RSS

Mano gyvenimas su Džonu 10-ji dalis

02 Vas

kaiserkeller posterBiznesmeno uoslė Alanui leido pajusti, kad Hamburgas, nepaisant kalbos barjero, gali  daug ko pasiūlyti jam pačiam ir talentingoms Liverpulio grupėms. Taigi vieną dieną jis susikrovė lagaminą ir išvažiavo ištirti situacijos. Dėka šių Alano vojažų ir reikalų, kurios tvarkė su tūlo Hamburgo klubo savininku Bruno Koschmideriu *, vaikinus pakvietė į užeigą „Kaiserkeller“,  kur jie turėjo vakarais groti. Bet prieš išvažiuojant turėjo susirasti sau būgnininką. Laimei, atsirado vienas, vardu Pitas Bestas **, su kuriuo vaikinai susipažino, retkarčiais pagrodami jo motinos bare, Haymans Green‘e. Pitas buvo neblogas būgnininkas ir su džiaugsmu sėsdavo prie būgnų, kuomet vaikinai grodavo tame bare. Buvo labai išvaizdus, kiek paslaptingas, kalbėjo nedaug ir nerodė jausmų. Man jis priminė jauną Džefą Čandlerį. Jis labai patiko merginoms, bet man visad atrodė, kad jis neturi to humoro jausmo, kurį turėjo Džonas ir jo draugai. Iškart krisdavo į akį, kad jų skirtingi charakteriai, tačiau jis buvo jiems reikalingas.(…)

pete best

Išsiskyrimas su Džonu buvo man sunkus išbandymas. Nuo to laiko, kai pradėjom artimai bendrauti, nenutoldavau nuo Džono ilgiau nei dvidešimties minučių kelionė traukiniu. Išvyka į Vokietiją mus labai jaudino, o mintis, kad Džonas bus toli, varė mane iš proto. Pasižadėjom, kad išsaugosim ištikimybę vienas kitam ir kasdien susirašinėsim. Tai, jog įstrigsiu namuose be Džono nežinia kiek ilgai, slėgė mane. Mano motinėlė net pašoko iš džiaugsmo, pamačiusi grįžusią dukrą-palaidūnę. Niekada atlaidžiai nežiūrėjo į mūsų su Džonu santykius ir nors nepasakė nė žodžio, esu įsitikinusi, jog turėjo paslėptą viltį, kad posakis „akys nemato- širdies neskauda“ virs tikrove.autobusiukas paruoštas kelionei

Kaip ir maniau, sekantys penki mėnesiai tempėsi it kramtomoji guma. (…) Dažnai galvodavau apie tas vokiškas „blond“ gražuoles, naktimis užvaldydavo susirūpinimas ir abejonės, bet viskas staiga pasibaigė, kai atėjo laiškas iš Hamburgo. Įsitikinau, kad Džonas žodį tesėjo ir manęs nepaliko. Vienas Dievas žino, ką pagalvojo laiškanešys, atnešęs šį laišką, nes ant voko buvo užrašyta: “Paskubėk laiškanešy: myliu Sin ir prašau – paskubėk“. Toks užrašas dažniausiai kartojosi ant laiškų, ateinančių iš Hamburgo: vokai mirgėjo trumpais Džono eilėraštukais ir mylimų lūpų atspaudais, kartais net sunku būdavo perskaityti adresą. Mano mylimasis rašė apie tai, kokiose baisiose sąlygose atsidūrė vaikinai. Apie tai, kaip tas vokiškasis oportunistas Košmideris juos išnaudojo ir darė didelius pinigus, vertęs juos groti savo klubuose už grašius; apie jų gyvenimą trijuose prasmirdusiuose kambarėliuose, kuriuose iš baldų buvo tik lova, užklota apdriskusia antklode, o prausykla ir tualetas varydavo siaubą. Ir tie kambarėliai, daugiau primenantys kabinas, buvo įrengti už kažkokio kinoteatro ekrano…

secret life in hamburg

Klubas „Indra“, kuriame grojo, turėjo tam tikrą reputaciją dėka pasirodymų su nuogomis merginomis. Šviesos buvo pritemdytos, foteliai aptraukti pliušu ir iš garsiakalbių liejosi žadinantys aistrą garsai. Vaikinai negalėjo laisvai judėti mažoje scenoje, kita vertus, publikai buvo nusispjauti į jų pastangas. Nuolatiniai lankytojai reikalavo merginų.

Nors Džonas savo laiškuose dažnai skųsdavosi, jaučiau, jog jam ten patinka. Tas gyvenimas, be abejonės, buvo patrauklesnis už kaligrafiją ir mokslus; jis ilgėjosi tik manęs ir tai maloniai kuteno mano savimeilę, tačiau tuo pat metu buvo gaila dienų, praleistų be jo. Tikrumas, jog Džonas su manim, kad galvoja apie mane, davė stimulą daugiau laiko skirti mokslams: mano profesoriai buvo laimingi, kad aš pagaliau užsiėmiau daug naudingesniu dalyku, nei meile.

astrid & stu(…) Hamburgo naktiniame gyvenime seksas, alkoholis ir narkotikai  buvo kasdienybė ir jauni „nekalti“ vaikinai atsidūrė pačiame pragaro viduje.*** Ilgas valandas dirbo tuose bjauriuose klubuose, bet jeigu kalbėsim apie jų muziką, tai jų grojimo lygis smarkiai pakito,- sapnuot būčiau nesusapnavusi, jog taip greitai pasieks tokį aukštą lygį. Be abejo, ši išvyka buvo geriausia, kas tuo gyvenimo momentu galėjo jiems nutikti. Jų grojimo technika, jų ištvermė ir entuziazmas – visa tai pasiekdavo kiekvieno klausytojo sielą. Tai buvo toks galingas energijos užtaisas, jog niekas nelikdavo abejingas, taip pat Astrid Kirchherr ir jos tuometinis vaikinas Klausas Vurmanas.**** Astrid buvo fotografė ir labai graži mergina (…), viduje ji buvo tokia pati kaip ir Džonas su draugais. Kuomet ji pirmą kartą pamatė „Bitlus“ ir pirmą kartą išgirdo jų fantastišką muziką, tiesiog pamišo ir tuoj pat paprašė supažindinti ją su vaikinais. Netrukus Džono laiškuose pradėjo atsirasti du vardai – Astrid ir Klausas. Jis rašė, kaip jie rengiasi, daug dėmesio skyrė jų avangardiniam gyvenimo stiliui, bet labiausiai jis gyrė Astrid fotodarbus. Žinoma, tada netapau jos mėgėja,- jaučiau šiokį tokį pavydą šiai merginai. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, visai be reikalo: Astrid beviltiškai įsimylėjo Stiuartą. Ją sužavėjo tai, jog Stju buvo panašus į Džeimsą Diną. Nebuvo aukštaūgis, bet buvo labai charizmatiškas, galbūt kiek ir priminė Džeimsą Diną, bet tik tada, kai pats to norėjo. Buvo trumparegis ir, skirtingai nei mes su Džonu, nerodė tuštybės, o kasdien nešiojo akinius. Pamenu tuos tamsius stiklus ir juodus rėmelius – su jais atrodė labai paslaptingai, būtent taip, kaip ir turi atrodyti roko grupės narys.

beatles in hamburg

* Viljamsas surado Košmiderio  „Kaiserkeller Club“ visai atsitiktinai: iš pradžių norėjo atvažiuoti į Hamburgą su „Bitlais“, kaip sakoma, „aklai“, bet kliūtimi tapo finansų stoka. Vėliau jis į Hamburgą nuvyko su tokiu lordu Vudbainu, kuris pažinojo vieną iš Karibų muzikantų , anksčiau grojusių Viljamso klube. Viljamsas su savim pasiėmė magnetofono kasetes su „Bitlų“ ir dar kelių Liverpulio grupių įrašais. Kelionės trasa ėjo per Amsterdamą, kuriame Viljamsas „pagavo kablį“ viename įtartiname bare. Pasiekus Hamburgą, jis visai atsitiktinai atsidūrė būtent tame bare, kurio savininku buvo Košmideris. Viljamsas susitiko su juo – stambiu vyru su kojos protezu, buvusiu iliuzionistu ir cirkininku. Viljamsas pasiūlė jam paklausyti įrašų su Liverpulio grupėmis, sakydamas, kad jos „geresnės už Preslį“, tačiau pasirodė, jog įrašai buvo nekokybiški ir jam teko grįžti į Angliją. Po kurio laiko Londone vėl visiškai atsitiktinai sutiko… Košmiderį, kuris, suintriguotas Viljamso žodžių „geresni už Preslį“, atvažiavo į Londoną, kad išgirstų anglų grojamą muziką ir kurią, jo žodžiais tariant, „pamilo visa širdim“. Per tą laiką Košmideris buvo pasirašęs kontraktą su dainininku Toniu Šeridanu, sukėlusiu tikrą sensaciją Hamburge (vėliau jis dainavo su „Bitlais“). Įkalbėtas Viljamso, Košmideris angažavo Liverpulio grupę „Derry & the Seniors“, deja, kurį laiką muzikantai neturėjo leidimo dirbti ir jiems neleido įvažiuoti į Vokietiją. Jis dar norėjo kartu paimti grupę „Rory Storm & the Hurricanes“, bet ši grupė jau turėjo pasirašytą kontraktą, tad Viljamsas pasiūlė „Bitlus“: pagal susitarimą jie turėjo 2 mėnesius groti Hamburge.

Rory-Storm-and-the-Hurricanes

** Pitas Bestas, garsus „penktasis Bitlas“, visą gyvenimą tvirtinęs, jog nesąžiningai buvo išvarytas iš grupės, pakvietus į jo vietą Ringo Starą, buvo paimtas tik dėl to, kad turėjo nuosavą būgnu komplektą (Košmideris nesiruošė investuoti į instrumentus). Prieš jam ateinant į grupę, su „Bitlais“ trumpai grojo tokis Normanas Čapmanas, kurį netrukus paėmė į armiją. Pitas Bestas grojo populiarioje grupėje „Black Jacks“, kuri greitai iširo, tad su entuziazmu sutiko Polo pasiūlymą prisijungti prie „Bitlų“.

*** Nė vienas iš „Bitlų“ iki to momento nebuvo užsienyje. Prieš jiems išvažiuojant, Viljamsas davė jiems 15 svarų būtinoms išlaidoms – buvo nupirkti juodi džemperiai, marškinėliai ir striukės. Į Hamburgą jie važiavo mini-autobusiuku kartu su Viljamsu, jo žmonos broliu kiniečiu, lordu Vudbainu ir vokiečių kelneriu, vardu Štaineris, kuris vyko į gimtąjį miestą dirbti vertėju pas Košmiderį. Klube „Indra“ vaikinai turėjo groti kiekvieną vakarą puspenktos valandos, o savaitgalį – 6 valandas. Pagrindiniai klubo lankytojai – prostitutės, jų klientai ir alfonsai – iš pradžių nenorėjo girdėti jokių „Bitlų“ ir apskritai jokių anglų, tačiau po kiek laiko kalbos apie naują grupę pasklido šiame Hamburgo rajone. Primityvios gyvenimo sąlygos, skuba, triukšmas, dažnos muštynės salėje, didžiuliai alaus ir stipresnių gėrimų kiekiai bei greitas seksas – visa tai atimdavo ir taip trumpas miego valandas. Ir būtent tuo metu jie pradėjo naudoti daug anabolikų. Po dozės Džonas dažnai rėkdavo publikai „iškr…ti fašistai!”, tuo sukeldamas plojimus, bet Košmideris, tarnavęs SS tankų divizijoje, buvo nelabai tuo patenkintas…

ringo & girls****  Prieš Astrid Kirchherr (Sintija neteisingai verčia jos pavardę) susipažįstant su „Bitlais“, klubą „Indrą“ paliko grupė „Derry & the Seniors“, o juos pakeitė Roris Stormas su savo “Uraganais“, kurių būgnininku buvo Ringo. Jis buvo paprastas, draugiškas ir linksmas vaikinas, ko negalima buvo pasakyti apie Pitą Bestą, smarkiai pasikėlusi vaikiną. Netrukus Ringo pradėjo vis dažniau groti kartu su vaikinais ir kartą visa būsima „Bitlų“ sudėtis su Rorio Stormo vokalistu įrašė mažoje, primityvioje įrašų studijoje Hamburge dvi dainas – „Fever“ ir „Summertime“. Visi plokštelės egzemplioriai paslaptingai dingo – šiandien, pasak šou biznio specialistų, jos kainuotų dešimtis milijonų dolerių.

ringo

              Astrid buvo labai talentinga menininkė: ne tik fotografė, bet ir rūbų dizainerė. Abu su Vurmanu priklausė Hamburgo avangardinei bohemai. Klausas Vurmanas susidraugavo su Polu, Džordžu ir Ringo ir vėliau sukūrė viršelį „Bitlų“ albumui „Revolver“. Už šį darbą buvo apdovanotas Grammy nominacijoje „Best Album Cover, Graphic Arts“, tai buvo pirmas atvejis, kai apdovanojimas buvo skirtas albumui su piešiniu, o ne fotografija. Tai jis atsitiktinai „surado“ „Bitlus“, vakare užėjęs į barą. Astrid ir Klausas susidraugavo su vaikinais ir supažindino su jais savo draugus menininkus. Netrukus tarp Astrid ir Stiuarto įsiplieskė meilė. Būtent Astrid pirmą kartą sušukavo „Bitlus“ ta jiems charakteringa šukuosena, nors kai kam iš vaikinų aplinkos tai nepatiko, o Pitas Bestas liko su savo senąja šukuosena.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on vasario 2, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: