RSS

Trumpai tariant…

15 Rgs

Šį kartą pradėsim nuo nelabai linksmos žinios: legendinės grupės „Nazareth“ įkūrėjas ir nepamainomas grupės balsas Denas Makafertis paliko grupę dėl ligos. Kaip sakė grupės atstovas, vokalistas serga obstrukcine plaučių liga – progresuojantis susirgimas, kuris riboja oro patekimą į plaučius. Per koncertą Šveicarijoje Makafertis griuvo scenoje ir tai išprovokavo kalbas, kad jį parmušė insultas. Liepą jam pasidarė bloga per koncertą Kanadoje, tad šie incidentai privertė grupę nutraukti pasirodymus ir paskelbti apie artisto pasitraukimą. „Aš atėjau į persirengimo kambarį ir pasakiau, kad negaliu daugiau tęsti. Negaliu nuvilti savo vaikinų ir fanų. Jeigu negali daryti savo darbo, tu turi išeiti“,- pareiškė muzikantas. Tuo pat metu jis išreiškė viltį, kad po jo išėjimo grupė tęs savo gyvavimą. „Muzika, kurią mes kūrėm tuos ilgus metus, svarbesnė už bet kurį komandos narį. Mes visada taip galvojom ir aš nematau prasmės ką nors keisti po mano išėjimo”.

dan

Denas Makafertis įkūrė „Nazareth“ 1968 metais kartu su gitaristu Meni Čarltonu, bosistu Pitu Egniu ir būgnininku Derilu Svitu. Per 45 savo gyvavimo metus šie škotų rokeriai išleido 22 studijinius albumus, kelis kartus lankėsi ir Lietuvoje.

ROCK RADIO BILLY RANKINDar neaišku ar jo kolegos atsigaus po šio praradimo, bet vienas iš buvusių grupės muzikantų jau atsisakė nuo pasiūlymo užimti atsilaisvinusią vietą. Gitaristas Bilas Renkinas, dirbęs su grupe 80-ais ir 90-ais metais, papasakojo, kad jam paskambino Pitas Egniu ir pasakė: „Mes norim, kad tu pakeistum Deną“. Aš pasakiau: „Deno pakeisti neįmanoma. Ir kodėl būtent aš?“. Pitas atsakė: „Na, tu moki dainuoti, be to, juk mes jau dirbom kartu“. Taigi, mes padarėm repeticiją ir sugrojom keletą senų gabalų. Visi sakė, kad gavosi velniškai gerai. Trūksta tik vieno – Deno. Fanų meilės aš neužkariausiu ir nespėsiu gelbėtis nuo mėtomų butelių. Mes susitarėm, kad aš pagalvosiu. Ir aš pagalvojau. Vakar aš paskambinau Pitui ir pasakiau: ačiū už pasiūlymą, bet Deno niekas negali pakeisti“.

Kurį laiką žiniasklaidoje, rašančioje apie roko muziką, sklandė kalbos apie Rodo Stiuarto ir Džefo Beko bendrus koncertus. Pernai Rodas koncertavo kartu su Stivi Niks iš „Fleetwood Mac“; šį rudenį jis planuoja gastroles kartu su garsiu vokalistu Stivu Vinvudu bei rezga planus koncertuoti su Eltonu Džonu. Bendrų projektų su Džefu, kaip mes to benorėtume, nebus. Stiuartas palietė šią temą per pokalbį su žurnalo Billboard žurnalistu, papasakodamas apie tai, kad šiemet bus 40 metų, kai pasirodė albumas „Truth“ – vienas iš dviejų albumų, įrašytų kartu su „Jeff  Beck Group“. Sakydamas, jog turėjo idėją organizuoti turą, kur galima būtu surinkti kartu šią grupę ir savo seną kolektyvą „Faces“, Rodas visgi davė suprasti, kad vargu ar tai įmanoma dabar padaryti. „Du iš mūsų – aš ir Roni Vudas – grojo abiejose grupėse ir vieną koncerto dalį galima būtu daryti su „Faces“, o kitą su Džefu. Jeigu Bekas norėtu sudalyvauti, būtų du šansai – vienas labai silpnas, o kitas – joks. Jeigu jis jaučiasi kieno nors įžeistas – tai ilgam“.

rod+jeff

Jiedu kartu dirbo ir po „Jeff Beck Group“, bet galutinis lūžis įvyko visai neseniai: Bekas supyko po to, kai paaiškėjo, kad bendriems planams sutrukdė pats Stiuartas, išleisdamas savo solinį albumą „Time“. „Mes ruošėmės išleisti bliuzinį albumą, kažką panašaus į „Beck-Ola“, tik šiuolaikiškesnį, bet mes nesutarėm dėl daugelio dalykų“,- sakė Stiuartas. (Čia reikia pasakyti, kad ankstyvieji „Led Zeppelin“ darbai skambėjo kaip „Truth“ ir „Beck-Ola“, ir daugelis kritikų pripažino, kad daug Planto ir Peidžo muzikinių idėjų buvo tiesiog nuplagijuota iš šių albumų – Dino). „Aš siunčiau jam kalėdines atvirutes, pernai pasiunčiau e-mail‘ą su Kalėdiniais sveikinimais, bet iš jo negavau jokios žinutės… Manau, kad yra šansas padaryti ką nors su „Faces“, bet Roni Vudo įsipareigojimai Rolingams stabdo šią galimybę“.

Mančesteryje grupė entuziastų nori atkurti apleistą ir griūvanti „Hulme Hipodrome“ teatrą, kuriame koncertavo Bitlai, amerikiečių komikai Lorelis ir Hardis bei 1968-ais gastroliavusi Britanijoje garsioji Nina Simon,- rašo The Daily Mail.

theatreAtstatant šią kultūrinę-istorinę vertybę, pastatytą 1901 metais kaip muzikholas ir uždarytą 1986-ais, reikės apie 30 milijonų dolerių. Buvusį 3000 vietų teatro pastatą su paauksuotomis interjero detalėmis ir raudono aksomo baldais, šokių sale ir prašmatniu restoranu planuojama reorganizuoti į šiuolaikinį art-centrą. Dabar pastate dirba „Youth Village“ organizacijos savanoriai, kurie išvalė šiukšles ir kai ką suremontavo, bet atlikti pilną restauraciją jiems trūksta resursų, tad viliamasi, kad jiems padės valdžia ir sponsoriai. Dabar siekiama pastatą įtraukti į istorinių-kultūrinių objektų sąrašą, priešingu atveju jis bus nugriautas.

birdy

Toliau tęsiam paveldo temą: Liverpulio policija ieško vandalų, sugadinusių vartus į garsiąją Strawberry Field prieglaudą. (Bitlų gerbėjams, manau, nereikia aiškinti, kuo garsi ši vieta – Dino). „Mes labai nuliūdinti, kad vartų kopija į Strawberry Field tapo vandalizmo akto auka“,- sakė Salvation Army, valdančios šį objektą, sekretorius. „Mes pakeitėm originalius vartus 2011 metais tam, kad jie būtu saugioj vietoj“,- priminė jis, taip pat paprašė visų, mačiusių šį incidentą, pranešti policijai. „Vartai bus perdažyti“,- patikino jis.

strawberry fieldIr štai netrukus vartų išvaizda atstatyta: kaip rašo Examiner, pradinę išvaizdą jiems grąžino Džozefas Lajonsas, dirbantis „Hard Day‘s Night Tours“ firmoje. Tačiau prieglaudos savininkai nepatenkinti: kaip sakė pats Lajonsas, jis nutarė pats imtis iniciatyvos, nes Salvation Army funkcionieriai visą savaitę nieko nedarė. Salvation Army atstovas pavadino šią Lajonso iniciatyvą „pakartotinu vandalizmu“. Lajonsas į tai atsakė, jog nustebintas tokios reakcijos.

new gates

joe lyons

(Man tai primena sovietmečiu matytą laidą moksleiviams „Daryk su mumis, daryk kaip mes, daryk geriau už mus“… Kita vertus, jeigu taip atsitiktų dabartinėje Lietuvoje, mūsų „metalistai‘ nevargintų savęs vartų tepliojimu, o kaip mat nuneštų juos į „Vtorčermetą“ – Dino)

Dabar šiek tiek trilerio: Čilėje, valdant diktatoriui Pinočetui, kalinius kankindavo sakyčiau…nestandartiškai – juos priversdavo kelias dienas iš eilės ištisas valandas klausytis žinomų klasikinės muzikos kurinių bei populiarios muzikos hitų, įskaitant Hulijų Iglesiją ir Džordžą Harisoną, rašo The Daily Mail, remdamasi tyrimais, kuriuos atliko Mančesterio Universitetas. Visų pirma, kankinimams buvo naudojama Harisono daina „My Sweet Lord“ ir saundtrekas  Stenlio Kubriko filmui „Prisukamas apelsinas“,- visa tai buvo leidžiama ypatingai garsiai. Vienas buvusių kalinių pasakojo tyrėjams, kad vedant jį į apklausą, buvo įjungiama prancūzų dainininkės Dalidos daina „Gigi L‘Amoroso“. Vykstant apklausai, kaliniai garsiai pritardavo dainai, dėl ko pažeminimai atrodė ne tokie baisūs. „Pinočeto sistema naudojo muziką kaip bausmės formą ir populiarios dainos, jų manymu, turėjo daryti fizinę ir psichologinę žalą“,- reziumavo tyrėjai. Tuo pat metų jie pabrėžia, kad kai kuriems kaliniams muzika kaip tik leido išgyventi. Ji buvo tarsi jungianti grandis, suteikianti jiems jėgų pakelti baisias kančias. Praėjusią savaitę Čilės teisėjai atsiprašė diktatūros aukų giminių. Jų pareiškime sakoma, kad tuo metu teisėjai nustojo veikti kaip pagrindinių teisių ir laisvių gynėjai ir nesugebėjo apginti piliečių nuo valstybės savivalės.

Gera žinia Bitlų mėgėjams: The Guardian pranešė apie galimą antros dalies „Live at the BBC“ išleidimą. Kaip rašo laikraštis, „sekliai-mėgėjai“ aptiko žinutę, kurioje apie tai  paskelbė MCA Music kompanijos, įeinančios į koncerną Universal Music, filipinų filialas. Joje sakoma, kad ruošiama nauja antologija su anksčiau neskelbtais Liverpulio ketveriukės įrašais BBC radijui. Amerikiečių ir britų Universal filialai šios žinios dar nepatvirtino. Manoma, kad antroji kompiliacija yra radijo laidos „Listeners“ archyve, kuri 2012 metais prašė visuomenės pasidalinti (jeigu tokių turi) įrašytomis BBC radijo ir TV programomis. Reikalas tame, kad iki 70-jų pabaigos BBC  neužsiiminėjo rimtu savo laidų archyvavimu.

live at bbc

Dar viena gera žinia, bet dabar „Queen“ mėgėjams: gali būti, kad netolimoj ateity bus išleistas naujas albumas, kuriame vėl išgirsim Fredžio balsą. Praėjusį savaitgalį Brajanas Mėjus paskelbė, kad grupės archyvuose rasta anksčiau neišleistų kūrinių. „Mes galvojom, kad mes jau panaudojom viską, su kuo galima buvo dirbti“,- pasakė jis, duodamas interviu programai Vintage Vinyl News. „Tačiau nuo to laiko atsirado dar visa krūva medžiagos iš įvairių šaltinių, apie kuriuos mes buvom pamiršę, pavyzdžiui, Fredžio įrašus su Maiklu Džeksonu. Prieš porą savaičių mes svarstėm, ar verta kankintis su šitais fragmentais ir pavieniais gabalais. O gal iš jų padaryti albumą? Taigi, visko gali būti. VVN pasiūlė albumą sudaryti iš nepublikuotų „butleginių“ įrašų, taip pat iš duetų su Deividu Bovi, Rodu Stiuartu, Endi Džibu („Bee Gees“) ir Maiklu Džeksonu“. Tuo tarpu Mėjus nieko nepasakė apie tai, ar dalyvaus šiame projekte „Queen“ bosistas Džonas Dikonas, kuris oficialiai paliko grupę 1997 metais.

2012 Olympic Games - Closing Ceremony

Ir vėl grįžtam prie nekilnojamojo turto: Elvio Preslio Greislendo „pilis“ pripažinta „ypač kultine“ Amerikos vieta. Viso apklausoje, kurią organizavo USA Today ir turistinis portalas „10 Best.com“, buvo pasiūlyta 20 nominantų. Buvo balsuojama mėnesį ir galutiniam rezultate Greislendas surinko pusė visų balsų bei laimėjo pirmąją vietą. Antrą vietą šiame sąraše užėmė Rašmoro kalnas su keturių prezidentų bareljefais, trečia atiteko Nacionaliniam pilietinių teisių muziejui Merfyje, ketvirta – Didžiajam Kanjonui. Toliau seka Laisvės Statula, Las- Vegaso Strip bulvaras, Nacionalinis Memorialas ir Rugsėjo 11-sios muziejus Niujorke, Auksinių Vartų tiltas San-Franciske, Alamo fortas ir lyno tramvajus San-Franciske.

graceland

„Sodybėlę“ Graceland, pastatytą 1939 metais, Elvis Preslis ją pirko 50-jų pabaigoje už 100 tūkstančių dolerių ir gyveno joje iki pat savo mirties 1977 metais. Čia yra jo kapas. Ši vieta yra kultinė ne tik paprastiems gerbėjams: Džordžas Bušas čia „vedė“ ekskursiją buvusiam Japonijos ministrui-pirmininkui Dziunitiro Koidzumi, o šių metų gegužę seras Polas Makartnis aplankė dainininko kapą ir paliko ten mediatorių, „kad Elvis pagrotų debesyse“.

Šiandien sukako penkeri metai, kai šią žemelę paliko Rikas Raitas – tylusis „Pink Floyd“ klavišininkas…Rest In Peace.

rick wright 5 years-richard wright

  

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on rugsėjo 15, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: