RSS

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (17 dalis)

08 Bir

    

Maniau, kad viskas pasibaigs labai greitai, tačiau negalėjau įsivaizduoti, kas manęs laukia iš tiesų. Mane paguldė į gimdymo skyriaus palatą, kurioje buvo labai daug moterų, trečdalis jų jau pagimdžiusios. Tos laimingos moterys buvo labai patenkintos savimi ir tuo, kad viskas jau praeityje. Likusios, kurių buvo dauguma, atrodė kaip mirtininkės, laukiančios egzekucijos. Bandė šypsotis, bet skausmai neleisdavo joms šito daryti. Laimei, budintis gydytojas netrukus nusprendė, jog atėjo mūsų eilė, nes mano jėgos pamažu seko ir mes atsidūrėm gimdymo salėj.(…)

John + cyn

Džulianas Lenonas atėjo į šį pasaulį pirmadienį be penkiolikos šešios ryte. Vaikas buvo nuostabus! Gimdymas buvo komplikuotas, nes vaiko virkštelė buvo apsivyniojusi jam aplink kaklą. Jo oda buvo neįtikėtinai geltonos spalvos, bet šiaip Džulianas buvo sveikas kaip ridikas. Tik po dviejų dienų aš paėmiau jį ant rankų ir tik po savaitės išvydau savo vyrą.

John-Cynthia-and-little-Julian-julian-lennon-13899657-435-305

Kiekvieną vakarą jis skambindavo Mimi ir teiraudavosi apie mano ir būsimo sūnaus sveikatą. Kai sužinojo, kad tapo tėvu sveiko ir nuostabaus sūnaus, baisiai apsidžiaugė, bet pasakė negalįs greit atvažiuot. Taigi, belaukdama jo, aš už pasakišką 25 šilingų kainą į dieną gavau atskirą palatą, kur buvo labai smagu ir nebuvo viso to ligoninės šurmulio.  (…) Džonas įlėkė pas mus kaip ant sparnų. Tai buvo nuostabus momentas! – Ak, Sin, myliu tave mažyte, kur mūsų sūnelis? Šaunuole, ponia Powell! Pasakok, ar labai sunku buvo? Į ką jis panašus?… Negalėjau įterpti nei žodelio, jis buvo toks susijaudinęs ir laimingas. Pagaliau įsidrąsinęs paėmė mažutį rėkiantį kamuolėlį ant rankų. – Jis velniškai gražus, ar ne Sin, absoliučiai fantastiškas! Hej, mažiuli, ar būsi kada nors toks pat garsus rokmenas kaip tavo tėtis?

John-Cynthia-and-Julian-cynthia-lennon-14059054-402-500

Tuo pat metu koridoriuj susirinko minia ligonių ir seselių,- visi šypsojosi ir norėjo iš arčiau pažiūrėti į Liverpulio įžymybę. Darėsi triukšminga ir aš pasijutau nejaukiai, tarsi dideliame akvariume su auksinėm žuvelėm. Šis įvykis buvo pirmas signalas to, kaip nuo šio momento radikaliai pasikeis mano gyvenimas. Džonas taip pat jautėsi tarsi spąstuose ir norėjo kuo greičiau dingti. Prieš išeidamas dar spėjo man pasakyti, kad Brajanas pasiūlė kartu su juo praleisti atostogas Ispanijoje ir ar aš nieko prieš.*    Turiu pripažinti, jog tuo momentu į mane it žaibas trenkė ir pradžioj net nesupratau, apie ką eina kalba. Pagaliau, kai suvokiau, apie ką kalba, užslopinau savo tikrus jausmus ir sutikau. Puikiai žinojau, kad Džonui reikia pailsėti, mat ką tik grižo iš koncertinio turo ir dar turėjo dirbti įrašų studijoj. Ir apskritai, jis dar niekad neturėjo tikrų atostogų. Vaikinai labai sunkiai dirbo ir po „Please Please Me“ atsidūrė lyg po milžinišku presu, tad aš užgniaužiau savo liūdesį ir pavydą, ir palaiminau Džono kelionę. Paliko mus laimingas kaip vaikas, gavęs mylimą žaislą.(…)

with Julian

Kai Džonas pailsėjęs grižo iš Ispanijos, abu nuėjom į metrikacijos skyrių įregistruoti sūnaus gimimą. Davėm jam tris vardus – Džonas pagal tėvą, Čarlzas pagal mano tėvą ir Džulianas – vardas, kuris labiausiai panašus į Džono motinos. Netrukus po šio reikšmingo įvykio Džonas vėl išrūko kartu su vaikinais į turne  su įžymybe – Roju Orbisonu.**  Bitlai kopė į šlovės viršūnę: jų plokšteles išpirkdavo it karštas bandeles; kiekviename žingsnyje sutikdavai žmones, niūniuojančius ir švilpaujančius jų dainas, keliančius juos į padebesius, liaupsinančius naują muziką, kuri šturmu ėmė Angliją. O aš? Aš buvau tik maža, vieniša moterėlė, iš visų jėgų bandanti susitvarkyti su ištisai verkiančiu vaiku ir tai varė mane iš proto.(…)  Aprengdavau jį šiltai, paguldydavai į vėžimėlį ir išveždavau į kiemą, į patį atokiausią kampelį, kad jis ten išsirėktų ir pavargęs užmigtų. Tuomet aš galėdavau nors trumpam sudėti bluostą.  Galop praradau visas jėgas ir man net pradėjo dvejintis akyse, o kojos nuo įtampos drebėjo. Ką gi, Džonas ištraukė laimingą bilietą ir jam neteko pajusti tėvystės džiaugsmo tomis pirmomis dienomis.(…)  Kai Džonas grįždavo namo, visuomet išeidavo iš kambario, kai aš keisdavau mažiukui vystyklus. Aiškino, kad jeigu pasiliktų, tai apalptų, o aš buvau tikra, kad jeigu jis kiekvieną naktį girdėtų vaiko verksmą, jis mane tikrai paliktų.

live

Atrodė, kad mano paslaptis nebuvo atskleista: žiniasklaida apie mane nieko neiššniukštinėjo, tačiau merginos kaimynystėje nebuvo kvailos. Eidavau linksma apsipirkti, prieš save stumdama vežimėlį su savo gyvenimo pasididžiavimu ir džiaugsmu, kai prieidavo jaunutės panelės, paplodavo man per petį ir klausdavo, ar esu Džono Lenono žmona, į ką visuomet atsakydavau: – Džonas Lenonas? Koks Džonas Lenonas? Niekad apie tokį negirdėjau. Gal apsirikot meilutės. Mano pavardė Makenzi, man labai gaila. Ir staigiai dingdavau.

          Londonas sveikina mus

Kai Džulianui sukako šeši mėnesiai, iš Kanados grižo mano mama. Džonas ruošėsi ilgam išvykti,- aš jam pasakiau tiesiai, kad aš sėdžiu Liverpulyje, o jis dirba Londone, ir tai yra nenormalu. Pasakiau, kad bazę reikia įkurti Londone ir jis pažadėjo paieškoti buto. Tad mes su mama grįžom į savo Hoylake‘ą. (…)  Kartą Džonas grįžęs iš gastrolių pareiškė, kad turėsim, nors ir pavėluotai, medaus mėnesį,- buvau septintam danguj! Ir mūsų povestuvinės kelionės tikslu turėjo tapti Paryžius, kuriame planavome praleisti kelias dienas. Džono taip ilgai nebuvo namie – siaubingai jo pasiilgau…

after gig

Paryžiuje apsistojome „George Cinque“ viešbutyje. Šios vietos prabanga ir nuostabumas mus tiesiog apakino: tuo metu tai buvo pats prabangiausias ir brangiausias Paryžiaus viešbutis. Niekad prieš tai nemačiau tokio spindesio ir didybės.

Mums atrodė, kad visi aplinkui su panieka stebi mus ir aptarinėja: „Pažiūrėk brangioji, kokia keista pora“. Arba: „Tik pažiūrėk, jiems iš batų šiaudai kyšo“. Tai mus trikdė, bet per daug į galvą neėmėm, sąskaitas apmokėdavom.(…)  Svarbiausia buvo tai, jog buvom kartu. Mūsų kambarys buvo puikus: vaizdas pro langą tiesiog gniaužė kvapą, vonia buvo milžiniška ir iki lubų apklijuota baltomis plytelėmis. Pirmą kartą gyvenime pamačiau „bidet“. Kartą Džonas buvo atsiuntęs iš Hamburgo nuotrauką, kurioje jie su Polu plauna kojas tokiam įrenginyje. Buvau laiminga – kokiam puikiam pasauly mes atsidūrėm! Visai neseniai stovėjau eilėje prie Liverpulio socialinės rūpybos skyriaus,  dabar esu „George Cinque“ Paryžiuje, o rytoj visas pasaulis prie kojų! Mes buvom panašūs į du vaikus. Su malonumu apžiūrinėjom miestą: Eifelio bokštą, Monmartrą, Triumfo arką. Džonas viską filmavo savo kamera, tuo pat metu krėsdamas visokias nesąmones. Aš pirkau sau baltą beretę ir flakonėlį kvepalų. Tai buvo nuostabus laikas ir mes pagaliau supratom, kad gyvenam.

Lennon Starr McCartney Harrison

* Albertas Goldmanas, kontraversiškos ir sensacingos Džono Lenono biografijos autorius teigia, kad atostogų Ispanijoje metu įvyko homoseksualus kontaktas tarp Epstaino ir Lenono.

** Turne, apie kurį rašo Sintija, įvyko 1963-jų pavasarį, iškart po „The Beatles“ fan klubo įkūrimo Anglijoje. Šio klubo tėvas-gimdytojas buvo žurnalistas, Brajano Epstaino pažįstamas, Tony Barrow. Netrukus klubas peraugo į galingą organizaciją, kuriai vadovavo fiktyvi vadovė – Anne Collingham. Šiame koncertiniame turne kartu su Roju Orbisonu ir grupe „Gerry & The Pacemakers” (reprezentuojančios “liverpool sound”), Bitlai visose afišose buvo įrašomi pirmi. Tačiau, kaip rašė grupės biografai, net ir įvertinus tą faktą, kad Bitlai tuose koncertuose buvo hedlaineriai, jie vistiek jautė įtampą ir kartu didelę pagarbą Rojui Orbisonui. Vaikinai manė, kad jis yra geresnis ir populiaresnis atlikėjas, nei jie… visgi jie sukeldavo didžiausią furorą salėsė ir už jų ribų. Būtent tuo laiku prasidėjo rimtos problemos su Bitlų fanatėmis: jos visur persekiodavo vaikinus ir jų šeimų narius. Nežiūrint visų šių bėdų, radikaliai į gerąją pusę pasikeitė vaikinų finansinė padėtis.

 

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo birželio 8, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: