RSS

Šamano Keliones

08 Gru

jim

Kartą Džimas neatėjo į koncertą „Whisky a Go-Go“ klube. Ka gi, būna. Pirmą setą vietoj jo dainavo Manzarekas, bet prieš antrąjį jau pradėjo kauptis skandalo debesys. Klubo šeimininkai klausė, kodėl dainininkas daro pravaikštas, tad vaikinai gretai pristatė Džimą iš viešbučio „Alta Cinegra“, kur jis, būdamas giliame „down“ ‘e nuo LSD, „ilsėjosi“. Už rankelių įvedė į klubą ir pusiau sąmoningą išstūmė į sceną. Narkotinės haliucinacijos ir muzika susijungė į visumą. Džimo viduje įvyko trumpas sujungimas: nelaiminga vaikystė, prarasta meilė, tuštuma ir vienatvės skausmas – viskas sprogo it pūlinys, aptaškydamas buvusius salėje. Karalius-driežas atsiskaitė už viską.

the doors

Tą vakarą „Whisky a Go-Go“ klube daina The End nustojo būti meilės daina ir pavirto į dainą apie mirtį; Džimas, nepasitaręs su Rėjum, Robiu ir Džonu, improvizavo savo kūrinio tema apie žudiką, atėjusį į namą, apžiūrintį kambarius, kur miega brolis ir sesuo. Po to žudikas kyla laiptais į tėvo ir motinos miegamuosius…

Po koncerto Manzarekas, gindamas Morisoną nuo rėkiančio klubo savininko Filo Tanzinio, bandė aiškinti mitą apie karalių Edipą ir siuntė Tanzinį pas graikus, o šisai savo ruožtu siuntė Rojų pas Edipą, bet iš tiesų graikai čia nieko dėti. Per tas kelias minutes scenoje Morisonas susidvejino ir viena jo dalis it bekūnė dvasia persikėlė į tėvų namus. Tai jis tyliai pakilo laiptais. Tai jis buvo žudikas ir išniekintojas. Tai jis, iškankintas vienatvės ir sielvarto, staiga grįžo į praeitį, kai tėvui turėjo sakyti „sere“ ir trumpai kirptis.

jim

Didžiulė gyvatė su sidabrine oda, gyvatė iš jo vaikystės prisiminimų, įšliaužė į jo mintis ir vizijas, sumaišė dabartį ir praeitį, ir ten pasiliko. Žmogus, kurio viduje gyvena toks monstras, jaučiasi išsigimėliu ir niekingu juokdariu. Sąmonės susidvejinimas ir susitrejinimas, gilus pasinėrimas į save, dingimai iš studijos, pabėgimai į dykumą, eksperimentai su regėjimu, kurio ryškumą ir skaidrumą galima keisti tablečių ir alkoholio pagalba – šį įvairių būdų ir triukų rinkinį jis buvo įvaldęs jau 65-ais metais, kai psichodelija dar nebuvo visuotiniu ir madingu stiliumi. Jis galėjo gražioje merginoje pamatyti siaubingą padarą, popkorno pardavėjuje – serijinį žudiką, o dideliame mieste – dykumą. Visa Amerika su jos milijonais gyventojų, su visom jos arizonom ir techasais atrodė šiam nepripažintam poetui ir atstumtam meilužiui tarsi Anapilis vardu L‘Amerika su stūksančiais dangoraižiais-antkapiais ir susipynusiais diržais-haivėjais. Tėvai jam buvo monstrai, žudikai, prievartautojai, bandantys apdergti jo amžiną sielą. Girtuoklystė išlaisvindavo jo protą, išsilaisvinęs protas gimdė košmarus, o košmarai reikalavo dar daugiau alkoholio. Gyvenimo ratas… perpetuum mobile.

jm

Morisonas 65-jų vasarą gyveno Kalifornijos Venecijoje, palėpėje su puikiu vaizdu į įlanką, kurio jam galėtu pavydėti penkių žvaigždučių viešbučio gyventojai. Nuo stogo jis matė žydrą vandenyną, baltą smėlį, keturias palmes plonais, laibais kamienais ir ovaliais lapais. Pūtė vėjas, kilo saulė, tolumoje virš vandens plaukė vešlūs, balti debesys. Jis valgė pupas juodaodės Olivijos bare, gėrė alų iš skardinės, stovėdamas ant tiltelio, grakščiai permesto per kanalą. Kanalu plaukė antys. Pusiau nuskendusi valtis slėpė savo pirmagalį krūmuose. Diena geso ir vakaro saulė, kraujuodama tarsi mergina, sulaukusi „keistų dienų“, vaizdingai leidosi į juodą vandenį ir riedėjo į kitą Žemės pusę…

džimis

Kiekvienas daiktas turi kitą pusę ir nėra tokios būsenos, iš kurios nebūtų įmanoma pereiti į kitą. „Tripas“ neribotas. Alkoholikas, narkomanas ir poetas Morisonas gerai žinojo šią tiesą. Jis dingdavo ne tik prieš koncertą, bet ir po jo; ne tik iš motelio kambario, bet ir iš kavinės ar baro. Apie jo dingimus sklandė gandai, bet jis neskubėjo jų aiškinti. Tikrai yra žinoma, kad jis su dviem draugais Filu ir Feliksu surengė ekspediciją į dykumą, kur jie tikėjosi rasti mažus, apvalius pejotlio kaktusus, kurių pagalba meksikiečiai indėnai iššaukdavo vizijas. Tų kaktusų skonis baisiai bjaurus, bet Morisonas šito galėjo nežinoti. Užtai galėjo žinoti, kad anglas džentelmenas, rašytojas ir Los Andželo gyventojas Oldos Hakslis 54-jų gruodį tuo pačiu tikslu buvo susiruošęs į dykumą, bet susirgo ir kelionę atšaukė. Stebimas bičiulio gydytojo Hemfrio Osmundo sugalvojo „paišdykauti“ su meskalinu. Kam, po perkūnais, trenktis į dykumą kokių tai kaktusų, jei galima „paskraidyti“ vietoje?

1968 - Cleveland Public Auditorium (08) George Shuba

Toliau žinios apie trijų draugų kelionę skiriasi. Viena versija byloja, kad iki dykumos jie nenuvažiavo: viename parkinge Feliksas bjauriai iškeikė meksikiečius ir du „mačos“ kaip obuolius „sudubasino“ tris pejotlio medžiotojus – Džimiui teko nešti kudašių ir slėptis mašinoj. Kita versija byloja, kad Džimis iššoko iš mašinos, norėdamas pabučiuoti gražią merginą meksikietę. Jis tik palietė jos lūpas ir įšoko į važiuojantį auto, bet meksikiečiai su savo dranduletais juos pasivijo ir vėlgi sudubasino. Pagal trečią, visiškai fantastišką versiją, kaifo ieškotojai susikivirčijo dykumoje šalia rastų kaktusų, kaip konkistadorai šalia rastų aukso klodų; Morisonas, grįžęs į Veneciją, visiems pasakojo, kad užmušė Filą, o kūną išmetė į išdžiūvusios upės vagą. Ten tas kūnas pūva iki šiol. Ši istorija atrodė tuo efektingiau, kuo dažniau pats Filas, žiauriai Morisono nužudytas, pasirodydavo gatvėse ar baruose. Bet Morisonui ši aplinkybė neturėjo didelės reikšmės, nes savo fantazijose jis Filą tikrai pasiuntė pas protėvius. Apie mėlynes, kurios puošė  Džimo veidą, pasakojo daugelis, tad muštynės dykumoje nebuvo fantazija…

live

Paskutinę 65-jų naktį Doors grojo pievelėje priešais Stju Krigerio, Robo tėvo, namą. Krigeriai turėjo svečių. Stju jau senai atleido sūnui jo mokyklinius „eksperimentus“ su hašišu. Paketėlius su substancija tėvas dažnai rasdavo įvairiose, kaip tada Robiui atrodė, saugiose slėptuvėse… Be to, Stju nupirko grupei už 250 dolcų vargonus „Vox Continental“, dėl kurių jau ilgą laiką svaigo Manzarekas. Tą vakarą jokios psichodelijos ir jokių niūrių, juodų dainų Doors negrojo, tik lengvą, kalifornietišką soft-roką. Jie sugrojo instrumentinį „The Chantays“ gabalą „Pipeline“, kurį 60-jų pradžioje žinojo kiekvienas kalifornietis. Tuo metu, kai visi svečiai su šampano taurėmis sveikino vieni kitus su Naujais metais, Morisonas juokdamasis išmetė 25 centų monetą į viršų ir, sugavęs ją burna, prarijo. Taip paprastai – paėmė ir prarijo. Ne iš šio ne iš to. Kam jis tai padarė ir ką norėjo tuo pasakyti Naujųjų metų naktį?…

Jo primerkta dešinė akis vis dar seka mane. Akis ironiška, o tankioj barzdoj įsipainiojęs šypsnys. Nesikankink, drauguži! Nesikankink, ieškodamas prasmės. Šamanas pats nežino, kam tai daro, tai iš kur tau žinoti? Daugelyje jo poelgių nėra prasmės. Visiškai. Tai ir yra laisvė. Netikit? Tai susiraskit jį vienoje iš kavinukių Kretoje, toje pačioje, po tentu, kur aš jį mačiau pernai. Ten, pačiame kamputyje prie gėlių vazono.  “Kožako” atlape įsegtas ženkliukas-blynas ir ant jo parašyta “Mr. Mojo R”. Paklauskit, ką norit žinoti. Jis jums pasakys…

in paris

Marga minia benamių vaikų, apsirūkiusių muzikantų, barzdotų bitnikų ir nepripažintų poetų, klajojančių po Kalifornijos paplūdimius ir kavines, atrasdavo sau naują meilės pasaulį, naują Edeną. Iki tol jis buvo akylai saugomas ir valdžios paslėptas nuo smalsių akių, paskelbtas draudžiama zona, aptvertas spygliuota taisyklių ir draudimų viela. 60-jų saulėtoje Kalifornijoje gelių vaikai Edemą paėmė šturmu ir atėjo palaima. Laisva meilė tapo visuotine. Bet ar ji daugiau duodavo ar daugiau sunaikindavo? Jau minėtas ilgšis britų džentelmenas Oldos Haksli, 60-jų laisvų „kelionių“ pirmtakas, bene trisdešimt savo gyvenimo metų tyręs narkotikų įtaką psichikai ir svajojęs apie Kitokį Pasaulį, perspėdavo, jog „nereikia išleisti sekso katino iš maišo“. Bet kas šioje frikų ir nenormalių klajoklių minioje klausė apdairaus britų džentelmeno?

freaks

Morisonas įsimylėdavo visas sutiktas merginas. Jis jų visų norėjo. Neabejotinai. Juk pats gyvenimas pražysta moteryse. Jis mylėjo šias nuostabias būtybes ilgais, krentančiais ant įdegusių pečių plaukais, šias meilės deives mažomis, stangriomis krūtimis, švelniai apvalėjančiomis po marškinėliais su užrašu „Make Love Not War“. Jis jautė gyvenimą kaip meilės okeaną ir malonumo sodą, kuriame ant smėlio išmėtyti deimantai, o medžiuose gyvena mažos, juokingos beždžionėlės. Nusiritęs žemyn, praradęs gimtuosius namus, atsisakęs niekingos karjeros ir nesąmoningo darbo, jis atrado tą skaidrų, persmelktą auksinės šviesos pasaulį, kuris vadinasi Meilė. Kiekviena  gatvė, kuria jis ėjo, buvo Love Street ir kiekvienai sutiktai merginai jis norėjo sakyti „Hello, I Love You“.

2roses

Džimas buvo didis seksmenas, kuris beatodairiškai dulkinosi. Ne karys, ne lakūnas, ne milijonierius ir ne politikas, o roko grupės lyderis, rėkiantis karštus žodžius, dejuojant gitarai ir trenkiant būgnams. Jis buvo to laikmečio herojus, į kurį įsimylėdavo merginos. Klubo scena paversdavo jį geidžiamu, o šlovė – gražiu. Jis buvo naktinis Sanset-Stripo karalius, o gandai apie jį sklido hipių bendruomenėse ir šeimose, pliažuose ir baruose. Merginos pasakodavo viena kitai apie gražuolį aptemptomis odinėmis kelnėmis, naktimis dainuojantį savo eiles mažame, tamsiame klube. Pamela visą tai žinojo ir girdėjo. Ji žinojo apie jį tai, ko nežinojo niekas kitas. Ką? Mes niekad nesužinosim. Jo švelnumas? Jo silpnumas? Jo baimė prieš Driežą, kuriuo jis dažnai pavirsdavo, nes pavirsti tuo, kas tave gąsdina, yra geriausias būdas išvengti košmaro? Jo meilė jai, kuriai jis surasdavo puikius, negirdėtus ir neegzistuojančius žodžius?

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on gruodžio 8, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: