RSS

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (15 dalis)

13 Bal

Kai pagaliau atsidūrėm kitoj įstaigos durų pusėj, susidūrėm su tikrove. Dabar buvau ponia Sintija Lennon, o Džonui, ko gero,  turėjo skaudėti galvą ne tik nuo to nelemto grąžto, bet ir nuo minties, kad turi žmoną ir vaiką…

     1963-jų rugpjūčio 23 dieną Džonas Vinstonas Lenonas ir Sintija Powell buvo sujungti šventais vedybiniais saitais.* Į tuoktuvių ceremoniją mus vežė Brajanas savo automobiliu. Apsirengusi buvau taip, kaip reikalauja mūsų angliška tradicija – kažką naujo, kažką seno, kažką skolinto ir kažką mėlyno. Galima pasakyti ir kitaip: ant manęs buvo labai daug seno, bet viduje jaučiau naujo gyvenimo pradžią. Žodį „seno“ reikia suprasti kaip seni rūbai: mano sutuoktuvių rūbai susidėjo iš panešioto tamsiai purpurinio dviejų dalių kostiumėlio, baltos plisuotos bliuzelės su aukšta apykakle (kurią gavau iš Astrid), juodų batelių ir rankinuko – tikrai nebuvau madingiausia metų nuotaka! Tačiau plaukus susitvarkiau itin kruopščiai ir kai tą įsimintiną dieną manęs atvažiavo Brajanas, jaučiau, kad atrodau elegantiškai, nors viduje ir tvyrojo baisi įtampa. Brajanas atrodė prašmatniai ir jo išvaizda teikė man tvirtumo. Kaip vestuvinę dovaną jis mums pasiūlė savo prabangų butą Faulkener Street, visai netoli mano mokyklos. Butas buvo apstatytas baldais ir mes bet kada galėjom į jį keltis. Aš taip džiaugsmingai reagavau į šį jo pasiūlymą, kad jam teko mane raminti.(…)

JOHN & CYNTHIA (2)     Pakviestųjų tarpe buvo mano brolis Tonis su savo žmona, Polas, Džordžas, Brajanas ir, be abejo, ponas jaunikis, t.y. Džonas. Tai, ką pamačiau įėjusi į įstaigą, kurioje turėjo vykti santuoka,  kiekvienam sukeltų isterišką juoką: vaizdas greičiau priminė pakasynas, o ne vestuves. Džonas, Polas ir Džordžas susispietę į niūraus laukiamojo kampą, kiekvienas vilkėjo juodą kostiumą, baltus marškinius ir juodą kaklaraištį. Jų veidai nuo įtampos buvo balti, pirštai nervingai krapštė kaklaraiščius, atsegdavo apykakles arba šukuodavo ir taip gerai sušukuotus plaukus. Visa tai darė vos ne tuo pačiu metu, kaip pagal komandą! Girdėjau nervingą kuždėjimą, o po minutės tylų kikenimą, grasinanti pereiti į visuotinį isterišką juoką. Mano brolis su žmona jautėsi labai nejaukiai šioje situacijoje ir sumišimas Tonio veide aiškiai rodė susirūpinimą sesers ateitimi. Džono šeima nutarė šias vestuves paprasčiausiai boikotuoti; mano mama buvo Kanadoje, taigi, galit įsivaizduoti, kaip jaučiausi.

f0210407_2172134

     Po įprastų apsikabinimų, bučinių ir linkėjimų, staiga atsidarė durys į iškilmių salę ir mus pasitiko niūrus kaip tos dienos rytas valdininkas. Manau, vien mūsų būrio išvaizda sugadino jam nuotaiką visai likusiai dienai. Užtat savo misiją jis traktavo labai rimtai, taip rimtai, kad nei karto mums nenusišypsojo. Tas jo rimtumas taip mus paveikė, kad visi nulenkėm galvas ir stovėjom tyloje, kartas nuo karto pertraukiamoje užduodamais klausimais. Mano kojos pavirto želė, džiūvo gerklė ir bijojau, kad net nesugebėsiu atsakyti į klausimus. Pažvelgiau pro langą į aukštus mūrus, kieme pastebėjau darbininką, kuris nešvariose rankose laikė pneumatinį grąžtą. Pasielgė taip, lyg tiksliai žinotų kada pradėti…ir pradėjo kaip tik tada, kai prasidėjo ceremonija. Nieko negirdėjom, net savo minčių… Sakomų žodžių grožis ir mūsų priesaikų svarba paskendo garsų kakofonijoj nuo drebančių stiklų ir žviegiančio grąžto. Buvo neįmanoma išlaikyti rimties ir iškilmių atmosferos, nors mes turėjom priimti labai mums svarbų sprendimą. Norėjom tik vieno – greičiau dingti iš šio klaustrofobiško beprotnamio, kuriame viskas atrodė nerealu. Kai pagaliau atsidūrėm kitoj įstaigos durų pusėj, susidūrėm su tikrove. Dabar buvau ponia Sintija Lenon, o Džonui, ko gero, turėjo skaudėti galvą ne tik nuo to nelemto grąžto, bet ir nuo minties, kad turi žmoną ir vaiką, kuris atsiras po aštuonių mėnesių. Atsižvelgiant į šią situaciją, trūko dar vieno deramo aspekto, kurio netrukus sulaukėm: dangus prapliupo galingu lietumi…0977

     Mūsų vestuvinę „puotą“ prisiminsiu ilgam: ji vyko „Reece‘s cafe“. Alkani ir peršlapę, tačiau geros nuotaikos įvirtom į kavinę. Tokiu laiku ten buvo daugybė lankytojų, nenumanančių, jog šalia vyksta toks svarbus įvykis. Nebuvo nė vienos laisvos vietos ir aš jau ėmiau galvoti, kad dievai susimokė prieš mus. Pagaliau atsilaisvino vienas staliukas ir mūsų kompanija pradėjo spraustis link jo. Į menių įėjo įprasti pietų patiekalai: sriuba, keptas viščiukas ir biskvitinis pyragas su kremu. Tikra puota, tiesa? Jei gerai pamenu, tosto už jaunuosius metu kėlėm stiklus su paprastu vandeniu, kadangi kavinė neturėjo leidimo prekiauti alkoholiu. Visa vestuvine puota kainavo mums tik penkiolika šilingų. Sąskaitą apmokėjo Brajanas.(…)george martin and brian

   (…)Pagaliau Brajanas Epstainas pasirašė kontraktą su „Beatles“, kurių sudėtyje buvo ir Ringo. Brajanas visas pastangas skyrė surasti leidėjui, su kuriuo būtų pasirašytas kontraktas plokštelei išleisti. Su magnetofoninėm kasetėm aplakstė visas įrašų kompanijas Londone, įtikinėdamas jų bosus, kad „The Beatles“ yra talentingiausia Britanijos grupė. Tačiau labai greitai suprato, kad paskyrė sau labai sunkią užduotį, ir kai kelis kartus su juo niekas nepanoro kalbėtis, buvo beprarandąs viltį… Pagaliau, kai muziką išgirdo Džordžas Martinas iš EMI, ši firma pasirašė su vaikinais kontraktą: pirmoje plokštelėje turėjo būti pačių muzikantų kompozicijos.(…) Brajano pastangų dėka dangus virš Džono ir jo draugų galvų pragiedrėjo,- dabar jie dažnai važiuodavo į Londoną ir aš likdavau viena. Džoną matydavau retai, o didžiąją dalį laiko praleisdavau skalbdama ir lygindama jo garderobą.

rs

* Sintijos ir Džono santuoka buvo užregistruota toje pačioje įstaigoje, kur 1938 metais susituokė Džono tėvai. Sintija, kaip nebūtų keista, pamiršo savo vestuvių datą – santuoka buvo įregistruota metais anksčiau – 1962-ais. Praslinkus porai dienų po vestuvių, grupės fanai paskelbė karą Epstainui dėl Pito Besto atleidimo iš grupės. Jam teko prašyti pas „Cavern“ klubo savininką apsaugos. Vėliau Brajanas pasiūlė Bestui vietą grupėje „Lee Curtis and the All Stars“, kurią jis ir užėmė. Tuo momentu Ringo su kitu ansambliu buvo išvykęs, tad trumpam reikėjo kito būgnininko – juo tapo Johnny Hutchinson iš grupės „The Big Three“. Jis nesutiko ilgam pasilikti grupėje, motyvuodamas tuo, jog Pitas Bestas yra jo geras draugas, tačiau sugrojo su „Bitlais“ vieną koncertą. Pirmame grupės single „Love Me Do/P.S I Love You“ kartu su „Bitlais“ grojo Endis Vaitas.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on balandžio 13, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: