų rugsėjį vaikinai kartu su operatoriais, technikais, lydimi kelių pakviestų pažįstamų ir visai svetimų žmogelių, išvyko „į Angliją“ išnuomotu autobusu.

The-Beatles-Hulton-Archive

Atsieit, kelionė į nežinomybę, kurios metu buvo filmuojama „bele kas“ – be jokio scenarijaus ar aptarto plano. Panašios „kelionės į niekur“ buvo dažnai kelionių biurų naudojamas lozungas. Nors ši kelionė buvo laikoma paslaptyje, komandą kasdien lydėjo žioplių ir žurnalistų tuntai, kurie per kiekvieną sustojimą apguldavo autobusą. Nebuvo jokio „scenarijaus“ – viskas buvo sugalvojama spontaniškai, dažnai šiame procese dalyvaujant visai svetimiems žmonėms, tuo momentu atsidūrusiems filmavimo aikštelėj; operatoriai nežinojo, ką iš tikrųjų turi filmuoti; aktoriai neturėjo žalio supratimo, ką turi vaidinti. Lėtai judantis autobusas sukeldavo didžiulius kamščius keliuose, komandoje tvyrojo chaosas, balaganas ir painiava.

paul-mccartney-beatles-magical-mystery-tour-chris-walter

Pagaliau ekspedicija pasiekė Devoną ir pasuko į Londoną, kur netrukus prasidėjo ginčai, kaip montuoti šią apgailėtiną, improvizuotą medžiagą. Montažas truko 11 savaičių, kažkokioj skubiai išnuomotoj studijoj Soho rajone. Bitlai pastoviai keitė savo sprendimus – pagaliau filmo galutinę versiją įsigijo BBC TV ir parodė ją per 1967-jų Kalėdas. Filmo premjeros proga buvo surengtas puikus priėmimas, apie kurį rašo Sintija.

114216693_beatles_342779b

Tuo pat metu filmas gavo gniuždančiai blogas recenzijas: po albumo „Sgt. Pepper‘s…“ visi laukė eilinio šedevro, tačiau žiūrovai išvydo absurdišką, pseudopsichodelinį, ištęstą kičą, kuriame ryškiai matėsi Bitlų mėgėjiškumas, profesionalaus scenaristo ir režisieriaus nebuvimas. Bitlams tai buvo staigmena ir šokas – pirmą kartą jų puikioje karjeroje juos ištiko nesėkmė – meninė (kas jiems buvo skaudžiausia) ir finansinė. Juo toliau, juo blogiau – pradedant 1968 metais, jų kolosalūs pelnai bus apmokestinti ir ketveriukė turės mokėti milžiniškus mokesčius. Tokia buvo nauja leiboristų partijos fiskalinė politika…
Great Performances

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on spalio 25, 2014 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: