RSS

Poeto mirtis

08 Lie

1971-jų vasario pradžioje Morisono advokatas Maksas Finkas iš kažkur sužinojo, kad jo garsųjį klientą kėsinasi nužudyti arba sužaloti kalėjime. Ir jis patarė Džimui išvažiuoti iš šalies.

Pabėgimui buvo pasirinkta Prancūzija, šalis, su kuria nebuvo pasirašyta ekstradicijos sutartis dėl kriminalinių bylų su seksualine potekste. Po mėnesio Džimas Morisonas persikėlė į Paryžių ir išsinuomojo ten butą. Prisistatydavo Džeimsu Duglasu arba Duglasu Džeimsu. Vasario 14-tą, anksčiau už Džimą, į Paryžių atskrido jo draugė Pamela. Ji apsigyveno „George V“ viešbutyje ir ten susitiko su buvusiu meilužiu Žanu de Breto, žinomu lėbautoju ir narkodileriu. De Breto šeima, kurios genealoginis medis skaičiuoja 700 metų, valdė visus Šiaurės Afrikos laikraščius, leidžiamus prancūzų kalba.

jim+pam

Džimas atskrido po keturių savaičių. Iki jam pasirodant, Pamela su Žano de Breto pagalba susipažino su vietine bohema. Jis ją supažindino su aktore Elizabet Larivje, vietinėje bohemoje žinomos kaip Zozo. Ji turėjo didelį butą dešiniajam Senos krante ir Pamela sužinojo, kad šeimininkės pakankamai ilgai nebus Paryžiuje. Taigi ji susitarė su Larivje, kad Morisonas išsinuomos jos apartamentus. Kovo viduryje, Džimas persikėlė į šį butą Botreli gatvės Nr.17, penktame aukšte. Nors butui reikėjo kosmetinio remonto, tačiau buvo buržuazinės prabangos pavyzdys. Kambariuose elegantiški židiniai ir parketo grindys, sienas puošė gipso bareljefai, o vonioje, skleidžiančioje Paryžiaus vandentiekio kvapą, stovėjo bide. Rytais saulė šviesdavo į Džimo kambarį ir jis perstumdavo seną, aptrauktą oda stalą arčiau didelio lango, o po pietų traukdavo paskui saulę į kitą kambarį. Tik atvažiavęs į Paryžių, Džimas „parišo“ su alkoholių, bet po mėnesio vėl pradėjo gerti ir daug rūkyti.

jim+beer

Tuo pat metu Pamelai irgi atsirado problemų: jai reikėjo heroino, o jos pagrindinis tiekėjas de Breto tuo metu buvo Londone. Džimas nenorėjo, kad Pamela pirktu narkotikus gatvėje, sakydamas, kad „gauti narkotikų – vyrų darbas“. Vakarais visą narkotinę Paryžiaus bohemą galima buvo užtikti „Rock and Roll Circus“ – didžiulėje, primenančioje amerikietiškas šokių sales, diskotekoje, kuri buvo įsikūrusi De Sen gatvėje. Sienos buvo papuoštos anglų roko žvaigždžių, dėvinčių juokdarių rūbus, atvaizdais. „Cirke“ visuomet buvo tiršta nuo „auksinio jaunimo“ ir prancūzų kino žvaigždžių. Stipriai veikiantis kinų heroinas „China White“ buvo atvirai parduodamas salės pakampėse. Viename iš Džimo sąsiuvinių, išspausdintų po jo mirties, buvo parašyta: „Galų gale kiniški kvaišalai tave pribaigs“.

bohema

Vieną birželio vakarą Džimas ir jo draugas Alanas Ronejus, su kurio jie kartu mokėsi Kalifornijos universitete (UCLA), užklydo į pačią Monmartro viršūnę. Gatvėje grojo afrikiečiai muzikantai ir Džimas stabtelėjo jų pasiklausyti. Tolumoje, pačiame miesto centre, jis pastebėjo didelę žalią kalvą ir paklausė Alano, kas tai yra. Alanas paaiškino, kad tai Per-Lašezas, žinomos Paryžiaus kapinės, kuriuose palaidoti įžymus žmonės: Šopenas, Balzakas ir Edit Piaf. Džimas primygtina reikalavo tuoj pat nuvykti ten, tačiau dėl siaubingų kamščių kelione taksi truko valandą laiko. Kai pagaliau jie pasiekė tikslą, kapinių vartai jau buvo uždaryti.

Père-Lachaise entrée principalePo kelių dienų abu vis dėlto sugrįžo į tą vietą ir ilgai vaikščiojo tarp senų antkapių. Ronejus pasakė, kad ši vieta jam nemaloni. Džimas nesutiko su juo ir prisipažino, kad jam priešingai, patinka ši grėsminga kapinių ramybė pačiame miesto centre ir jis nori būti palaidotas būtent čia, Per-Lašeze.

 

Pradžioje mėnesio Džimas ir Pamela išvažiavo kelioms dienoms į Londoną. Alanas, kuris ten nuvyko anksčiau, rezervavo jiems numerį viešbutyje „Cadogan“. Pamela tą pačią dieną dingo, tikriausiai nuvyko į Čelsį, kur Kito Ričardso, „Rolling Stones“ gitaristo, užmiesčio name buvo apsistojęs Žanas de Breto. Tuo metų de Breto „pasodino“ ant adatos buvusią pop-žvaigždę Marian Feitful, kuri dėl balto kaifo metė muzikinę karjerą. Vėliau savo memuaruose ji rašė: „Žanas buvo siaubingas žmogus, iš tų, kurie visur pralenda. Jis turėjo romaną su Talita Getti (amerikiečių miliarderiaus Polo Gečio jaunesniojo žmona), bet taip išėjo, kad mes su juo tapom meilužiais. Man patiko, kad viena Žano akis buvo geltona, o kita žalia, ir jis visada turėjo daug heroino. Mus jungė seksas ir narkotikai. Jis buvo tikras prancūzas ir tikras aukštuomenės žmogus. Aš jam buvau įdomi tik tuo, jog anksčiau susitikinėjau su Miku Džageriu“.

in paris

Kartą naktį, kai Džimas ir Alanas važiavo taksi Kings Road‘u, Alanas papasakojo Džimui, kad Oskaras Vaildas buvo suimtas tame pačiame „Cadogan“ viešbutyje už homoseksualizmą, vėliau mirė Paryžiuje. „Būk atsargus, nepakartok jo istorijos“,- tyčiojosi Ronejus. Džimas nereagavo, tarsi nieko negirdėjo. Grįžęs po kelių dienų į Paryžių, Džimas visiškai negalėjo dirbti. Jis vėl nuėjo į Amerikiečių ligoninę: jis smarkiai priaugo svorio daug valgydamas ir gerdamas. Išskyrus standartinius patarimus mesti rūkyti ir vartoti alkoholį, Morisonui paskyrė antispazminį preparatą. Akivaizdu, kad šalutinis šių tablečių poveikis buvo labai stiprus. Visas jo sąsiuvinio puslapis, pradėtas Paryžiuje, buvo prirašytas: „Viešpatie, padėk man“.

jim

 

Kartą, birželio vidury, Morisonas išėjo pasivaikščioti po Paryžių. Miestas skendėjo žalumoj. De Anžu krantinėje jis atsisėdo ant parapeto ir pradėjo rašyti pastabas apie Šarlį Bodlerą, kuris kadaise gyveno name priešais. Netoliese buvo nebrangi įrašų studija, kurioje Džimas planavo padirbėti. Jis valandai arendavo perklausos kambarį, norėdamas perklausyti savo eilėraščių įrašus. Prieš išeidamas, Džimas susitarė su darbuotoju, kad netrukus grįš padirbėti. Nuėjęs į „ Kafe de Flor“, jis smarkiai „paėmė“ ir išeidamas pastebėjo šalia kavinės du gatvės muzikantus, akivaizdžiai amerikiečius, bandančius kiek užsidirbti. Apsirengę kaubojais, jie parodijavo „Crosby, Stills, Nash and Young“ dainas. Po to, kai muzikantai sugrojo „Marrakesh Express“ ir niekas jų nesušelpė pinigais, Džimas prisistatė ir pasiūlė jiems išgerti. Jis papasakojo apie įrašų studiją ir pakvietė juos kartu pagroti kelias dainas. Po valandos trijulė jau buvo studijoje. Džimas elgėsi iššaukiančiai ir garso operatorius erzino tai, kad jis buvo girtas. Paprastai jie įrašinėdavo klasikinę muziką, todėl pareiškė Morisonui, kad „jis ir du priedurniai, kuriuos jis atsivedė su savim“, turi pusvalandį, ne daugiau. Morisonas veltui bandė priversti juos ką nors pagroti: hipis-gitaristas buvo šiek tiek kompetentingas muzikoje, bet antras – išprotėjęs iš laimės vokalistas (tik pagalvokit – dirbti studijoje su pačiu Džimu Morisonu!), buvo visiškai beviltiškas. Vaikinai nesugebėjo pagroti net paprastos melodijos. Džimas pasakė: „Pabandom dar šitą. Aš ją pats parašiau“. Džimas turėjo omeny kūrinį „Orange County Suite“, kuris buvo išmestas mažiausiai iš dviejų „The Doors“ albumų. Tekstas buvo panašus į girto žmogaus kliedesius, bet šios dainos neįkainuojama vertė yra ta, jog tai buvo paskutiniai Morisono žodžiai, įrašyti prieš dvi savaites iki jo mirties. Džimas atidavė hipiams visus savo pinigus, kurie buvo likę atsiskaičius su studijos savininkais, po ko garso operatorius įteikė Džimui dežutę su kasete. Jis drebančia ranka užrašė ant viršelio savo naujos gatvės grupės pavadinimą – „Jomo and the Smoothies“.

jimdoor

Dabar niekas negali tiksliai pasakyti, kas atsitiko Morisono bute Botreli gatveje ankstų  liepos trečios rytą. Tik du žmonės – Pamela ir Žanas de Breto buvo tragiškos Džimo Morisono mirties liudininkais, bet ir jie netrukus mirė. Galima tiksliai pasakyti tik tai, kad tikros roko žvaigždės mirties priežastys kruopščiai saugomos. Niekas nebuvo suinteresuotas, kad kiltų skandalas, todėl dėka vietinės valdžios buvo nustatyta diagnozė, kuri visus tenkino,- įprastas širdies priepuolis, vietoj labiau teisingo, bet nelabai priimtino – heroino perdozavimas. Džimo draugė Pamela turėjo kelias atsitikimo versijas: vieną policijai, antrą – Alanui Ronejui ir trečią – savo draugams Kalifornijoje. Žanas de Breto po trijų dienų pristatė savo įvykio interpretaciją, prieš tai skubiai išvažiuodamas į Maroką, kur jautėsi saugus. Vietinis roko kritikas Erve Miuleris paskelbė savo spekuliacijas šia tema: neva Morisonas mirė dieną anksčiau, klubo „Circus“ tualete. Sumuojant panašius, kartais absurdiškus ir niekuo nepagrįstus pasakojimus, buvo bandoma atkurti paskutinių Morisono gyvenimo valandų istoriją.

jim+pam

Jeigu tikėti kaimynais, Morisonas anksti ryte buvo tiesiog pasiutęs. Pagautas pykčio, jis su trenksmu atidarė buto duris ir išėjo į koridorių, bet kažkas įtraukė jį atgal į butą ir užtrenkė duris. Po metų moteris, kuri gyveno vienu aukštu aukščiau, papasakojo Zozo, kad tą naktį, kai mirė jų draugas, ji pabudo nuo baisaus triukšmo. Ji pradarė duris, kiek tai leido padaryti grandinėlė, ir pamatė „mesje Duglasą nuogą ir garsiai rėkiantį laiptinėje“. Pamela sakė, kad tą vakarą jie su Džimu buvo kine. Šiltą vasaros vakarą, jie pasivaikščiojo prie senos miesto sienos, kur įsėdo į taksį ir Sen-Antuano gatveje pavakarieniavo viename iš tų vėlai veikiančių kinų restoranų. Džimas išgėrė truputį alaus ir pirmą valandą nakties jie grįžo į savo butą. Džimas blogai jautėsi. Kad numalšintų skausmą visame kūne, jis gėrė viskį tiesiai iš butelio. Sėdėdamas prie stalo ties atverstu sąsiuviniu, jis niekaip negalėjo susikoncentruoti. Pamela kreditine kortele padarė kelis heroino „takelius“ ant veidrodžio ir jie pradėjo uostyti narkotiką per susuktą vamzdeliu banknotą. Džimas įjungė kino projektorių ir paleido juostą su jų kelionėmis. Pamela pasakojo, kad jie dainavo žiūrėdami filmą apie kelionę į Ispaniją, Maroką ir Korsiką. Džimas vėlai vakare pagrojo jai kelias senas „Doors“ dainas, tarp kurių buvo ir „The End“. Tarp dainų jie vėl uostė heroiną.

love me two timesKaip pasakojo Pamela, Džimas staiga pradėjo atsikosėti kraujais negalėdamas sustoti. Trečią nakties jis paprašė dar vienos dozės prieš miegą. Kai Pamela atsijungė, Džimas dar nemiegojo. Maždaug po valandos ji pabudo. Džimas gulėjo šalia jos ir smarkiai krenkštė,- atrodė, kad jis dūsta. Jam jau taip buvo ne kartą atsitikę, tad Pamela bandė jį gaivinti. Tai ne iškarto pavyko,- ji smarkiai daužė jam per veidą tol, kol jis nepradėjo atsigaudinėti.

Atsikėlęs iš lovos, Morisonas jautė stiprų skausmą, todėl nulingavo į vonią. Kas iš jų paleido vandenį, Pamela nepamena, ir Džimas sėdo į vonią. Ji grižo į lovą ir vėl atsijungė. Staiga pabudo nuo baisaus vaitojimo, išpilta šalto prakaito. Morisonas vis dar gulėjo vonioj: jį pykino ananaso gabalais ir krauju. Po kelių minučių jis pasakė, kad jam geriau ir ji gali eiti į miegamąjį. Ji atsigulė, bet prieš užmiegant pasirodė, kad Džimas ją pašaukė. Maždaug po valandos ji vėl pabudo. Morisono nebuvo šalia ir ji nuėjo į vonią, bet duris buvo užrakintos iš vidaus. Ji pradėjo belstis ir šaukti Džimą vardu, bet niekas neatsakė. Pusę septynių ryto ji paskambino Žanui, kuris nakvojo pas Marian Feitful. „Man reikia eiti,- pasakė Žanas. „Skambino Pamela Morison. Aš tau viską papasakosiu vėliau. Aš greitai grįšiu“. Po pusvalandžio jis jau buvo pas Pamelą. Ji buvo beveik apalpusi ir kažką nerišliai murmėjo. Breto ją nuramino, išdaužė vonios stiklą, pasuko raktą ir įėjo į vidų…

last photos of jim morrison paris

Jie rado Morisoną sedintį vonioje. Veidas buvo kruvinas, ant krūtinės dvi didelės violetinės mėlynės. Vanduo buvo tamsiai raudonas. Vėliau Pamela sakė, kad „pirmą kartą per daugelį mėnesių, Morisonas atrodė ramus. Jo galva buvo šiek tiek pakreipta į kairę, o lūpose sustingo šypsena. Veidas buvo toks ramus…Jeigu ne visas tas kraujas…“ Pamela pabandė jį gaivinti, kalbėjo su juo. Ji įlipo į kruviną vonią. Breto, įvertinęs situaciją, pradėjo aiškinti Pamelai, kad artimiausiu laiku išvažiuos iš miesto, nes policija turi jo dosjė ir kaltina narkotikų platinimu. (Breto ir Feitful tą pačią dieną išskrido į Maroką. Jis pasakė Pamelai, kad jo šeima turi ryšius Maroke ir ten jis bus saugus.)

Džimo kūne nebuvo rasta smurto žymių, o pagal tų laikų prancūziškus  įstatymus, skrodimą darydavo tik įtarus žmogžudystę. De Breto pasakė, kad greitai atvažiuos policija ir ji turi atsikratyti narkotikų. Tokiu atveju medicinos ekspertui bus galima pasakyti, kad Džimas turėjo problemų su širdim.

Tuo metu Alano namuose suskambo telefonas. Skambino Pamela. Ji išsigandusiu balsu pasakė: „Alanai, Džimas be sąmonės. Jis kraujuoja. Tu gali iškviesti greitąją pagalbą? Juk žinai, kad aš nekalbu prancūziškai. Jis miršta“. Ji pradėjo verkti ir padėjo ragelį. Alanas apsirengė ir paskambino į greitąją, pasiėmė savo amerikietišką pasą ir išvažiavo į Botrelį gatvę.

pamela susan courson morrison

 

9.30 jis buvo vietoj. Prie namo stovėjo gaisrinis automobilis (paprastai pirmas skambutis apie nelaimę pasiekdavo miesto kovos su gaisrais departamentą), greitoji pagalba, policija ir nedidelis būrys žioplių. Pamela pasitiko jį prieangy: „Alanai, mano Džimas negyvas. Aš noriu pabūti viena. Prašau, palikit mane“. Gelbėtojų brigada atvyko anksčiau, ištraukė Džimo kūną iš vonios ir paguldė jį ant grindų, bandydami daryti širdies masažą. Kai gydytojai suprato, kad tai beprasmiška, Morisoną nunešė i miegamąjį ir padėjo ant lovos, uždengę kūną antklode. Atvažiavo policijos inspektorius ir pradėjo tardyti Alaną: „Kaip jus susipažinot su ponu Duglasu Morisonu? Jis vartojo narkotikus?“ Inspektorius buvo nusiteikęs skeptiškai. Jis apžiūrėjo butą ir pasakė, jog poetai negyvena tokioj buržuazinėj aplinkoj: „Jeigu jis iš tikrųųu buvo poetas, tai kaip galėjo sau leisti gyventi tokioj vietoj?“ Vėliau pridėjo, kad tuo atveju, kai medicinos eksperto ataskaita bus įtikinama, policija išduos mirties liudijimą ir leidimą laidoti. Priešingu atveju bus pradėtas tyrimas.

Jim Morrison and Pamela Courson

Pamela pasakė Alanui, kad nuleido visus narkotikus į klozetą. Ji nuėjo į miegamąjį su sąsiuviniu, kuriame buvo Morisono poema „Amerikietiška Malda“, ir padėjo jį į Džimo darbastalio stalčių. Kitus popierius pradėjo deginti židinyje. Viskas, kur buvo Džimo vardas, pavirto pelenais. Ji sunaikino viską, kas galėjo liudyti apie jo areštus Amerikoje. Paskui ji su židinio žarstekliu išlaužė Zozo kambario duris ir išėjo iš ten apsivilkusi prašmatniais audinės kailiais: „Dabar jie mano. Vis tiek Zozo niekad negrąžins man pinigų, kuriuos mes sumokėjom už butą į priekį“. Alanas vos ne vos įtikino ją, kad ji ir taip turi daug problemų,- tik tada Pamela pakabino kailinius tualete.

Netrukus pasirodė medicinos ekspertas, nedidelio ūgio, kresnas, vidutinio amžiaus vyras su juodu krepšiu rankose. Pagal taisykles, Alanas turėjo dalyvauti apžiūrint kūną, bet šis atsisakė. Į kambarį įėjo Pamela –  jos išvaizda bylojo, kad ji yra transo būsenoje. Ji paėmė gydytoją už rankos: „Sere, čia mano nuostabus vyras“, – pasakė ji angliškai pamišėlio balsu. Kūno apžiūra buvo atlikta labai greitai. Daktaras išėjo iš kambario ir paprašė Aleno išversti, ką pasakė Pamela. Jis paklausė apie velionio amžių ir buvo labai nustebęs, kai sužinojo, kad jam tik 27. „Aš norėjau parašyti penkiasdešimt septyni“. Ekspertas paklausė, ar Džimas vartojo narkotikus ir gavo neigiamą atsakymą. Alanas pabandė papasakoti apie kosulio priepuolius, bet daktaras jį sustabdė: „Gerai. Viskas aišku,- pasakė jis. – Nuneškit šį pažymėjimą į jūsų rajono registratūrą ir ten jūs gausit mirties liudijimą“. Po to jis pareiškė užuojautą Pamelai ir išėjo.

Apie vidurdienį Ronejus ir Pamela nuėjo paimti mirties liudijimo. Moteris, kuri tuo momentu buvo ofise, pavartė dokumentus ir pasakė, kad jų prašymas nurodyti liudijime, jog mirtis buvo natūrali, atmestas. Ji surinko kažkokį numerį ir padavė ragelį Alanui. Policijos prefektas liepė Pamelai per dešimt minučių grįžti namo. Po pusvalandžio atsirado policija. Jie rado Pamelą miegamajame, sėdinčia šalia vyro ir laikančią jį už rankų. Policininkai greitai apžiūrėjo kambarį ir, laimei, švieži pelenai nepatraukė jų dėmesio. Inspektorius Beri, atlikęs apžiūrą, jautė kažką negero. Jis pareikalavo dar kartą apžiūrėti kūną. Po dvidešimties metų viename interviu jis pasakė, kad jo manymu Džimas Morisonas mirė nuo narkotikų perdozavimo.

last photos of jim morrison paris-1971

 

Nuo Džimo mirties praėjo jau dvylika valandų. Dar vienas gydytojas, atvykęs apie šeštą valandą, po apžiūros pasakė, kad jo manymu yra keista, kad toks jaunas žmogus, iš pažiūros pakankamai sveikas, mirė tokiu būdu. Alanas papasakojo apie kosulio priepuolius ir kad Džimas smarkiai gėrė. Ekspertas pasakė, kad tokiu atveju jam nieko nelieka, kaip parašyti, kad misteris Morisonas mirė nuo širdies smūgio. Pamela neišlaikė ir pravirko balsu ir jai prasidėjo nervinis priepuolis. „Valiumą!“- rėkė ji,- man reikia valiumo! Tuoj pat!”. Alanas pasakė, kad visi vaistai, buvę namuose, nuleisti į tualetą. Pamela pradėjo niokoti baldus ir nusiramino tik tada, kai rado kelias piliules savo rankinėj. Po to ji tarė, kad nori kremuoti Džimą, o pelenus išsklaidyti. Ronejus paaiškino, kad Prancuzijoje tai nepriimtina ir prieš kremaciją turi padaryti skrodymą. Jis papasakojo Pamelai apie Per-Lašezą ir pasiūlė palaidoti Džimą ten, šalia Šopeno, Saros Bernar, Moljero ir Debiusi. Pamela sutiko. Ji pradėjo raustis Džimo rūbų kišenėse ir dėti visus rastus pinigus į stikline vazą.

 

poet

 

Tą pačią dieną policijos nuovadoje inspektorius Beri išdavė jiems mirties liudijimą (mirties laikas buvo nurodytas 14 valandų 30 minučių) ir leidimą laidoti. Pirmadienį, po antros nakties, praleistos šalia kūno, gendančio nuo karščio, Pamela sutiko, kad laidotuvės vyktu kuo greičiau. Alanas susitarė, kad Morisoną palaidotu Per-Lašez kapinese, primindamas, jog Džimas buvo garsus amerikiečių poetas. Pirma vieta, kurią jiems pasiūlė, buvo šalia garsaus rašytojo Oskaro Vaildo. Alanas buvo šoke ir paprašė Džimą palaidoti kitoje vietoje. Vietą rado kitoje kalvos puseje, šalia memorialo, skirto fašistinio teroro Paryžiuje aukoms. Laidotuvės buvo paskirtos kitą dieną, liepos septintą. Pirmadienį po pietų į butą atvyko laidojimo brigada. Džimo kūną aprengė per dideliu jo kūnui kostiumu ir paguldė į per mažą jo ūgiui medinį karstą, patį pigiausią tuo metų buvusį laidojimo biure. Pamela surinko visas fotografijas, kurias turėjo su savim ir padėjo jas į duobę…

 

Pamela Courson mirė 1974 balandžio 25 dieną…

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on liepos 8, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: