RSS

Mano gyvenimas su Džonu. Lenono žmonos Sintijos prisiminimai (14-ji dalis)

05 Bal

Užgimus fanų garbinimui, atsirado ir paklusnios, į lėles panašios „groupies“ – ištikimos gerbėjos, grupės vaikinai galėjo rinktis bet kurią iš jų – dėl savo dievaičių jos buvo pasiruošę viskam …

Būtent tada, smarkiai augant „Bitlų“ populiarumui, smalsumo vedamas Brajanas Epstainas užėjo į klubą „The Cavern“, kad savo akimis pamatytų visą ketveriukę. Jis buvo kilęs iš žydų šeimos, priklausančios viduriniajai klasei.*

cavern club

Dirbo darbą, kurį laikė nuobodžiu- jis prekiavo baldais ir plokštelėmis. Ir vien todėl, kad tūlas klientas paprašė ‚Bitlų“ plokštelės su daina „My Bonnie“, vieną vakarą ėmė ir atsidūrė tame klube. Brajanas visiškai netiko šiai vietai, tačiau išgirdus muziką jo širdis pradėjo plakti smarkiau, adrenalino kiekis kraujyje staiga pašoko ir Epstainas buvo priblokštas garsų ir vaizdų įvairovės.(…) Mintis, kad jis turi tapti šio dinamiško kvarteto menedžeriu, pradėjo įkyriai skverbtis į smegenis. Jį apėmė obsesija, kurią reikėjo tenkinti…

Brian Epstain      Kai jis vėliau papasakojo vaikinams savo idėjas ir nupiešė jiems šlovės ir sėkmės perspektyvas, ypatingo pasipriešinimo nesulaukė. Brajanas buvo tas žmogus, kurio „Bitlams“ reikėjo. Rengdavosi elegantiškai, kalbėjo „kultūringa“ kalba, o įspūdį vaikinams padarė tai, kad jo šeima turėjo Liverpulio centre didžiulį koncerną. Nors Brajanas visiškai nesiorientavo muzikos pasaulyje ir neturėjo didelės patirties dirbant su plokštelių firmomis, ilgėjosi šou biznio jupiterių šviesų.(…) Buvo pažadėjęs sau, kad pasieks šlovę, kad ir kiek jam tai kainuotų, dėl šio tikslo galėtų ir mirti. Taigi, ši svajonė turėjo tapti tikrove. Tačiau prieš sutvarkant visus formalumus, susijusius su „Bitlais“, reikėjo sutvarkyti vieną reikalą – kalba ėjo apie vaikinų nenorą groti tokios sudėties, kokia tuo metu buvo. Pitas Bestas vis dar buvo su jais ir labai stengėsi, bet to neužteko. Aplinkybės susiklostė taip, kad Rorio Stormo grupės būgnininkui Ringo Starui atsibodo Anglijoje ir jis troško išvažiuoti į Ameriką, tad paliko grupę ir buvo laisvas.** Net įsivaizduoti negalėjo, kaip jo gyvenimas netrukus pasikeis… „Bitlai“ atsidūrė keblioje situacijoje: bet kokia kaina priimti Ringo ir atsikratyti Pito iki kontrakto pasirašymo.

tusas...

Tuo tarpu džiaugsmą, susijusi su mano profesiniais reikalais, aptemdė vienas svarbus įvykis. Šiais laikais merginos protingai naudojasi žiniomis apie tai, kas tada buvo tabu – turiu omeny seksą. O tada kontraceptinė tabletė tik pasirodė horizonte. Mano atveju kalba ėjo apie principą „nežinojimas yra palaima“. Mane apakino meilė ir nepagalvojau apie pasekmes. Tai negali atsitikti būtent man, bent jau šiuo metu, ne, ne anksčiau, kaip pasieksiu rezultatų profesinėj srity ir jau tikrai ne prieš vedybas. Dieve, ką apie tai pasakys mama? Mano „kasmėnesinė draugė“ nepasirodė ir aš buvau visiškai pasimetusi, (…) dar daugiau,- pasibaigė mano santaupos ir buvau priversta kreiptis pagalbos į socialinės globos įstaigą.(…) Kai nuėjau į centrą, prie pat durų tiesiog susidūriau su Džono teta Mimi. Mano sumišimas buvo matomas už kilometro – veidas buvo purpurinis iš gėdos ir murmėjau sau po nosim pasisveikinimo žodžius, buvo aišku, kad sąžinė nešvari ir bandau kažką slėpti. Iš metų perspektyvos visa ši situacija atrodo kvailai, bet tada viskas buvo ganėtinai rimta – apnėštėjau be santuokos. Rytinis pykinimas ir draugės patarimai, kuri puikiai žinojo, ką reiškia šie simptomai, paskatino mane nueiti pas gydytoją – tą pačią ginekologę, pas kurią gydėsi mano draugė Filis. Drebėdama iš baimės įėjau į kabinetą: ponia gydytoja išklausė mano pasakojimų (su ašaromis ir atodūsiais) ir šaltai bei atmestinai mane apžiūrėjo. Viskas pasitvirtino. Neišgirdau ne vieno užuojautos ir supratimo žodžio, tik įžeidžiantį pamokymą apie netinkamą elgesį ir moralės principus. Palikau kabinetą, galvodama, kad atėjo pasaulio pabaiga.(…)

paul in actionKelias savaites prieš šį mane sukrėtusį įvykį, pasaulio pabaiga aplankė ir Dorotę. Tą atmintiną vakarą mes buvom namie: Dot ką tik išsiplovusi galvą, su suktukais ant galvos, senu, sulopytų motinos megztiniu ir motinos prieštvaninėm kelnaitėm (vienas Dievas žino, kam jas užsidėjo) buvo panaši į ateivę. Niekas neturėjo jos taip atrodančios matyti – ta tema mes net plepėjome ir juokavom: “kas būtų, jei vaikinai mus dabar pamatytų“. Nuotaika buvo puiki, kai staiga į duris kažkas pabeldė. Tai buvo Polas… Dot tartum žaibas trenkė – negalėjo nei susišukuoti, nei persirengti. Abu nuėjo į jos kambarį ir viskas nutilo. Pradėjau nerimauti, ar jie gyvi, kai jos kambario duris tyliai atsidarė ir taip pat tyliai užsidarė. Išgirdau greitų žingsnių garsą laiptinėje ir baisų lauko durų trenksmą,- tą sekunde šovė mintis, kad namas sugrius. Nieko nesupratau, bet netrukus į kambarį įpuolė isteriškai verkianti Dorotė.(…) Dabar jau viską supratau… Tik vienas dalykas galėjo taip paveikti Dot – Polo išėjimas. Užgimus fanų garbinimui, atsirado ir paklusnios, į lėles panašios „groupies“- ištikimos gerbėjos; grupės vaikinai galėjo rinktis bet kurią iš jų – dėl savo dievaičių jos buvo pasiruošę viskam … Tai buvo pagunda, kuriai Polas neatsilaikė. Pagaliau jis buvo jaunas, karštakraujis rokmenas, o šalia buvo tuntai jaunų, gražių moterų, kurios svajojo, kad jas kas atrastų. Jis buvo per jaunas rimtiems santykiams, bet kokia kaina norėjo būti laisvu ir nepriklausomu. Blaiviai įvertinus aplinkybes, galiu pasakyti, kad jis pakankamai garbingai pasielgė su Dorote, kuri galvojo, kad viskas atsitiko dėl jos netinkamos išvaizdos tą nelemtą vakarą.

at home(…) Turėjau pagaliau pasakyti Džonui apie tai, ką sužinojau gydytojos kabinete. Iš tikrųjų, tai buvo nelengva padaryti, visa drebėjau.(…) Netgi tuo momentu negalvojau apie vedybas, paprasčiausiai tai buvo iki tol neliesta tema. Norėjom tik būti kartu be oficialaus popieriuko ir santuokos „grandinių“. Tik kartą Džono laiške buvo užuomina apie tai, po to, kai Polas nupirko Dorotei sužadėtuvių žiedelį. Džonui tai labai patiko ir jis pasiūlė pagalvoti apie mūsų sužadėtuves, bet toliau žodžių tai nepajudėjo. Ir štai dabar aplinkybės privertė mus priimti sprendimą. Nedrąsiai ir abejingai papasakojau apie viską Džonui ir pastebėjau, kad jo veidas pabalo kaip kreida, o akyse atsirado baimė ir panika. Žiūrėjau į jį, o širdis daužėsi kaip kūjis, galvojau, kad tuoj sprogs ir aš mirsiu. Pagaliau Džonas nutraukė tylą: „Galim padaryti tik viena, Sintija,- turim susituokti“. Manau, taip sakydamas, nė kiek neabejojo dėl savo žodžių, juk buvo auklėjamas tradiciškai. Sugebėjo atskirti, kas yra gerai, o kas blogai. Ir nors žinojau, kad ne vienas mūsų dar nebuvo subrendęs santuokai, jau nekalbant apie tėvystės atsakomybę, pajutau didžiulį palengvėjimą. Vaikai man buvo rėkiantys ir vystyklus purvinantys maži padarėliai, atimantys daug laiko. Niekad į galvą neatėjo, kad vieną gražią dieną pagimdysiu vaiką.(…)

Džono ir Mimi konfrontacija nebuvo malonus įvykis. Džonas buvo labai santūrus ir nenorėdamas manęs įskaudinti,  nepasakojo, kas tarp jų įvyko. Neabejotina, jog Mimi ši žinia smarkiai sujaudino – ji pranešė, kad jokiomis aplinkybėmis negalės „įteisinti“ viso šio reikalo ir mūsų vestuvėse nedalyvaus. Ji pati, kaip ir likusi šeimos dalis, nenori turėti su tuo ką nors bendro.(…)

cavern2

* Istorija apie tai, kaip Brajanas Epstainas susitiko ir pasirašė kontraktą su „Bitlais“ buvo labiau komplikuota už tą, kurią Sintija aprašo savo atsiminimuose. Epstaino biografija ir jo asmenybė yra labai ryški ir dramatiška (buvo žinoma, kad jis yra gėjus). 1961 metais toks Raimondas Džonsas paprašė Epstaino, kuris tuo metų dirbo „NEMS“  plokštelių parduotuvėje (kurios savininkais buvo jo šeima), singlo  „My Bonnie“. Šį singlą įrašė dainininkas Tonis Šeridanas su grupe „Beat brothers“ (taip tada vadinosi „Bitlai“). Kadangi Brajanas neturėjo šio singlo, o jo reikalavo ir kiti klientai, jis nusprendė patikrinti, kas tai per grupė (ne vienas urmininkas negalėjo pristatyti šios plokštelės, nes mažai kas ją girdėjo). Klubas „The Cavern“ buvo visai šalia parduotuvės, bet Brajanas nieko negirdėjo apie „Beatles“, nes roku domėjosi tik iš profesinės pusės.  Dėl tos tos pačios priežasties retkarčiais paskaitydavo žurnalą „Mersey Beat“. Toliau įvykiai klostėsi maždaug taip, kaip aprašė Sintija: per pirmą susitikimą su „Bitlais“ Epstainas įsimylėjo Džoną, kas vėliau pablogino jo santykius su grupe. Oficialus susitarimas, po kurio sekė kontrakto pasirašymas,  įvyko 61-jų gruodį parduotuvėje „NEMS“, Brajano kabinete. Šiam susitarimui labiausiai priešinosi Polo Makartnio tėvas. Sintija taip pat nieko nerašo apie permainas, kurias įvedė Epstainas. Pirmiausiai tai lietė grupės įvaizdį,- būtent tada atsirado garsūs „a la Beatles“ kostiumai, tada įvyko ir susitikimas su Džordžu Martinu, kuris dažnai buvo vadinamas „penktuoju bitlu“. Martinas tada buvo vieno iš įrašų firmos „Parlophone Records“ filialo vadas – ir sutiko paaukoti savo laiką vaikinams, nes, kaip jis sakė, „jų muzikoje yra kažkas ypatingo“.

** Pitas Bestas Brajano Epstaino reikalavimu 62-ju rugpjūčio 16 dieną buvo pakeistas į geresnį ( Epstaino manymu) būgnininką Ringo Starą. Į šį įvykį neigiamai reagavo grupės fanai ,o ypatingai pats Bestas.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 5, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: