RSS

Mano gyvenimas su Džonu 9-ji dalis

27 Sau

                        Kartas nuo karto su Džonu užsukdavom pas Džimą, fantastišką Polo tėvą. Visada nuoširdžiai mus priimdavo. Polo tėvas neteko mylimos  žmonos Mary daug metu prieš tai, kai aš susipažinau su Makartni šeima. Jis užaugino du sūnus – Polą ir Maiklą.

                 Praeis daug metų ir Maikas taps Maik MacGear‘u, grupės „The Scaffold“ įkūrėju ir dvasia. Ir dabar prisimenu su didele simpatija ir jauduliu šilumą ir svetingumą, kuriuos jausdavom kiekvieną kartą, lankydamiesi kukliai įrengtame namelyje Alertone prie Forthlyn Road, priklausiusiame šiai talentingai šeimai. Džimas buvo toks tėvas, kokių pasitaiko vienas iš milijono. Daugelį problemų, nuo kurių kitas vyras pabėgtų, spręsdavo su šypsena ir tuo labai imponavo. Atverdavo mums duris dažnai ryšėdamas prijuostę, vienoje rankoje šluostė, o kitoje – lėkštė, marškinių rankovės kruopščiai atraitotos. Virtuvėje mus pasitikdavo balaganas, tačiau tai buvo žavus jaukių namų balaganas. Ant dujinės plytelės kaito puodas su  aliejumi bulvytėms, o nosį kuteno keptų kiaušinių ir šoninės kvapas. Džimui užtekdavo vieno žvilgsnio į mūsų fizionomijas ir tuojau pat buvo pjaustomos naujos bulvyčių porcijos ir ant keptuvės čirškė papildomi kiaušiniai su šonine. Po akimirkos jau sėdėdavom prie stalo, apkrauto, kaip mums atrodydavo, karališkais valgiais.

cup of tea

Labai mėgau tuos vizitus. Džimas buvo tiesiog įsimylėjęs vaikinus ir jų muziką; nieko keisto – pats jaunystėje grojo pakankamai žinomame ir populiariame  jazz-band‘e…*  Manding, tuo pat metu aš susipažinau su mergina, su kuria vėliau labai susidraugavome. Man visada trūkdavo kvailo, bobiško „pletkinimo“. Visą laiką buvau jaunam, vyriškam kolektyve, kas savaime buvo ganėtinai malonu, tačiau tai neturėjo nieko bendro su bobiškais pliauškalais tarp širdies draugių. Taigi, kartą Polas supažindino mane su savo drauge Dorote. Dot buvo graži, trumpai kirptais ir visad kruopščiai sušukuotais plaukais, liekna septyniolikmetė  blondinė, mielu veidu, panašiu į vaikiškos lėlės. Buvo geros širdies, kalbėdavo vos girdimai, dažnai rausdavo ir dievino Polą. Patikom viena kitai ir supratom, kad mus, be kita, ko jungia ir meilė „Bitlų“ muzikai, tad akimirksniu susidraugavome.(…)

Dorothy Rhone

 

Bet svarbiausia – pagaliau turėjau draugę, su kuria leidau laiką, kai vaikinai buvo užsiėmę. Man atrodo, jog Dot buvo pirma rimta Polo simpatija. Dirbo krautuvėlėje Liverpulio pakrašty ir gyveno su tėvais, kurie buvo labai konservatyvūs, todėl jos pasimatymai su Polu nebuvo tokie dažni, kaip mūsų su Džonu.(…)

Na, o Džonas pradėjo visiškai nesirūpinti mokslais ir jo ateitis dėl to tapo visiškai miglota. Savaime suprantama, pergyvenau dėl jo ir savęs, tačiau žinojau, kad neišlaikys egzamino, kadangi neturėjo motyvacijos.(…)

Kaip tik tuo metu Alanas pasirašė sutartį su Lariu Parnsu ir turėjo aprūpinti jo globojamus dainininkus akompanuojančiomis grupėmis, tad „Bitlams“ atsirado pirmas puikus šansas. Kai Džonas sužinojo, kad jo grupė turi važiuoti kartu su Johny Gently‘iu į turne Škotijoje, **  tiesiog sprogo iš džiaugsmo – tapo aišku, kad atėjo galas egzamino laikymui.(…)

the silver beatles

Kai atsitiko blogiausia, Džonas per daug nesielvartavo. Ir iš tiesų – kodėl turėtų? Juk jo galvoje nuolat sukosi mintys apie koncertus Škotijoje. Horizonte brėško sėkmė. Kiekvienas iš vaikinų gaudavo kas savaitę 10 svarų, tai, žinoma, nebuvo ta suma, su kuria būtų galima normaliai gyventi. Visas tas škotiškas nuotykis parodė vaikinams pavyzdį to gyvenimo, kuris jų laukė šou biznio periferijoje. Trumpas poilsis, gyvenimas ant lagaminų, čia žuvis su bulvytėmis, ten keisto skonio bandelė su dešrele, nutriušę viešbučio kambariai…tiesiog beprotnamis! Negana  to, koncertų organizatorius nebuvo patenkintas jų išvaizda, o būgnininkas nebuvo patenkintas Džonu. Ar šie visi sunkumai išgąsdino vaikinus? Tikrai ne. Atnešė tik naudos. Kas suks sau galvą apie darbą už 5-9 šilingus, kai galima turėti viską?

the beatles 1962

Visai netikėtai Alanui Viljamsui atsirado šiokių tokių problemėlių: vienas jo geriausiu kolektyvų – perkusinė grupė iš Karibų, grojusi jo klube, staiga dingo iš Liverpulio. Tik po ilgo tyrimo paaiškėjo, kad grupė buvo perpirkta vokiečių iš Hamburgo. Pasirodo, perkusininkams ten labai gerai sekėsi… Atsakymas į Alano klausimą – “Kas, po velnių, tame Hamburge tokio patrauklaus?!“- atsirado prabėgus kelioms savaitėms.

* 20-aisiais praeito amžiaus metais Džimas Makartnis vadovavo „The Jim Mac Jazz Band“ ir grojo jame būgnais. Kilęs iš darbininku šeimos, vaikystėje pats mokėsi groti pianinu. Jo orkestras buvo gerai žinomas mieste ir grojo šokiams bei kaip muzikinis fonas  filmams. Galbūt todėl, kad Džimas buvo išvaizdus, aplink jį visada sukosi daug merginų, tačiau santuokai su Mary Mohin, apylinkės sveikatos inspektore, ryžosi būdamas 40-ies. Mary Mohin mirė nuo krūties vėžio 1955-ais metais, kuomet Džimui Makartni jau buvo 53 metai. Kas įdomiausia – Mary buvo vienintelė katalikė Makartni šeimoje ir kilusi buvo iš Airijos. Nepaisant škotiškos pavardės, kaip nekeista, Džimas Makartnis taip pat buvo airis.

** Tai vyko 1960-jų gegužę. Kiekvienas „The Silver Beatles“ narys turėjo gauti kas savaitę 18 svarų. Žinia, jog Laris Parnsas nori įdarbinti grupę, buvo netikėta, nes vaikinai, kaip rašo „The Beatles“ biografai, jau buvo praradę bet kokią viltį gauti darbą. Stiuartas su Džonu praleido dvi savaites mokslų, būgnininkas Tommy Moore įkalbėjo savo merginą, kuri nenorėjo jo leisti į turne, kad parveš jai „maišą babkių“, Džordžas paėmė atostogas, o Polas, kuriam prieš akis buvo sunkus egzaminas, pasakė tėvui, jog „šiokia tokia pertrauka išeis jam į naudą“. Džonas ir Tomis nusprendė. kad turne metu jie nesinaudos tikrais vardais, tad Polas tapo „Paul Ramon“, Džordžas – „Carl Harrison“, o Stju – „Stu De Stael“. Škotijos gastrolės, apie ką Sintija nerašo, prasidėjo nuo katastrofos: Johny Gentle, buvęs jūreivis, ne pats geriausias atlikėjas Lario Parnso kontoroje, nuo didžiulio jaudulio pradėjo gerti. Girtas sukėlė automobilio avariją, kurioje nukentėjo būgnininkas. Nepaisant visų šių nesėkmių, gastrolės, kaip vėliau pripažino Laris Parnsas ir Džonis Džentlas, buvo labai sėkmingos. Škotijos klausytojams labai patiko „The Silver Beatles“, tačiau Laris nepasirašė su jais ilgalaikio kontrakto („gal tai skamba kvailai, bet tuo metu nenorėjau turėti kvinteto“). Po turne vaikinai grįžo pas Viljamsą, vėliau Alanas  už 10 svarų perleido juos kažkokiam Les Dodui ir jie grojo Grosvenor Ballroom salėje kartu su grupe „Gerry and the Pacemakers“. Po kurio laiko juos paliko būgnininkas, grižęs į prie įprasto jam vairuotojo darbo. Taigi, trūko būgnininko ir prieš kiekvieną pasirodymą Džonas kviesdavo „ką nors, norinčio pagroti“ iš publikos. „The Silver Beatles“ tapo populiarus Liverpulio jaunimo klubuose, kur buvo grojama triukšminga muzika ir lankėsi chuliganiška publika: Hambledon Hall, Aintres Institute, Neston Institute. 1960-jų birželį arba liepą, koncerto Litherland Town Hall metu vietinė „Teddy Boys“ gauja smarkiai sumušė Stju. Jis gavo smūgį į galvą ir tai galėjo būti smegenų auglio atsiradimo ir velesnės jo mirties priežastimi.

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo on sausio 27, 2013 Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: